Po Krymo „referendumo“: tarp realių scenarijų – tiesioginis karinis konfliktas

Krymas po vadinamojo „referendumo“, kurio rezultatais, kone 97 proc. rinkėjų pasisakė už autonomijos įsiliejimą į Rusiją, toliau nerimsta – autonomijos valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos, nacionalizuoja Ukrainos turtą. Kas toliau? Tarp realių scenarijų – ir tiesioginis karinis konfliktas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius DELFI teigė, jog labiausiai tikėtina „referendumo“ baigtis – galutinė Krymo aneksija. Tuo tarpu Kijevas esą neturėtų leistis provokuojamas, nepaisant vis naujų antausių iš prorusiškos Krymo valdžios. Tiesa, iki tam tikros ribos, kurią peržengus Ukrainos pajėgoms esą jau nebegaliotų nurodymas nešaudyti.

M. Laurinavičius konstatuoja, kad dabar Vladimiras Putinas labiausiai veikiamas karingai nusiteikusių savo bendražygių. Esą jų diktuojama filosofija labiausiai primena tai, kuo V. Putinas kaltina naująją Kijevo valdžią – radikalų nacionalizmą ir fašizmą.

Ar Maskva gali Krymui pasakyti „Ne“? Vargu bau

Paklaustas, ar Maskva gali neigiamai atsakyti į Krymo valdžios nešamą prašymą įsilieti į Rusijos Federacijos, RESC analitikas neslėpė abejojantis tokia galimybe.

„Pirma mintis ir, aišku, realiausias scenarijus yra aneksijos įteisinimas. Kovo 21 d., kai Dūmoje bus svarstomas tas klausimas, greičiausiai bus pritarta. (…) Yra per toli nueita. Tiek pačioje Rusijoje su tais įstatymais, specialiai keistais tam, kad galėtų prisijungti naujus darinius, tiek su visais kitais dalykais. Tiesiog per toli nueita“, - kalbėjo M. Laurinavičius.

Vis dėlto galimi ir kiti scenarijai. Vienas iš jų – savotiškas Ukrainos padalijimas pagal Kremliaus pageidavimus.

„Vienas iš tų scenarijų yra pagrįstas tuo susitarimu, kurį penktadienį Sergejus Lavrovas pasiūlė Johnui Kerry. (…) Jie siekia iš esmės įtakos sferų pasidalijimo Ukrainoje. Jo mechanizmas būtų nauja Ukrainos konstitucija, kurioje, pagal jų planą, turėtų būti įtvirtintas Ukrainos neutralitetas, t. y. Nestojimas į NATO. Tada – dvikalbystė. Tada – didesnis, pusiau autonominis regionų savarankiškumas. Tai, aišku, leistų Rusijai turėti įtaką Rytų Ukrainoje.

Tada – prezidento rinkimų atidėjimas. Kas iš esmės reiškia, kad Rusija ruošiasi turėti savo kandidatą šituose rinkimuose, ir jiems tiesiog trūksta laiko. Tada – jie nori, kad nebūtų parlamento rinkimų, t. y. veiktų dabartinės sudėties Rada. (…) Iš esmės: vakarinė (Ukrainos – DELFI) dalis paliekama Vakarų įtakai, rytinė dalis – Rusijai“, - aiškino M. Laurinavičius.

RESC analitiko teigimu šis scenarijus nėra atmestinas. Esą jeigu Vakarai sutiktų su S. Lavrovo siūlomu Ukrainos padalijimu, Kremlius galbūt sutiktų ne aneksuoti Krymą, o palikti jam „specialų statusą“.

Kiek antausių ištvers Kijevas?

Krymo valdžia Kijevui skaldo vieną antausį po kito. Nepriklausomybė, turto nacionalizacija. M. Laurinavičiaus teigimu, Kijevo valdžia ir toliau turėtų laikytis savo pozicijos ir nesileisti provokuojama.

„Aš manau, kad Kijevas nesileis į provokacijas. Manau, jie stengsis ir toliau tą santūrumą demonstruoti. Iš kitos pusės – jie neturi didelio pasirinkimo, deja. Kad ir kaip mes norėtume, kad būtų kitaip, jie neturi didelio pasirinkimo pačiame Kryme. Yra ten likę šiek tiek Ukrainos karių, bet jų yra nedaug, jie pasipriešinti negali“, - sakė M. Laurinavičius.

Anot jo, Kijevo valdžia jau buvo pareiškusi, kad gali taikyti simetrišką ekonominį atsaką ir, pavyzdžiui, nacionalizuoti Rusijos subjektų turtą savo teritorijoje. Tuo tarpu Krymą Kijevas esą galėtų suvaldyti tik karine intervencija, kuriai šiuo metu Ukrainos kariuomenė yra paprasčiausiai per silpna.

O Kijevo kantrybė dėl Krymo turi ribą. Ši riba – tai Krymo siena.

„Jeigu Rusija plės savo ekspansiją į Ukrainos žemes, tuo atveju, manau, čia yra ta raudonoji linija, kur Ukrainos armija tikrai neatsitraukinės ir nebus jiems duotas įsakymas nenaudoti ginklo, o atvirkščiai“, - teigė RESC analikas.

V. Putinui į ausį kužda „rusiškojo fašizmo“ šalininkai

Paklaustas, ar Rusijos kariai gali padėti koją už Krymo ribų, M. Laurinavičius šio scenarijaus netmetė. Juolab, kad V. Putinui veikiausiai didžiausią įtaką turi agresyviausiai nusitekę Rusijos lyderio aplinkos žmonės.

„Dabartinės jėgos, kurios praktiškai perėmė įtaką V. Putinui yra Dmitrijus Rogozinas ir Sergejus Glazjevas su Aleksandro Dugino ideologiniu pagrindu. Šitos jėgos gali daryti bet ką, nes jos iš esmės atstovauja rusiškajam fašizmui“, - sakė M. Laurinavičius.

Pasak jo, į vis naujus nacionalizmo signalus iš Rusijos reikia reaguoti labai rimtai.

„Jie skelbia rusų tautą kaip išskirtinę, kuri turi ypatingą misiją. Čia su fašizmu paralelės yra glaudžios. Mes turime reikalą su tiesiogiai V. Putinui į ausį šnibždančiu A. Duginu. Tas, kas domisi Rusija, žino, kas yra A. Duginas – tai yra rusiškasis fašizmas. Man labai keista, kodėl Lietuvoje visi ramiai į visa tai žiūri. Tai tikrai labai pavojinga, ir jau dabar negalima atmesti jokių scenarijų, įskaitant visus karinius scenarijus – ir ne tiktai Kryme“, - reziumavo M. Laurinavičius.