„Tai buvo mano klaida“, – šiandien teisinasi Šakiuose gyvenantis vaikinas, kurį policijos pareigūnai patraukė baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl mažametės tvirkinimo, bet ir neteisėto pornografinių įrašų disponavimo bei platinimo.
Ši klaida vaikinui galėjo kaip reikiant „kainuoti“, bet jam iškeltą ir į ne vieną tomą atgulusią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad iki šiol neteistas ir tik kartą administracine tvarka baustas jaunas vaikinas turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – už jį sutiko laiduoti motina, pažadėjusi, jog sugebės pakeisti savo sūnaus elgesį.
Tokia teismo pozicija kaip reikiant papiktino nuo vaikino seksualinių linksmybių nukentėjusios mažametės tėvus – pasisamdę advokatą jie apskundė baudžiamojon atsakomybėn patrauktam vaikinui priimtą nuosprendį, kuriuo jis ne tik buvo atleistas nuo atsakomybės, bet ir tuo pačiu jam iškelta byla buvo nutraukta. Tiesa, toks „sausas“ jis „iš balos neišbrido“, nes nuo atsakomybės kaltinamąjį atleidęs teismas nusprendė, kad laidavimo laikotarpis truks dvejus metus (per šį laiką jis negalės padaryti naujų nusikaltimų, nes nutraukta byla galės būti atnaujinta ir jis bus dar kartą teisiamas), be to, jis privalės nukentėjusiąjai mažametei sumokėti 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimą bei padengti daugiau kaip tūkstantį eurų atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Nors ir skundė nuosprendį, kuriuo mažametei pornografinio turinio vaizdo dokumentus siuntęs ir taip ne tik pornografiją platinęs, bet ir vaiką tvirkinęs vaikinas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet nei nukentėjusioji, nei jai atstovavęs teisininkas nepasiekė, kad būtų pakeistas teismo verdiktas – apeliacine tvarka skundą išnagrinėjusi teisėjos Laimos Šeputienės pirmininkaujama kolegija nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo keisti kaltinamajam priimto nuosprendžio.
„Nagrinėjamu atveju matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo mama, neteista, darbovietės charakterizuojama teigiamai, su sūnumi palaiko artimą ryšį, sužinojusi apie sūnaus neteisėtus veiksmus kritiškai vertino jo elgesį, nurodė padėsianti jam pasitaisyti“, – apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad motina gali būti laikoma autoritetu savo sūnui ir padaryti jam teigiamą įtaką, juolab, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo yra pakankamai jauno amžiaus ir palaikantis glaudžius ryšius su savo gimdytoja.
Neviešuose teismo posėdžiuose baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad Šakiuose gyvenantis vaikinas iš vienos internetinių forumų svetainės į savo mobiliojo ryšio telefoną atsisiuntė „ne mažiau kaip 45 vaizdo dokumentų, kuriuose vaizduojamas vyriškas lytinis organas, masturbacija, oralinis ar kitoks lytinis aktas bei atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai“. Šiuos įrašus jis laikė savo telefone, o vėliau, turėdamas tikslą platinti, per susirašinėjimo, garso bei vaizdo pokalbių programėlę „Snapchat“ ne mažiau 19 pornografinio turinio vaizdo dokumentų tyčia išsiuntė mažametei.
„Tokiu būdu jis, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus“, – konstatavo teismas.
Be to, kaip pažymima baudžiamosios bylos dokumentuose, išsiųsdamas vaizdo dokumentus mažametei jaunas vyras šią tvirkino, nes demonstravo ne tik vaizdus, kurie gali sukelti per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių bei elgesio suvokimą, bet ir taip pat sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, Šakių gyventojas mažametei „Snapchat“ rašė vulgarias žinutes, kuriose prašė atlikti konkrečius veiksmus – „pačiulpk“, „parodyk triusikėlius“, „atsiųsk papukus“…
Kai apie tokius seksualinių nuotykių troškusio vaikino veiksmus mergaitė pranešė savo tėvams, šie nieko nelaukę kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus – buvo nustatyta, kad su mažamete pilnametystės sulaukęs vaikinas bendravo daugiau kaip mėnesį, mergaitė jo vengė, bet šis ją ir toliau atakavo savo žinutėmis. Beje, ji nebuvo vienintelė, sulaukusi pornografinio turinio vaizdų – vaikinas, teisėsaugos duomenimis, juos buvo išsiuntęs ir dar kelioms merginoms.
Nors nuo pat tyrimo pradžios baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vaikinas pripažino kaltę, tačiau papasakoti apie tai, kodėl taip elgėsi, nors ir žinojo, kad jo nusižiūrėta mergaitė yra dar nesulaukusi šešiolikos metų, taip ir nesugebėjo paaiškinti – savyje užsisklendęs vaikinas teisinosi, jog labai gailisi dėl tokio savo poelgio ir ateityje daugiau taip nesielgs. Be to, jis nurodė, kad siųsdamas mažametei iš internetinio puslapio parsisiųstus suaugusių asmenų pornografijos įrašus jis esą bandė įsiteikti mergaitei, nes „pornografinio turinio dalykų platinimą suprato kaip bendravimo tarp jaunimo formos išraišką“.
Tokia pozicija kaip reikiant nustebino mažametei atstovavusį advokatą Ernestą Bušmovičių – jo teigimu, vaikinas tik deklaratyviai pripažino savo kaltę ir tai lėmė byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtinanti šio dalyvavimą jam inkriminuotose nusikalstamose veikose.
„Jis nebuvo nuoširdus ir iš esmės jokių parodymų apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nedavė bei nepaaiškino esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, viso baudžiamojo proceso metu laikėsi gynybinės pozicijos, kuria siekė ne tik sumažinti savo padarytų nusikaltimų apimtį, tačiau ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, į tam tikrus svarbius jam užduodamus klausimus atsakydamas, jog nežino arba neatsimena“, – teisininko nuomone, tokių parodymų davimas nepaspartino ir nepalengvino tyrimo eigos ir tuo pačiu teismui neleido pilnai atskleisti baudžiamosios bylos aplinkybių.
Pasak mažametės atstovo, baudžiamojoje byloje neįprastai buvo „naudojamos abstrakčios formuluotės“: „Kaltinamasis teisėsaugos institucijoms neteikė jokios pagalbos aiškinantis nusikalstamų veikų aplinkybes, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo noru žalos nėra atlyginęs, todėl jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ne laisva valia, o siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.“
Advokatas taip pat pažymėjo, kad nuo atsakomybės atleistas vaikinas tik baigiantis baudžiamosios bylos nagrinėjimui nurodė, jog nukentėjusiąja pripažintai mergaitei sumokėjo tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti, bet taip ir nepasidomėjo apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, neišreiškė jokio noro atlyginti visą padarytą žalą, nors teisiamojo posėdžio metu teigė sutinkantis atlyginti žalą nuo 3 iki 5 tūikst. Eur.
„Civilinis ieškinys buvo pateiktas dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis dalį žalos atlygino tik likus nedaug laiko iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos, nusprendęs, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomas laidavimo institutas“, – advokatas pažymėjo, jog atsakomybėn patrauktas vaikinas tik iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau visiškai nekompensavo neturtinės žalos.
Pasak mažametės atstovo, vaikinas nusikalstamus veiksmus atliko mažamečio asmens atžvilgiu bei tokie jo veiksmai buvo atlikti siekiant sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusiųjų ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
Be to, jo teigimu, pavojingi veiksmai tęsėsi ilgą laiką – pusantro mėnesio, jie buvo ne pavieniai, o sistemingi bei tendencingi: „Su nukentėjusiąja buvo bendraujama intensyviai, ne tik siunčiamos žinutės seksualinio pobūdžio temomis, tačiau ir pornografinio turinio nuotraukos. Matydamas, kad mažametei toks bendravimas kėlė nepasitenkinimą, jis toliau tęsė bendravimą stengdamasis pažeisti mažamečio asmens psichiką, o toks bendravimas turėjo įtakos mažametės psichologinei būsenai.“
Tuo metu nuo atsakomybės atleistas vaikinas, reaguodamas į nukentėjusios mažametės advokato pateiktą skundą, teismui nurodė, kad jis esą yra uždaro būdo jaunuolis, tačiau „to nereikėtų tapatinti su prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi turiniu“ – jis pabrėžė, jog savo kaltę pripažino viso baudžiamojo proceso metu ir tai esą buvo nuoširdus jo valios išreiškimas, o ne formalus teiginys.
Jis taip pat teisinosi, kad pirmą kartą susidūrė su teisėsaugos pareigūnais, pirminėje apklausose nedalyvavo advokatas, o jis pats neturi teisinio išsilavinimo, todėl „paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu atitiko asmeninį suvokimą“. Vaikinas akcentavo, kad, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų, todėl daug pinigų išleidžia vaistams, o atlyginimas nėra toks ir didelis – tūkstantis eurų „į rankas“.
Nors nukentėjusios mažametės advokatas ir nesutiko su teismo verdiktu, kuriuo nė šešiolikos metų neturinčią mergaitę tvirkinęs pilnametystės sulaukęs vaikinas atleistas nuo atsakomybės, apeliacinį skundą išnagrinėję teisėjai nusprendė, kad vis dėlto jam pagrįstai buvo nutraukta baudžiamoji byla.
Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų, Šakiuose gyvenantis vaikinas vykdydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas „vis tik turėjo bendrą sumanymą įgytus pornografinio turinio dalykus išplatinti, siekdamas ne tik išreikšti savo seksualines fantazijas, tačiau kartu siekė, kad mažametė nukentėjusioji jam atsiųstų savo asmeninių nuotraukų su pornografinio turinio dalykais, tuo pačiu tokiais savo veiksmais ją tvirkino.“
„Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo baudžiamojo proceso metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad iš internetinio puslapio parsisiuntė suaugusių asmenų pornografijos ir platino ją per savo susikurtą „Snapchat“ paskyrą kitiems asmenims, savo veiksmus suprato kaip bendravimo formą tarp jaunų asmenų, taigi, siekdamas bendravimo su kitais asmenimis, suprasdamas tai kaip priimtiną bendravimo formą tarp jaunų žmonių, šiuo atveju iš pačios nukentėjusiosios siekdamas gauti pornografinio turinio dalykų, siuntė jai įgytą pornografinio turinio medžiagą taip ją platindamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pornografinio turinio dalykų įgijimas ir platinimas buvo etapas pasiekti tikslui – sukelti nukentėjusiosios per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis“, – nurodė teismas.
Pasak teisėjų, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paaiškino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pripažindamas, kad ne tik įsigijo pornografinio turinio dalykų turėdamas tikslą juos platinti, tačiau ir nurodė, jog platino šį turinį bendraudamas su kitais asmenimis per vaizdo programą „Snapchat“, taip pat juos siuntė ir mergaitei, nors žinojo, jog ši yra mažametė.
Teisėjai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dar iki pirmosios apklausos buvo surinkta pakankamai duomenų, suponuojančių išvadą, jog vaikinas galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tai esą dar savaime nereiškia, kad būtent šie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys ir lėmė jo prisipažinimą padarius nusikaltimus.
„Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltininkas neprivalo detaliai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tuo tarpu turi pripažinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta“, – pabrėžė teismas.
Trijų teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tai, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo atlygino tik dalį padarytos žalos nukentėjusiajai, nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas laidavimo institutas – baudžiamajame įstatyme „ir nėra reikalaujama, kad kaltininkas iš karto atlygintų visą padarytą ar reikalaujamą žalą“.
„Priešingai, nurodoma, kad laidavimas, be kita ko, gali būti taikomas kai asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta“, – apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nuo atsakomybės atleistas vaikinas žalą atlygins, nes yra dirbantis.
Mažametę tvirkinusiam vaikinui gailestingą verdiktą priėmusi teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiam „yra būdingas sistemingas teisei priešingų veikų darymas“: „Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Pasak teismo, už vaikiną, atleistą nuo atsakomybės, laidavo šio motina, kuri yra neteista, darbovietės charakterizuojama teigiamai, su sūnumi palaiko artimą ryšį, o sužinojusi apie sūnaus neteisėtus veiksmus kritiškai vertino jo elgesį, nurodė padėsianti jam pasitaisyti.
„Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad motina gali būti laikoma autoritetu savo sūnui ir padaryti jam teigiamą įtaką, juolab, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo yra pakankamai jauno amžiaus ir palaikantis glaudžius ryšius su mama“, – teismas nusprendė, jog nukentėjusiąjai atstovavusio advokato skundas yra nepagrįstas.
Tuo pačiu teisėjai pažymėjo, kad nukentėjusioji prašė esą pernelyg didelės piniginės kompenacijos patirtai neturtinei žalai atlyginti – 10 tūkst. Eur.
„Nustatant neturtinės žalos dydį objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška, atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, – akcentavo teismas. – Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.“
Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų, žemesnysis teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį „atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veikų pavojingumą bei nukentėjusiosios psichologinės būsenos pokyčius bei emocinius išgyvenimus, tačiau vertino ir kaltininko veiksmų intensyvumą bei įtaką nukentėjusiosios visuomenės moralės normų suvokimui, be to analizavo ir aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, vertino tai, kad nukentėjusiosios elgesys po jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų iš esmės nepasikeitė, nėra duomenų ir apie ilgalaikius, negrįžtamus padarinius nukentėjusiosios psichologinei sveikatai“.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad teisėjų vertinimas neatitinka nukentėjusiosios ir jo atstovo pozicijos ir lūkesčių, dar nereiškia, jog teismo priimtas verdiktas yra neteisingas.
