Per pandemiją bėglių ženkliai sumažėjo
Kaip informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė, dar 2020 metais Kėdainiuose buvo pardėti net 25 ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių be žinios nepilnamečių asmenų. Tiesa, tyrimai buvo 25, tačiau pabėgėlių – vos 18, vadinasi, dalis vaikų dingę buvo ne vieną kartą per metus.
„Dėl 7 nepilnamečių buvo pradėtos pakartotinės paieškos nuo 2 iki 6, taip pat nustatyta keletas atvejų, kai viename ikiteisminiame tyrime pradėtos keleto nepilnamečių paieškos“, – komentavo policijos atstovė.
Tais metais visi pabėgusieji namo grįžo per 3 paras – dalis jų buvo surasti policijos pareigūnų arba artimųjų, dalis parėjo patys.
Tuo tarpu 2021 metais, kai Lietuvoje buvo itin griežti ribojimai, susiję su koronaviruso pandemija, bėglių buvo gerokai mažiau. Tais metais vos keturis kartus buvo pradėtos nepilnamečių paieškos. Tuomet iš namų pabėgo 3 vaikai (vienas jų – du kartus). Dauguma jų grįžo per 1–2 paras.
„Vienu atveju nepilnametė į namus negrįžo 11 dienų, tačiau visą laikotarpį internetu bendravo su motina, bet atsisakė grįžti į namus“, – neeilinę situaciją nupasakojo O. Vaitkevičienė.
Kai kurie pabėgę vaikai slapstosi ir po kelis mėnesius
Tu tarpu užpernai ir pernai vėl pastebėtas pabėgimų iš namų šuolis. Užpernai iš namų ar globėjų paspruko 14 nepilnamečių, keturi iš jų per metus bėgo du kartus.
„Nepilnamečiai 10 atvejų į namus/globos įstaigą sugrįžo patys, 7 – rasti ir pristatyti policijos pareigūnų, 1 atveju – surado artimieji. Dingę be žinios nepilnamečiai 12 atvejų buvo rasti/sugrįžo į namus/globos įstaigą per 3 paras.
Nustatyta atvejų, kai nepilnamečiai į globos įstaigas negrįžo 6, 8, 9 paras bei iš socializacijos centro pasišalino ir nebuvo surasti nuo 1 iki 3 mėn. laikotarpiu“, – informavo policijos atstovė.
Na, o pernai trys nepilnamečiai pabėgę buvo ir po du, ir po 4 kartus. Kaip informavo policija, du nepilnamečiai slapstėsi ir į globos įstaigą negrįžo ir daugiau kaip savaitę ar dvi.
Dažniausiai bėga pasilinksminti
Galima tik pasidžiaugti, kad skaudžių įvykių, susijusių su vaikų ar paauglių dingimu, nefiksuojama. Vis dėlto tai nereiškia, kad tėvams ar globėjams, iš kurių vaikai pabėga, dėl to yra mažiau sudėtinga. Kita vertus, kai nuolat pabėginėja tie patys vaikai, tėvai ir globėjai veikiausiai jau nusiteikę tokiems atvejams. Vaikai, panašu, pabėgimus planuoja vienas su kitu, o pabėgę leidžia laiką drauge.
„Stebima tendencija, jog metai iš metų pabėga tie patys vaikai iš globos įstaigų, nepilnamečiai bėga grupelėmis, leidžia laiką drauge“, – sako O. Vaitkevičienė.
Ką daryti įtariant, kad kažkas bandė pagrobti vaiką?
Po istorijos, kai Kaune buvo pagrobta mergaitė, nemaža dalis tėvų yra sunerimę dėl savo vaikų saugumo. Dar labiau sunerimo kėdainiečiai, kai pirmadienio popietę vienoje feisbuko grupėje moteris pasidalino pranešimu, kad jos vaiką gatvėje esą kažkas bandė pagrobti. Tiesa, toks pranešimas iš feisbuko netrukus buvo pašalintas. Policija apie tokį įvykį pranešimo negavo ir sako, kad tokie pranešimai apskritai būna labai reti.
Teigė, kad automobilis buvo pilnas vyrų
Kaip socialiniame tinkle rašė kėdainietė, jos nepilnametis sūnus ėjo iš mokyklos namo, kai prie autobusų stotelės pamatė stovintį automobilį. Pro jį vaikas praėjo, tačiau išgirdęs, kaip už nugaros atsidarė automobilio durelės, atsisukęs pamatė jo link artėjantį vyrą, besiruošiantį vaiką sučiupti.
Vaikas esą nesutriko ir ėmė rėkti bei kiek galėdamas greičiau bėgo šalin. Prie jo ėjęs vyras įlipo atgal į automobilį ir skubiai iš įvykio vietos pasišalino.
Motina rašė, kad vaikas, be abejonės, apimtas streso, grįžęs namo tegalėjo pasakyti, kad automobilis buvo sidabrinės spalvos, jame sėdėjo trys pusamžiai vyrai. Moteris teigė į policiją nesikreipusi, nes neturinti nei plačios informacijos, nei besitikinti, kad kas nors policijoje jai padėtų.
Policijos pareigūnai: pranešant reikia kuo daugiau detalių
Apie šią situaciją Kauno apskrities policijos pareigūnai informacijos negavo. Vis dėlto kaip sakė atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė, apie tokius dalykus gyventojai turėtų pranešti policijai.
„Žinoma, gyventojai tikrai turėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Gali tiek skambinti skubios pagalbos telefonu, tiek ir kreiptis per policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Kas tikrai svarbu – kad būtų pateikta kuo daugiau informacijos (jei įmanoma, ne tik automobilio spalva, valstybiniai numeriai, apibūdinti asmenys).
Gavus tokį pranešimą, pareigūnai tikrina gautą informaciją“, – sakė O. Vaitkevičienė, pridurdama, kad tokie pranešimai yra vienetiniai.
Visgi į klausimus, kas tokiais atvejais daroma ir ar įmanoma kažką išsiaiškinti tada, kai realiai nusikaltimas neįvykdytas, policija neatsakė.
Apie pagrobėją žinojo anksčiau, bet nieko dėl to nedarė
Kas gi lemia tokį žmonių nenorą kreiptis į policijos pareigūnus įtariant, kad vaiką kažkas mėgino pagrobti? Veikiausiai tai, kad dažnai visuomenę pasiekia žinios apie tai, jog nusikaltėliai būna net ir žinomi policijai, bet kol realaus nusikaltimo nepadaro, jiems padaryti taip nieko ir negalima.
Kita vertus, atsimenant Kauno atvejį, naujienos dar prastesnės – apie tai, kad vaiko pagrobimu įtariamas asmuo dar vasarą siūlėsi prisilietimais gydyti mažamečius vaikus nuo autizmo, buvo pranešta policijai. Mamos, bendravusios su įtariamuoju, policijai pateikė jo duomenis, kurių, jis, tarp kitko, labai ir neslėpė, tačiau tyrimas buvo nutrauktas – nors tyrimo pagrindas buvo labai rimtas („Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“).
Tik po to, kai nusikaltėlis pagrobė vaiką, byla buvo peržiūrėta iš naujo ir bus sprendžiama, ar policijos tyrėjas iš tiesų viską padarė tinkamai, jei pagrobėją, jau buvusį policijos naguose, tiesiog ėmė ir paleido.