Po naktinių linksmybių – smūgis policijos patrulei: tavo karjera jau baigta

Naktinės linksmybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei Brigitai Stadalnykaitei sugriovė karjerą – nors į konfliktą su kita moterimi įsivėlusi ir prieš ją smurtavusi pareigūnė išvengė baudžiamosios atsakomybės, policijos vadovybė nutarė ją atleisti iš pareigų. Taip buvo užkirstas kelias jaunai pareigūnei tęsti karjerą vidaus tarnyboje.

„Visais atvejais pareigūnas, padaręs tyčinį nusikaltimą ir net teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. – B. Stadalnykaitė, stodama į vidaus tarnybą, žinojo, kokie reikalavimai keliami vidaus tarnybos pareigūnams ir kokioms neigiamoms faktinėms aplinkybėms atsiradus, ji bus neabejotinai atleista iš vidaus tarnybos.“

Iš Vilniaus policijos atleistos dabar jau buvusios pareigūnės skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokios griežtos sankcijos įstatymus pažeidusiems policininkams yra taikomos dėl to, kad „būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.“

O B. Stadalnykaitės elgesys tikrai nebuvo toks jau ir nekaltas: “... savo neteisėtais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą, kėsinosi į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą; jos veiksmai buvo staigūs, ji veikė įtakota pykčio, todėl akivaizdu, kad siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Be to, ji pati yra policijos pareigūnė ir iš savo profesinės praktikos turėjo suvokti, kad jos veiksmai yra neteisėti, jog tokiais veiksmais ji gali sukelti kitam žmogui fizinį skausmą ar kitaip jį sužaloti, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir savo neteisėtais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį.“

LVAT teisėjai pabrėžė, kad nors baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė B. Stadalnykaitę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos veiksmai nebuvo pripažinti mažareikšmiais – jomis negali būti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą asmens sveikatai.

„B. Stadalnykaitės padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš pareigūnų – statutinio pareigūno priesaika yra pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis“, – pažymėjo LVAT teisėjų kolegija.

Anot teismo, nors B. Stadalnykaitė po nusikaltimo nebuvo nušalinta nuo pareigų bei neatleista iš tarnybos (buvo laukiama, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis), tačiau tai niekaip jai negalėjo suteikti teisėtų lūkesčių, kad jos vidaus tarnybos santykiai bus tęsiami. Vis dėlto, teisėjai pažymėjo, B. Stadalnykaitė galėtų būti grąžinta į tarnybą tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jai iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėtų kasacine tvarka ir konstatuotų kitokias išvadas nei yra nurodyta dabar jau įsiteisėjusiame nuosprendyje.

Skųsdama Vilniaus policijos vadovybės sprendimą atleisti iš pareigų B. Stadalnykaitė siekė ne tik grįžti į tarnybą, bet ir prisiteisti negautą darbo užmokestį už visą atleidimo iš pareigų laikotarpį. Jos skunde teismui buvo teigiama, kad buvo pripažinta kalta, bet atleista nuo atsakomybės dėl to, kad bare kitai moteriai griebė už plaukų, patempdama juos papurtė galvą, ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

„Tokius mano veiksmus lėmė emocijos ir šoko būsena, nes tą patį vakarą prieš šį įvykį neblaivi nukentėjusioji stipriai sumušė mano seserį (jai sužalota nugara, prakirsta galva)“, – teigė ji. Tiesa, teismas yra konstatavęs, kad B. Stadalnykaitė „nusikalstamą veiką padarė ne iš karto po sesers užpuolimo, o vėliau, todėl toks elgesys negali būti pripažįstamas kaip išprovokuotas, paveiktas susijaudinimo ar šoko būsenos.“

„Man yra užkertamas kelias įsidarbinti tarnyboje, aš nebeturiu galimybės įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą, todėl taikyta priemonė yra neproporcinga“, – B. Stadalnykaitė teigė, kad dirbdama policijoje neturėjo tarnybinių nuobaudų, o tarnybinės atsakomybės taikymas, kai ji atleista iš tarnybos, sukelia sunkesnes pasekmes nei baudžiamosios atsakomybės taikymas.

„Tai neatitinka teisinės atsakomybės tikslų ir paskirties“, – pažymėjo ji.

Tuo metu Vilniaus policijos vadovybė nurodė, kad įsiteisėjus B. Stadalnykaitei paskelbtam nuosprendžiui policija negalėjo priimti kitokio sprendimo nei šią atleisti iš pareigų: „Tai buvo vienintelė teisės aktuose numatyta teisinė priemonė, kurią policija privalėjo taikyti.“

Anot policijos atstovų, iš policijos pareigūnų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo, o B. Stadalnykaitė, būdama pareigūne, geriau nei kiti asmenys suvokė reikalavimus savo elgesiui.

„Argumentus, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji jautė skausmą, kai B. Stadalnykaitė patempė jai už plaukų, paneigė byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad B. Stadalnykaitės veiksmai yra staigūs ir stiprūs, ji veiksmą pakartojo, purtė nukentėjusiosios galvą, – pabrėžė Vilniaus apskrities policijos vdovybė. – Be to, Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog B. Stadalnykaitė savo neteisėtais veiksmais, panaudodama fizinį smurtą, kėsinosi į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą (jos veiksmai buvo staigūs, ji veikė įtakota pykčio, t. y. siekė nukentėjusiajai sukelti skausmą), taip pat, kad būdama policijos pareigūne, iš savo profesinės praktikos turėjo suvokti, kad jos veiksmai yra neteisėti, tokiais veiksmais ji gali sukelti kitam žmogui fizinį skausmą ar kitaip jį sužaloti, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį.“

Vyriausiaja policijos patrule dirbusi B. Stadalnykaitė sužibėjo, kai vieną savaitgalį grįžo į gimtąją Varėną praleisti laisvalaikio – gindama savo seserį jaunoji pareigūnė kavinėje įsivėlė į konfliktą su kita moterimi. O kai moterų atvyko raminti Varėnos pareigūnai, Vilniaus policininkė visos kavinės lankytojų akivaizdoje griebė moteriai už plaukų ir ėmė ją purtyti.

„Tai bl... aišku, aš savo sesę ginsiu, na..., mes ją ant žemės...“ – rankų judesiais, lyg jomis plotų, B. Stadalnykaitė pademonstravo, kaip pasielgtų su moterimi, kuri esą nuskriaudė jos seserį.

Už tai, kad viešoje vietoje smurtavo prieš kitą moterį, B. Stadalnykaitę Varėnos teismas buvo pripažinęs kalta - pareigūnei buvo skirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jai taip pat buvo nurodyta neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val.

Bet sostinės policininkė su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Trijų teisėjų kolegija nutarė, kad B. Stadalnykaitė yra verta teismo pasitikėjimo ir ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui.

Už pareigūnę sutiko laiduoti jos sesuo – ta pati, kurią gindama policininkė įsivėlė į konfliktą ir smurtavo kavinėje.

Teismas nutarė, kad B. Stadalnykaitės sesuo šiai darys teigiamą įtaką, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas, anot teisėjų, yra gera pamoka, kuri pareigūnę paskatins tinkamai įvertinti savo veiksmus ir dėl jų galinčias kilti pasekmes.

„Teismas padarė išvadą, kad B. Stadalnykaitė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų“, – nuosprendyje, kuriuo patrulei baudžiamoji byla buvo nutraukta, nurodė teisėjų kolegija.

Anot jų, pareigūnė anksčiau nebuvo teista, turi teisinį išsilavinimą, o jos neigiamui elgesiui įtaką padarė emocijos.

Bijojo, kad teks emigruoti iš Lietuvos

Atleisti B. Stadalnykaitę nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniame skunde prašė ją ginantis advokatas Remigijus Merkevičius. Jis nurodė, kad dėl teistumo pareigūnė bus išmesta iš darbo policijoje, todėl praras bet kokias finansines pajamas bei galimybę ateityje dirbti policijos ar panašiose sistemose. Be to, gynėjo teigimu, B. Stadalnykaitė mokėsi Lietuvos policijos mokykloje ir yra įsipareigojusi 5 metus išdirbti policijoje, o kadangi dėl teistumo prarastų darbą, tektų dar atlyginti išlaidas už studijas.

„B. Stadalnykaitė, neturėdama jokio finansinio pajamų šaltinio, privalės emigruoti iš Lietuvos valstybės, taip pat turės atsisakyti bet kokio aktyvesnio asmeninio, socialinio, kultūrinio gyvenimo“, – teismui nurodė R. Merkevičius.

Advokato teigimu, incidento Varėnos kavinėje metu B. Stadalnykaitė buvo ne tarnybos metu, nedėvėjo policininkės uniformos, taip pat neturėjo jokių skiriamųjų policijos pareigūno ženklų ir nesinaudojo jokiomis išskirtinėmis tarnybos policijoje apspręstomis teisėmis ar galimybėmis.

„Ji neviešino fakto, kad yra policijos pareigūnė“, – gynėjo teigimu, jos veiksmai kavinės klientę patempiant už plaukų „yra tiek elementarūs ir buitiniai, jog su tuo niekaip nesusijęs B. Stadalnykaitės buvimas ar nebuvimas policijos pareigūne“.

Pasak R. Merkevičiaus, B. Stadalnykaitė nusikalstamą veiką padarė „visiškai atsitiktinai“, nei iki šio įvykio, nei po jo nebuvo patekusi į „panašias istorijas“, taip pat nedalyvavo jokiuose susirėmimuose ar smurtiniuose veiksmuose.

Keiksmažodžiais palydėtas pareigūnės „pasirodymas“

„B. Stadalnykaitė yra policijos pareigūnė, kuri kasdien stengiasi užkardyti neteisėtą elgesį, padėti į bėdą patekusiam asmeniui – „nelaužo“ įstatymų, o pati principingai jų laikosi ir stengiasi užtikrinti, kad ir kiti jų laikytųsi“, – advokatas pabrėžė, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukta patrulė yra brandi ir atsakinga socialinė asmenybė, pripažino savo kaltę ir dėl savo elgesio gailisi.

Bylos duomenimis, incidentas Varėnoje įvyko dar daugiau kaip prieš dvejus metus, kai prieš pat Naujuosius metus B. Stadalnykaitė iš Vilniaus grįžo į gimtąjį miestą ir su seserimi apsilankė populiarioje kavinėje „Grilis“. Kad tarp baro lankytojų yra kilęs konfliktas, pareigūnai pranešimą gavo apie 1.40 val.

Į įvykio vietą atvykę patruliai pateko į tikrą moteriškų aistrų gaisrą – viena per kitą bandė paaiškinti, kas gi tokio įvyko, kad prireikė net policijos pagalbos. Iniciatyvą paaiškinti aplinkybes rodė ir B. Stadalnykaitė – vesdama pareigūnus prie staliuko, kur sėdėjo esą jos seserį nuskriaudusi moteris, policininkė netikėtai šiai griebė už plaukų ir ėmė juos tasyti. Moteris liovėsi tik tuomet, kai buvo atitraukta.

„Tai bl... aišku, aš savo sesę ginsiu, na..., mes ją ant žemės...“ – rodydama, kaip ketina susidoroti su varėniške, pareigūnams toliau aiškino B. Stadalnykaitė. Toks audrindas ir keiksmažodžių lavina palydėtas pareigūnės „pasirodymas“ buvo užfiksuotas Varėnos policijos patrulių kavinėje padarytame vaizdo įraše.

Ikiteisminio tyrimo metu Varėnos prokurorai sėkmingai policijoje dirbančiai pareigūnei buvo pateikę kaltinimus ir dėl dar kelių smurto epizodų kavinėje, kai ši, gindama seserį, užpuolė ir sumušė tą pačią nukentėjusiąja pripažintą moterį, tačiau šie kaltinimai teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto buvo patraukta ir moteris, kuri esą smurtavo prieš B. Stadalnykaitės seserį – ši byla teisme buvo nagrinėjama atskirai.

Išskyrė ir išvežė į policijos komisariatą

Teisme B. Stadalnykaitė pasakojo, kad tą vakarą ji su seserimi ir draugėmis sėdėjo prie staliuko, kai pamatė, jog prie kito stalelio sėdinčios moters ir vyro kilo konfliktas.

„Jie vienas į kitą mėtėsi daiktais, girdėjosi riksmai, bet mes į konfliktą nesikišome, o paskui su seserimi nuėjome į tualetą, – kalbėjo vyriausioji patrulė. – Aš buvau vienoje tualeto kabinoje, sesuo – kitoje. Paskui išgirdau, kaip kažkas atėjo į tualeto patalpas – išgirdau keiksmažodžius, taip pat buvo stumdomasi. Kai išėjau iš kabinos, pamačiau ant kelių klūpančią savo seserį, jai buvo nuplėštas kapišonas. Ji sakė, kad moteris ją užpuolė, bandė ištraukti iš tualeto.“

B. Stadalnykaitės teigimu, jos seseriai galvoje buvo guzas, bėgo kraujas, – greičiausiai šiuos sužalojimus ši patyrė, kai moteris ją stūmė į sieną.

„Kai atvažiavo policija ir greitoji pagalba, pareigūnams pasakiau, kad yra sumušta mano sesuo ir juos nuvedžiau prie stalo, kur sėdėjo ją nuskriaudusi moteris, – apklausos metu nurodė policininkė. – Tuomet stvėriau šiai moteriai už plaukų ir patampiau vieną du kartus, bet mus išskyrė ir išvežė į policijos komisariatą.“

Atsakomybėn patraukta jauna pareigūnė tikino, kad savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, o taip pasielgė tik dėlto, kad „nukentėjus artimam žmogui užvaldė emocijos“.

Nukentėjusioji: labai išsigandau, pradėjau verkti

Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta varėniškė tikino, kad linksmindamasi su draugais į jokius konfliktus prie savo staliuko nebuvo įsivėlusi, jau buvo apmokėjusi sąskaitą ir ketino eiti į namus, bet prieš tai nuėjo į tualeto kambarį.

„Abi kabinos buvo užimtos, bet vienos jų durys nebuvo užrakintos, todėl užėjau ir pamačiau stovinčią moterį – atsiprašiau ir duris uždariau, laukiau, kol atsilaisvins kabina, – sakė nukentėjusioji. – Netrukus ši moteris išėjo, atsidarė ir kitos kabinos durys – nepažįstama moteris, kurios kabinos duris buvau atidariusi, piktai pradėjo šaukti, ko čia lendu, ir puolė mane, sugriebė už plaukų, tempdama palenkė į priekį, aš pargriuvau ant grindų, krūtine žemyn. Aš ėmiau jos atsiprašinėti, tačiau pajutau smūgius į nugarą, o tada rankomis užsidengiau galvą, nemačiau, kuri iš dviejų moterų, kur sudavė, tačiau pajutau smūgius į nugarą, į kojas. Aš labai išsigandau, pradėjau verkti. Supratau, kad jos manęs taip paprastai nepaleis, todėl per prievartą atsistojau ir pradėjo bėgti atgal į kavinę.“

Apie tai, kas įvyko prie tualeto, moteris papasakojo savo draugui, kuris kartu nusileido pasižiūrėti prie tualeto kambario.

„Tada viena iš tų dviejų moterų man vėl spyrė į šoną, griebė už plaukų ir tempė“, – varėniškė tikino, kad su nepažįstamosiomis nesimušė ir nė vienai jokių smūgių nesudavė.

„Man dukra sakė, kad viena tų moterų yra policininkė, – sakė ji. – Kai po to į kavinę atvyklo policijos pareigūnai, nieko blogo neįtariau, mačiau, kaip ji link manęs ėjo su policijos pareigūnu. Ir tada netikėtai, prie manęs priėjusi iš nugaros, griebė už plaukų, pradėjo tempti ir kumščiais sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą. Tą akimirką policijos pareigūnas stovėjo, nieko nedarė. Tada mano draugas atsistojo, pradėjo šaukti policijos pareigūnui, kodėl šis nieko nedaro – ta moteris staiga liovėsi mane talžiusi, o policijos pareigūnas, paėmęs už rankos, šią išsivedė iš kavinės.“

Nukentėjusioji tikino, kad dėl kūno sužalojimo kreipėsi į ligoninę, o vėliau, nesiliaunant skausmams, pagalbos paprašė šeimos gydytojos.

„Man buvo išrašyti raminamieji vaistai, taip pat vartojau vaistus nuo skausmo“, – sakė ji.

Pareigūnės sesuo: man buvo prakirsta galva

Teisme moteris pareiškė, kad dėl incidento kavinėje nebeturi pretenzijų, nebenori dalyvauti jokiuose teisminiuose procesuose, nes tai atima jos brangų laiką – šiuo metu laikiasi kūdikio.

Tuo metu B. Stadalnykaitės sesuo tvirtino, kad nukentėjusioji kalbėjo netiesą – esą tuo metu, kai ji su seserimi buvo atskirose tualeto kabinose, atėjo garsiai besikeikianti moteris.

„Ji įėjo į mano kabiną, griebė mane už kapišono, paskui už plaukų, pastūmė į klozetą, paskui ištempė iš kabinos, smūgiavo kelis kartus į kairę pusę, mane parvertė, dėl ko aš suklupau, – kalbėjo šioje byloje liudytoja, o kitoje – nukentėjusiąja pripažinta mergina. – Kai iš savo kabinos išėjo sesuo, ta moteris pabėgo.“

Pareigūnės sesuo tvirtino, kad prieš ją smurtavusią moterį sutiko dar kartą, kai išėjo iš tualeto kambario – koridoriuje su vyrais stovėjusi moteris dar kartą trenkė jos galvą į sieną.

„Pasijutau blogai, mane išvežė į ligoninę, kur buvo diagnozuota, kad man yra prakirsta galva, matėsi mėlynės ant nugaros, taip pat buvo patempti kaklo raiščiai“, – sakė ji.