Matijošaitis: grįžimas prie senosios tvarkos būtų didelis žingsnis atgal
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad tiesioginiai mero rinkimai yra tie, kurie labiau atitinka visuomenės poreikius.
„Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas. Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, – Delfi perduotame komentare sako V. Matijošaitis.
Jo teigimu, grįžimas į senąją tvarką, kai merą rinkdavo savivaldybių tarybos, nebūtų naudingas.
„Jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, esu įsitikinęs, kad tai būtų didelis žingsnis atgal“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Malinauskas dėkoja „geradariams"
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas išreiškė palaikymą tiesioginiams merų rinkimams ir mano, kad šis klausimas turi būti išspręstas teisiškai.
„Kokių žingsnių imsis politikai, negaliu pasakyti, jeigu politikams rūpi Lietuvos gyventojų nuomonė, tai vienareikšmiai turėtų keisti Konstituciją po tokio sprendimo. Po dvidešimties metų su viršum diskusijų šiaip ne taip rastas variantas, tai atsirado „geradarių“, kurie kreipėsi į KT tam, kad būtų išaiškinta“, – apgailestavo R. Malinauskas.
Meras neslėpė, kad tai yra akmuo į konservatorių daržą.
„O, ką Jūs galvojate, kad jie kreipėsi dėl to, kad Konstitucijos neatitinka? Jie pasiskaičiavo, kad kiekvienais šiais rinkimais praranda po maždaug keturis merų postus, kadangi neišeina vesti derybas, spekuliuoti, pardavinėti ir taip surinkinėti daugumas, kad taptų merais, tai juk žmonių pasitikėjimas, vertinimas jiems ne taip ir rūpi“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Jo vertinimu, politikai turėtų atsižvelgti į tai, kad būtent tiesioginiai merų rinkimai geriausiai išreiškia žmonių valią.
„Pirmiausia, jeigu meras renkamas tiesiogiai, tai žmonės išrenka tą žmogų, kuriuo labiausiai pasitiki, ir kurį labiausiai vertina, ir kuris yra priimtiniausias. Kada yra formavimasis daugumų ir po to postų dalybos, tai nėra pats tiksliausias žmonių valios išreiškimas“, – vertino R. Malinauskas.
Pinskuvienė: jei konservatoriams bent kiek rūpi žmonės, klausimas turi būti sprendžiamas kuo greičiau
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė taip pat antrino kolegoms, sakydama, jog parlamentas dabar turi imtis Konstitucijos pataisų kuo greičiau.
„Jie turi dvejus metus. Tai reiškia, kad Seimas šį pavasarį jau turi imtis tų pataisų“, – Delfi sakė Širvintų rajono merė.
Tiesiogiai išrinktas meras, pasak Ž. Pinskuvienės, yra labai svarbus gyventojams.
„Pažiūrėkime, kiek procentais daug žmonių ateina į savivaldos rinkimus, žmonės šiuos rinkimus yra stipriai sureikšminę, nes jie svarbūs – išrenkamas jų miesto ar rajono vadovas, kuris dirba būtent jiems“, – teigė Širvintų rajono merė.
Kartu ji pabrėžė, kad toks rinkimų būdas svarbus ir pačiam merui.
„Tam pačiam merui visai kitokia atsakomybė yra prieš žmones, nes jie tavimi tiesiogiai pasitikėjo – tu ir dirbi žmonėmis. Kaip buvo anksčiau? – Taryba išrenka merą ir tas meras nežiūri žmonių interesų, žiūri tik tų 20, kaip pas mus, tarybos narių interesų“, – priminė Ž. Pinskuvienė.
Sena tvarka renkant merus, jos teigimu, pasitaikydavo ir korupcijos atvejų, o merai būdavo suinteresuoti atliepti tik tarybos narių interesus.
„Mes galime paimti be galo daug pavyzdžių, kokie vykdavo korupciniai dalykai – kas konkursus laimėdavo. Jeigu konservatorių toks tikslas, jie tikrai to pasieks, bet jei jiems bent kruopelytę rūpi Lietuvos žmonės ir jų balsas, jų nuomonė, šis klausimas turi būti skubiai sprendžiamas“, – pabrėžė Ž. Pinskuvienė.
Merė taip pat pažymėjo, kad jai pačiai yra malonu dirbti, kai ją tiesiogiai išrinko rajono gyventojai.
„Aš daug stipriau jaučiuosi, kad mane ne 20 žmonių kruopelė išrinko ir pasodino į šitą kėdę. Man daug svarbiau, stipriau ir aš elgiuosi daug drąsiau, kai einu, žmonėms pristatau savo programą ir mane išrenka 83 proc. Širvintų rajono gyventojų. Aš manau, kad tai yra labai stipru. Tas ir duoda stiprybės, energijos, atsakomybės“, – akcentavo Ž. Pinskuvienė.
KT: tiesioginiai rinkimai prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, bet jų kadenciją reikia baigti, rašė BNS.
Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.
KT tai pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.