Klaipėdos mieste šiais metais gimtosios kalbos egzaminą pasirinko laikyti 1864 moksleiviai.
Iš jų 1 156 moksleiviai laikė valstybinį egzaminą, likusieji – mokyklinį.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, keli mokiniai į egzaminą neatvyko.
„Į valstybinį egzaminą neatvyko 27 moksleiviai. Keletas mokinių prie egzamino buvo neprileisti, nes jų metinis įvertinimas buvo neigiamas.
Tie, kurie neatvyko dėl ligos ar kokių nors kitų priežasčių ir galės pateikti tai įrodančias pažymas, egzaminą galės laikyti pakartotinės brandos egzaminų sesijos metu“, – kalbėjo patarėja.
V. Bubliauskienė teigė, jog uostamiestyje egzaminas praėjo sklandžiai, nenustatyta jokių tvarkos pažeidimų.
Šių metų valstybinio egzamino samprotavimo rašinio temos skambėjo taip: „Nuo ko priklauso asmens savivertė“ (rekomenduojami autoriai – Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas) bei „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ (rekomenduojami autoriai – Marius Katiliškis, Kistijonas Donelaitis).
Literatūrinio rašinio temos skambėjo taip: „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ (rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma) bei „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“ (rekomenduojami autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius).
„Temos tikrai nelengvos, tačiau tai yra brandos egzaminas, kažko panašaus ir reikėjo tikėtis“, – temų parinkimą komentavo V. Bubliauskienė.
„Vakarų ekspreso“ kalbintų „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientų nuomonės apie egzaminą išsiskyrė.
Vieni temas gyrė ir sakė, jog tikėjosi sunkesnių, kiti tikino, jog šios pasirodė labai sunkiai išvystomos.
Tiesa, visi kalbinti abiturientai vieningai teigė, jog rašė samprotavimo rašinius, o tema apie savivertę pasirodė žymiai lengvesnė nei tema apie žemdirbystę.
„Pirmoji tema apie savivertę pasirodė daug lengvesnė, ją ir nagrinėjau. Rėmiausi Baliu Sruoga ir Šatrijos Ragana. Šiaip tikrai „lipo“ visi autoriai, gana lengvai viskas ėjosi ir egzaminas pasirodė tikrai labai lengvas, galiu pasakyt, kad tikrai tikėjausi, jog bus žymiai sunkiau. Gal antroji tema apie žemdirbystę pasirodė sunki, tikrai nebūčiau sugalvojusi nei ką rašyti, nei kuo remtis“, – kalbėjo abiturientė Karolina.
Panašiomis nuotaikomis dalinosi ir kita kalbinta „Vėtrungės“ gimnazijos auklėtinė.
„Esu laiminga, sekėsi gerai, pasisekė su autoriais, lengvai sugalvojau, kuo remtis, tad tikiuosi visai neblogo rezultato. Labai pasisekė, jog tema sutapo su mano lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo dalies tema, tai labai pagelbėjo. Rašiau apie savivertę, rėmiausi Jonu Radvanu ir Baliu Sruoga. Egzaminui ruošiausi nuosekliai, dirbau per pamokas, prieš kelias dienas viską pasikartojau, to pakako“, – džiaugėsi dvyliktokė Gintė.
Tačiau ne visiems šių metų valstybinio egzamino temos pasirodė lengvos.
„Sekėsi gana sunkiai, galbūt kažkiek koją pakišo stresas ir jaudulys, neleido lengvai mąstyti. Pirmoji tema apie savivertę buvo tikrai gana aiški, ją ir pasirinkau nagrinėti. Rėmiausi Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ ir Franco Kafkos „Metamorfoze“. Antroji tema apie žemdirbystę nepatiko, tikrai nesugalvojau, ką rašyti. Egzaminui ruošiausi ilgai, ypač pastarosiomis dienomis, peržiūrinėjau užrašus, kartojausi viską“, – teigė abiturientas Karolis.
Jam pritarė ir „Vakarų ekspreso“ kalbintos Milena ir Gabrielė.
„Nelabai sekėsi, nepatiko temos. Pirmoji tema „Nuo ko priklauso asmens savivertė“ buvo dar suprantama ir visai pakenčiama, kita tema apie žemdirbystę šiuolaikiniame gyvenime pasirodė labai sunkiai įveikiama. Bet net ir pirmoji tema pasirodė sunki, net žodyne nepavyko rasti tikslaus paaiškinimo, ką ji reiškia. Atrodo, supranti, tačiau didelis jaudulys vertė pasitikslinti. Rėmėmės Balio Sruogos „Dievų mišku“, Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, Šatrijos Raganos „Sename dvare“, Jono Biliūno „Vagis“. Nepaisant visko, rezultatų tikimės tikrai neprastų, tačiau kaip bus – žiūrėsime. Egzaminui ruošėmės visus mokykloje praleistus metus“, – sutartinai teigė abiturientės.