Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.
„Kalendorinės vasaros vidurys, bet galėtume laikyti, kad dabar ir meteorologinės vasaros vidurys. Jis šiemet prasidėjo daugiau kaip 10 dienų anksčiau nei vidutiniškai. Visgi mūsų vasarų trukmė yra gana simetriška liepos vidurio atžvilgiu, gal tik Pietų ir Rytų Vidurio Lietuvoje ji anksčiau prasideda, o Vakarų, ypač pajūryje ir pamaryje – vėliau baigiasi negu vidutiniškai visoje teritorijoje.
Paprastai apie antrąją vasaros pusę mūsų senoliai spręsdavo pagal liepos 10 dienos (liaudyje vadinamos „Septyni miegantys broliai“) orus: jeigu tą dieną ištisai lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites (beveik iki vasaros pabaigos), o, jeigu saulėta ir sausa – tai atitinkamus laikotarpius mūsų lauktų sausringos ir saulėtos orų sąlygos.
Priminsiu, kad praėjusį trečiadienį buvo sausa, saulėta ir karšta, tiesa ne visur – pajūryje, vietomis Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje truputį palijo. Kaip tokį teritorinį kritulių (orų) netolygumą interpretuoti, matyt, mūsų senoliai ir nežinojo’’, – rašo G. Stankūnavičius.
Toliau apžvalgoje jis aprašo, kokia buvo pirmoji vasaros pusė.
„Pirma vasaros pusė Lietuvoje buvo truputį šiltesnė, negu rodo daugiamečiai vidurkiai – maždaug 0,5–1.8 °C, šilčiau buvo rytinėje Lietuvos dalyje. Tačiau per šį laikotarpį pasitaikė ne vienas tropinės kilmės oro masių įsiveržimas į mūsų regioną, kas pastaraisiais metais darosi beveik norma. Tokių įsiveržimų metu maksimali oro temperatūra daugelyje Lietuvos vietovių siekia ar viršija +30 °C, minimali – nekrenta žemiau +13 – +15 °C, o apatinėje atmosferos dalyje smarkiai padidėja vandens garų. Pavyzdžiui, paskutinio tokio įsiveržimo metu integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe virš Lietuvos vietomis siekė ir viršijo 40 kg/m2 arba 40 mm. Tai labiau būdinga Indijos vasaros musono sąlygoms.
Taip pat tokios sąlygos labai palankios didelių konvekcinės energijos kiekių virsmui į kinetinę, konkrečiau – į įvairaus masto sūkurių kinetinę energiją, ypač, jeigu suveikia papildomas sužadinantis mechanizmas, pavyzdžiui, labai aktyvus šaltas frontas ar greitai besivystanti škvalo linija. Taigi, visuma palankių sąlygų (tropinės kilmės oro masė, škvalo/ nepastovumo linija bei netoli esantis okliuzijos taškas) lėmė, kad Šiaulių regione šeštadienį susidarė vidutinio stiprumo (pagal Lietuvos sąlygas) viesulas, kuris pridarė daug materialinių nuostolių tačiau, laimei, žmonės nenukentėjo’’, – rašo G. Stankūnavičius.
Kaip rašo docentas, nuo maždaug Joninių iki Septynių brolių miegančių turėtų pilnai persitvarkyti termobarinis Šiaurės pusrutulio netropinių platumų laukas. Tai yra žemynai šiose platumose tampa šildymo, o supančios jūros ir vandenynai – vėsinimo židiniais. Žvelgiant į Europos–Atlanto sektorių atrodo, kad kol kas tas pereinamasis laikotarpis dar tęsiasi ir šiame regione atmosferos sūkuriai juda ir vystosi vangiai. Kita vertus Azorų ir Havajų anticiklonai (atitinkamai Atlanto ir Ramiojo vandenyno sektoriuose) yra net stipresni, nei vidutiniškai, slėgis Centrinėje Arktyje žemesnis kaip, beje, ir Viduržemio jūros regione. Tiesa, pastarasis veiksnys neturėjo didesnės įtakos vėsesnių orų vyravimui šiame regione, greičiau priešingai: pietinius Balkanus, o ypač Graikiją, o pastarosiomis dienomis Bulgariją, Rumuniją, Moldovą bei pietinę Ukrainą alina stiprūs karščiai bei, vietomis, miškų ir krūmynų gaisrai.
Šią savaitę slėgio laukas Europos Atlanto sektoriuje nebus anomalus. Slėgis augs virš Vidurio Europos ir vakarinės Viduržemio jūros dalies, o dėl gilių ir nejudrių ciklonų mažės virš Šiaurės rytų Atlanto ir šiaurės vakarinės Europos dalies.
Virš Lietuvos artimiausiomis dienomis laikysis mažų gradientų aukštesnio slėgio laukas, vyraus silpnas vėjas ir mažai debesuoti bei debesuoti su pragiedruliais orai. Eilinis tropinės kilmės oro įsiveržimas į mūsų regioną prognozuojamas jau rytoj. Tiesa, šiai oro masei nereiks įveikti tūkstančio kilometrų keliaujant nuo subtropikų rajonų, šiandien ji laikosi didesnėje Vidurio Europos dalyje, ypač į pietus nuo Karpatų ir Harco kalnų grandinių. Rytoj naktį oro temperatūra nekris žemiau +13 – +16 °C , dieną kils iki +27 – +32 °C. Trečiadienį naktis bus dar šiltesnė, o ryte ir dieną šaltas (bet mažai aktyvus) atmosferos frontas išstums šilčiausią šios oro masės dalį į pietryčius.
Tačiau ši labai šilta oro masė išliks arti Lietuvos. Oro temperatūra dieną bus +23 – +28 °C. Ketvirtadienį–penktadienį slėgis Lietuvoje kils naktys atvės bent iki +12 – +18 °C, dienomis išliks vidutiniškai šilta – +21 – +27 °C, pajūryje laipsniu kitu vėsiau. Vyraus vakarų–pietvakarių silpnas iki vidutinio stiprumo vėjas, todėl žymesnių paros oro temperatūros svyravimų pajūryje nebus. Panašūs, kiek vėsesni orai laikysis ir kitą savaitgalį.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad Lietuvoje trečias liepos dešimtadienis bus vėsesnis ir drėgnesnis kaip ir rugpjūčio mėnesio pradžia, o šiltesnis prognozuojamas kito mėnesio vidurys.
