Siekiant apsaugoti mokykloje besimokančius mokinius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio, publikacijoje nebus skelbiami tėvų vardai ir pavardės ar konkrečios klasės.
Istorija prasidėjo, kai į DELFI redakciją kreipėsi vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kurios du vaikai mokosi Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Moteris pasakojo, kad pavasarį ugdymo įstaigoje mokinių konflikto metu nukentėjo jos pradinukė dukra – į ją pataikė klasioko mesta mokyklinė kėdė. Kaip teigė pašnekovė, tai jau ne pirmas kartas, kai mokykloje nukenčia jos atžalos, tačiau administracija problemų esą nesprendžia, o priešingai – slepia jas už uždarų durų. Visą istoriją skaitykite čia.
Tačiau, kaip teigia kiti į šią mokyklą savo vaikus leidžiantys tėvai, incidentas, kurio metu buvo sužalota pradinukė – tėra ledkalnio viršūnė. Pasak tėvų, konfliktas tarp sužalotos mergaitės tėvų ir mokyklos įsiplieskė gerokai anksčiau ir dėl visai kitų priežasčių. Tėvai tikina, kad apie smurtą ir patyčias prabilusi dviejų vaikų mama esą siekė, kad iš mokyklos būtų pašalinta konkreti mokytoja, o kai to padaryti nepavyko, ėmė atakuoti mokyklą įvairiais skundais.
„Kaip tėvų komiteto pirmininkas dar kartą kartoju, tai yra vienos mamos keršto istorija iš pradžių vienai mokytojai, o vėliau – visai mokyklai“, – DELFI teigė su redakcija susisiekęs mokykloje veikiančio tėvų komiteto pirmininkas Audrius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Tuo tarpu Kristina tokias kalbas neigia ir tvirtina, kad tiesiog norėjo, jog mokykloje būtų užtikrintas saugumas vaikams.
Tvirtina, kad apie patyčias prabilusiai mamai neįtiko mokytoja
Kaip DELFI pasakoja Marija (tikrasis vardas redakcijai žinomas), jos vaikas ir Kristinos dukra yra klasiokai. Marijos tikinimu, įtampa tarp švietimo įstaigos ir Kristinos kilo po to, kai du vaikus auginančiai mamai neįtiko klasės auklėtojos taikomi mokymo metodai ir kompetencija.
„Šiais mokslo metais, rudenį, prasidėjo labai aktyvus mūsų klasės auklėtojos puolimas iš tos šeimos“, – tikino Marija. Pašnekovė pasakoja, kad apie tokią situaciją sužinojo tik gruodžio mėnesį, kai, jos teigimu, visų klasės mokinių akivaizdoje įvyko mokytojos ir Kristinos konfliktas.
„Ji (Kristina – DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą.
Mokytoja nuoširdžiai jos bijo. Tada atėjo ir vadovybė, tą mamą pasikvietė, kalbėjosi ir bandė spręsti. Po to aš įsitraukiau į tą situaciją, buvau viena iš komiteto narių ir badžiau aiškintis, kas čia vyksta. Po to sužinojau, kad mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“, – pasakojo Marija.
Anot Marijos, Kristina esą jau nuo mokslo metų pradžios mokytojai siųsdavo dešimtis laiškų ir užklausų: „Sužinojau, kad ji atakuoja, kad yra krūvos laiškų – 8-10 per dieną – su prašymais paaiškinti, kodėl čia toks vertinimas. Apie ką mes kalbame? Iš mokytojos, kuri valstybinėje mokykloje turi 27 vaikus, tikėtis, kad kiekvienam vaikui parašys po 10 laiškų su komentarais, tiesiog neverta.“
Marijos teigimu, po vaikų akivaizdoje įvykusio konflikto, ji pati parašė Jono Basanavičiaus progimnazijos administracijai raštą, prašydama „skubiai spręsti situaciją“, kad tokie atvejai nebepasikartotų.
„Kiek žinau, mokykla rado sprendimą su tėvu, pasikvietė tą tėvą ir jie kartu sutarė, kad visas bendravimas vyks tik per tėvą, nes mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“, – tikino pašnekovė.
Situaciją klasėje palygino su kriminaliniu serialu
Marijos teigimu, nuo gruodžio iki kovo tarp apie smurtą prakalbusios šeimos ir mokyklos vyko konstruktyvus bendravimas, tačiau po incidento, kai pamokų metu klasėje buvo sužalota pradinukė, konfliktas prasidėjo iš naujo.
Anot Marijos, ji pati balandį inicijavo klasės susirinkimą, kuriame dalyvavo ir sužalotos pradinukės tėvai, ir mokyklos administracija, ir kitų toje klasėje besimokančių vaikų tėvai. Pasak pašnekovės, susirinkimo metu nukentėjusios mergaitės tėvų atsiprašė ir mokyklos direktorė Jurgita Nemanienė.
„Mes turėjome minimum dviejų valandų labai labai intensyvų pokalbį. Mes nesakome, kad tai yra situacija (kai buvo sužalota pradinukė – DELFI), kad čia kažkas tokio nežymaus. Taip, tai yra labai bloga situacija, bet kokie dabar yra sprendimo būdai? Įvairius bandėm, bet buvo visiškas užsispyrimas nepriimti nieko“, – tikino moteris.
Marija įsitikinusi, kad mokyklos administracija į vaikų konfliktą, kai vienas klasės mokinių metė į kitus kėdę, sureagavo tinkamai, sudarė veiksmų planą, numatė, ko yra ar bus imtasi, ir apie tai esą informavo visus tėvus.
„Ji (sužalotos pradinukės mama – DELFI) nesulaukė palaikymo, kad klasėje yra blogai, kad buvo blogai reaguojama į šitą situaciją“, – apie įvykusį susirinkimą kalbėjo Marija. Po šio susirinkimo, anot pašnekovės, sužalotos mergaitės tėvai pradėjo mokyklai siųsti teisinius skundus.
„Jos (Kristinos – DELFI) mergaitė fiksuodavo visus veiksmus į savo užrašų knygutę, kada ateina mokytojai, kada išeina ir perduodavo jai. Būdavo, kad ateina laiškai, kuriuose ji rašo – numetė penalą, grasino nukirpti plaukus. Ji rašydavo tokius dalykus iš klasės gyvenimo, kuriuos tik vaikai gali matyti vienas su kitu. Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją – DELFI). Čia, žinokit, yra kaip kažkoks kriminalinis serialas, niekas negali patikėti, kad taip gali vykti klasėje“, – stebėjosi Marija.
Apie smurtą prabilusi mama: tai niekaip nesusiję su klasės auklėtoja
DELFI susisiekus su Kristina, kuri viešai papasakojo apie mokykloje sužalotą savo dukrą, ji patikino, kad tarp jos šeimos ir ugdymo įstaigos kilęs konfliktas nėra niekaip susijęs su klasės auklėtoja.
„Konfliktas su mokykla bei jos administracija yra visiškai nesusijęs su klasės auklėtojos ugdymu ar jos kompetencija.
Net ir po dukros patirto smurto vykusiame klasės tėvų susirinkime kėlėme vienintelį klausimą – kaip užtikrinti, kad smurtas ir patyčios klasėje nebesikartotų, kokių priemonių mokykla ėmėsi bei ketina imtis, nes smurto ir patyčių atvejis nutiko ne tik mūsų dukrai, bet ir kitiems vaikams. Siekėme vienintelio – padaryti vaikams saugią mokymosi aplinką“, – tikino Kristina.
Ji teigia nustebusi, kad kiti į mokyklą savo vaikus leidžiantys tėvai situaciją vertina kaip jos asmeninį siekį pakeisti neįtikusią mokytoją.
„Klasės auklėtojos ugdymo metodų ar kompetencijos klausimas niekaip šios situacijos kontekste nebuvo nagrinėjamas. Todėl kiek keistas kitų tėvų interpretavimas, jog dėl to, kad išdrįsome pagaliau šį klausimą iškelti viešai, jog ir jų vaikai galėtų jaustis mokykloje saugūs, tai jau yra traktuojama kaip mūsų asmeninis siekis pakeisti klasės auklėtoją“, – stebėjosi Kristina.
Tiesa, moteris pripažino, kad anksčiau su mokyklos direktore apie klasės auklėtoją diskutavo, tačiau tai esą vyko dar iki kilusio konflikto.
„Dėl klasės auklėtojos buvo kilusios diskusijos su mokyklos direktore, bet dar daug anksčiau, nei prasidėjo visas konfliktas. Todėl šiame kontekste auklėtojos ugdymo metodai ar kompetencija, o juolab jos pakeitimo klausimas, iš viso niekaip nesusiję“, – sakė dviejų vaikų mama.
Anot pašnekovės, esminė problema mokykloje esą yra ne konkrečios mokytojos darbas, o tai, kad ugdymo įstaiga ignoruoja tarp mokinių kylančias patyčias bei smurtą: „Deja, problema yra ne su klasės auklėtoja, o su mokyklos administracijos neveiklumu ir problemų mokykloje ignoravimu.“
Mokytojai sustreikavo sveikata
Kad konfliktas prasidėjo anksčiau, nei mokykloje buvo sužalota Kristinos dukra, tikino tėvų komiteto pirmininkas Audrius. Jis taip pat nurodė, kad įtampa prasidėjo tuomet, kai pradinukės mamos „pageidavimu nebuvo iš darbo išmesta klasės mokytoja“.
Tiek Marija, tiek Audrius pasakojo, kad po kilusio konflikto ir incidento klasėje sustreikavo mokytojos sveikata – pamokų metu jai esą prireikė net kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Labai puiki, labai šviesi, labai pozityvi mokytoja, kurią myli tiek klasės vaikai, tiek yra gerbiama kaip mokytoja, ir ji liko kalta, nes neužkardė buitinės situacijos. Vėliau, prasidėjus mamos puolimui, tėvai užstojo mokytoją, kad pedagogas – ne spaidermenas ir negali numatyti, kada grius kėdė ar knygos iš lentynos. Nutikus įvykiui, mokytoja reaguoja taip, kaip numatyta pagal mokyklos taisykles – suteikia pirmąją pagalbą, informuoja administraciją, kviečiama greitoji pagalba, jeigu reikia. Viskas daroma taip, kaip daroma, – gerų žodžių mokytojai negailėjo Audrius. – Šiuo konkrečiu atveju prireikė pleistro mėlynei užklijuoti.“
Pašnekovas taip pat tikino, kad mokykla visuomet esant smurtui ar patyčioms reaguoja labai greitai ir jautriai. „Mes, tėvai, esam šoke ne nuo to, kas vyksta mokykloje, bet nuo to, kaip vienas asmuo su teisininkų pagalba gali šantažuoti pavienius mokytojus ir mokyklą“, – stebėjosi į šią mokyklą savo vaiką leidžiantis pašnekovas.
Kaip DELFI informavo Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas, situacija, kai mokytojai sustreikavo sveikata ir prireikė medikų pagalbos, žinoma ir savivaldybei, tačiau plačiau šio incidento nekomentavo.
Savivaldybės pateiktuose atsakymuose taip pat teigiama, kad progimnazija esą deda visas pastangas, jog tarp Kristinos šeimos ir švietimo įstaigos įsiplieskęs konfliktas kuo mažiau paveiktų mokinius.
„Progimnazijoje mikroklimato tyrimas pastaruoju metu nebuvo atliekamas, dėl sąlyginai per trumpo laiko įvertinti konflikto padarinius, nes konflikto pradžia fiksuota pavasarį.
Progimnazija deda visas pastangas, kad konflikto padariniai kuo mažiau paveiktų klasės mokinius. Po pirminio konflikto įvykio (kai pamokų metu buvo sužalota pradinukė – DELFI) klasei buvo sudarytas ir įgyvendinamas pagalbos planas, mokiniai bendrauja su progimnazijos pagalbos specialistais. Stengiamasi, kad mokiniai kuo mažiau jaustų konflikto padarinius, vertinant tiek ugdymo procesą, tiek ir jų emocinę būklę“, – rašoma Švietimo, kultūros ir sporto departamento atsakymuose.
Tikina, kad šeima pati neina į dialogą
Kaip pasakoja Audrius, ir prieš, ir po incidento, kai pamokų metu nukentėjo pradinukė, tiek mokykla, tiek kiti bendruomenės nariai bandė su sužalotos pradinukės tėvais rasti taikų sprendimą, tačiau esą veltui, nes šeima į dialogą nesileidžia.
Paprašytas patikslinti, kaip buvo bandoma spręsti tarp Kristinos šeimos ir švietimo įstaigos kilusį konfliktą, pašnekovas nurodė, kad dar 2018 m. gruodį mokykla pasiūlė šiai šeimai pasirinkti kitą klasę su kita mokytoja.
„Regis, tėvus pasiūlymas sudomino ir jie pažadėjo apsvarstyti, bet sausio mėnesį gautas atsakymas, kad pasiūlymas netinkamas ir vaikas liks toje pačioje klasėje“, – tikino pašnekovas.
Jo teigimu, po to, kai klasėje buvo sužalota pradinukė, mokykla mergaitės šeimai taip pat pasiūlė planą – psichologų pagalbą bei kitas priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad vaikai nepatirtų psichologinių traumų ir būtų priimti abiem konflikto pusėms naudingi sprendimai. „Atsakymo nebuvo jokio“, – teigia tėvų komiteto pirmininkas.
Audrius taip pat kaip vieną bandymų išeiti iš situacijos įvardijo ir Marijos minėtą tėvų bei administracijos susirinkimą balandį, tačiau jokio kompromiso tada esą rasti nepavyko.
Pasak jo, Kristina nesileido į kalbas ir su kitais tėvais, kurie bandė užkasti karo kirvį: „Bet koks kontaktas su šeima tapo įmanomas tik per teisininkus, nes kažkuris iš tėvų, paskambinęs pasiūlyti eilinį taikos raundą, buvo ištardytas, iš kur gavo telefoną, o mokykla apskųsta Asmens duomenų apsaugos institucijai dėl asmens duomenų nutekinimo.“
Ieškoti taikaus sprendimo, anot Audriaus, mokykla bandė ir birželį, tuomet sužalotos pradinukės tėvai buvo kviesti į mediaciją, kurią moderuoti turėjo gerai žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, tačiau ir šio kvietimo tėvai atsisakė.
Sužalotos mergaitės mama stebisi, kad kalbėti buvo pakviesta tik birželį
Tuo tarpu pati Kristina stebisi, kad jai kartu su vyru prabilus apie problemas mokykloje, buvo tiesiog pasiūlyta keisti klasę.
„Iš tikro, buvo kiek netikėta, jog mums išdrįsus smurto ir patyčių klausimą iškelti viešai tėvų susirinkime, sulaukėme pasiūlymo tiesiog išeiti į kitą klasę. Buvo ir kitų klasės tėvų pasiūlymų bei spaudimo – išeiti net į kitą mokyklą, nebekelti šių klausimų, nes būsime paduoti į teismą, netraukti į savo problemą mokyklos, o išsispręsti tik tarp pačių tėvų (smurtavusio ir mūsų vaiko)“, – tikino Kristina.
Pašnekovė sakė, kad siūlymas pakeisti klasę ar mokyklą tėra bandymas nuslėpti ar ignoruoti skaudžias socialines problemas švietimo įstaigoje.
„Manome, kad gyvename šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nėra „vis vien“, ypač, kai tai susiję su visų mūsų vaikais. Dėl to buvome visiškai tikri, jog reikia dėti pastangas ir bandyti pakeisti tokį požiūrį, ir ne tik mokyklos, bet ir vaikų tėvų, jog būtų užtikrintas visų vaikų saugumas mokykloje, nors ir sulaukėme tėvų abejingumo šiuo klausimu“, – DELFI teigė ji.
Paklausta, kodėl atsisakė mokyklos kvietimo konfliktą spręsti su mediatoriaus pagalba, Kristina sakė, jog šis mokyklos žingsnis yra sveikintinas, tačiau pasiūlytu laiku jų šeima dalyvauti susitikime negalėjo, nes buvo išvykusi atostogauti. Moteris taip pat teigė nesuprantanti, kodėl šis žingsnis žengtas praėjus net trims mėnesiams nuo konflikto pradžios.
„Iki tol nebuvome sulaukę jokios mokyklos iniciatyvos bent jau pasikalbėti. Į kiekvieną mūsų paklausimą buvo atsakoma formaliai – atsakysime teisės aktų nustatyta tvarka. (…) Labiausiai tas ir stebino – visiškas mokyklos nekomunikavimas, priešiškumas, nenoras spręsti problemų, galbūt mokyklos vadovės pamintos ambicijos, kai viešai deklaruojama, kokie mokyklos reitingai geri, o čia va mes keliame neva tokias problemas. Bet juk ir tikslas niekada nebuvo konfliktuoti, norėjome tik bent kažkokios mokyklos reakcijos ir veiksmų smurto ir patyčių atžvilgiu“, – tikino Kristina.
Siūlo pakeisti mokyklą
Kalbėdamas su DELFI žurnalistais, mokykloje veikiančio tėvų komiteto pirmininkas Audrius piktinosi, kad Kristinos šeima mokyklą užvertė teisiniais raštais ir skundais bei sutrikdė ramų bendruomenės gyvenimą.
Jis pakartojo ir siūlymą pakeisti mokyklą, jei Jono Basanavičiaus progimnazija apie smurtą prakalbusiems tėvams atrodo netinkama.
„Aš kaip tėvų komiteto pirmininkas turėčiau labai konkretų pasiūlymą konkrečiai mamai, kuri nepatenkinta neva bloga mokykla, galbūt galėtų susirasti geresnę, nes 99 proc. tėvų šita mokykla gera, progresyvi, gražiai besitvarkanti ir tikrai jautriai sprendžianti problemas viduje. Esu matęs mokyklų, ne pirmas vaikas, gal garsiai pasakysiu, bet tai turbūt pirma, kuri man nuoširdžiai patinka pagal savo veiklą, pagal taip, kaip konstruojami santykiai su tėvais, vaikais, pagal tai, kaip atrenkami mokytojai“, – švietimo įstaigą gynė Audrius.
Savo ruožtu Kristina patikino, kad nebemato kito kelio kaip tik pasirinkti kitą ugdymo įstaigą, tačiau apgailestavo, kad mokykla nesiima konkrečių veiksmų užkirsti kelią smurtui ir patyčioms.
„Visgi, galiausiai, po mūsų vaiko patirto psichologinio smurto iš mokyklos administracijos, turėjome pakeisti mokyklą. Bet ir šiai dienai nemanome, jog tokių problemų ignoravimas yra geriausias sprendimas, nors jis ir yra pats patogiausias“, – sakė pašnekovė.
Savivaldybė: mokykla konfliktą stengėsi spręsti taikiai
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas atsakyti į klausimą, dėl ko iš tiesų mokykloje kilo tokia įtampa, negalėjo. Savivaldybės pateiktuose atsakymuose teigiama, kad incidentas, kai mokinio mesta kėdė pataikė į Kristinos dukrą buvo ištirtas ir teisėsaugos.
„Pirminis konflikto incidentas buvo ištirtas teisėsaugos atstovų ir įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas“, – rašoma atsakymuose.
Kaip rašoma savivaldybės pateiktoje informacijoje, Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai situaciją mokykloje esą seka ir sprendžia, kokių tolimesnių veiksmų imtis: „Skyriaus specialistai intensyviai seka eigą, nagrinėja tėvus atstovaujančios advokatų kontoras siunčiamus raštus, domisi progimnazijos priimtais sprendimais ir viliasi, kad taikus spendimas susidariusioje situacijoje bus galiausiai pasiektas.
Vertinant tolimesnę situacijos eigą, progimnazijos priimtus sprendimus bei atliekamus veiksmus, skyriaus specialistai įgyvendindami jiems paskirtas funkcijas, sprendžia, kokių priemonių turi būti imamasi ir kokie veiksmai turi būti atliekami siekiant taikaus konflikto sprendimo.“
Vilniaus savivaldybės atstovai patikino, kad Jono Basanavičiaus progimnazija konflinktą taikiai stengėsi spręsti nuo pat jo pradžios: „Skyriaus turimomis žiniomis progimnazija nuo pat konflikto pradžios stengėsi susidariusį konfliktą spręsti taikiai, siekė surasti visoms pusės priimtiną sprendimo būdą. Konfliktui užsitęsus progimnazija tėvams siūlė sprendimo ieškoti su mediatoriaus pagalbą, tačiau tėvai nepriėmė specialisto paslaugų.“
Atnaujinta 2020 m. rugsėjo 28 d.
Praėjus daugiau nei metams po šios publikacijos pasirodymo ir istorijoje minimiems tėvams aiškinantis ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme vykstančioje civilinėje byloje, su „Delfi“ redakcija susisiekė vienas tėvų, straipsnyje įvardintas Audriaus vardu. Savo laiške jis pateikė atsiprašymą dėl kai kurių išsakytų minčių. Pateikiame visą laiško turinį.
„Būdamas Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos tėvų komiteto pirmininkas, aktyviai dalyvaudamas mokyklos bendruomenės gyvenime ir nelikdamas įvykių nuošalyje 2019-08-02 „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ vienpusiškai ir aštriai išreiškiau savo nuomonę apie vieno vaiko mamą, perdėtai emocingai interpretavau situaciją, todėl nepagrįstai nurodžiau, kad įvykiai mokykloje yra mamos keršto istorija, kad ji pageidavo „išmesti“ mokytoją, šantažuoja. Neturėjau tikslo įžeisti ir taip įvardinti šios mamos ar jos poelgių, todėl noriu atsiprašyti“.