Šių nesutarimų centre – Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis. Jie, kaip ir dabartinė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, dar 2013 metais pelnė metų prokuroro titulą.
Gana netradicinė situacija susiklostė Kauno apygardos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje dėl labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėto laikymo ir gabenimo turint tikslą šias medžiagas išplatinti buvo nuteistas anksčiau net 6 kartus teistas 60 metų Ramūnas Barauskas.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą kontroliavo, o vėliau ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė prokurorė N. Urbonavičienė. Nors už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą bei gabenimą R. Barauskui grėsė laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, prokurorė labai sunkiu nusikaltimu apkaltintam vyrui teisme siūlė skirti net ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę – ji buvo įsitikinusi, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 600 MGL dydžio (30 tūkstančių eurų) baudą.
Į tokį prokurorės siūlymą baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas neatsižvelgė – nusprendė R. Barauskui skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Po šio nuosprendžio paskelbimo susiklostė gana netradicinė situacija – N. Urbonavičienė surašė apeliacinį skundą ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, siūlydama nuteistajam pakeisti bausmę: skirti ne laisvės atėmimą, o piniginę baudą, kaip ji ir buvo siūliusi pirmosios instancijos teisme. Anot jos, net jeigu teismas R. Barauskui būtų skyręs minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (10 metų), „savo rūšimi ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“.
Prokurorės apeliaciniame skunde buvo pažymima, kad pas R. Barauską rastas amfetaminas ir kokainas nebuvo išplatintas, nuteistasis kaltę pripažino ir gailėjosi, jis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba autokrautuvo vairuotoju.
„R. Barauskas paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku disponavo nurodytomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, tai švelnina jo atsakomybę, jis nurodė, jog norėjo užsidirbti ir padėti savo dukrai, kuri gyvena Danijos Karalystėje, – buvo rašoma prokurorės skunde aukštesnės instancijos teismui. – Jis buvo teistas už amfetamino platinimą, atliko bausmę ir pažadėjo šeimai daugiau tuo neužsiimti, tačiau susiklostė aplinkybės, kad prireikė pinigų padėti dukrai. 2022 m. spalio mėnesį įsigijo amfetamino iš asmens, kurio nenori nurodyti, iš to paties asmens amfetamino įsigijo du kartus. Pirmą kartą įgijo apie 2 kg, jis pats nesvėrė, jam šias medžiagas atvežė į darbą. Visas jas nunešė į savo namo rūsį ir padėjo į nerakinamą sandėliuką. Vėliau kažkurią amfetamino dalį, t. y. apie 300 g pardavė, apie 500 g turėjo kitas žmogus nupirkti, todėl šią dalį nusinešė į butą, o apie 1200 g paliko sandėliuke. Kitą dieną atėjęs į sandėliuką, tų medžiagų nerado, todėl bute likusias psichotropines medžiagas nuvežė į mišką ir paslėpė po lapais. 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. tą pačią dieną, kai jį sulaikė, jis iš to paties asmens įgijo dar apie 2 kg amfetamino, jis iš karto šias medžiagas vežė į mišką, kur jau buvo anksčiau paslėpęs amfetaminą. Kai paslėpė, jį įvykio vietoje sulaikė policijos pareigūnai, kurie rado visas jo paslėptas medžiagas. Pareigūnai toje pačioje vietoje rado ir kokaino, kurį buvo įsigijęs rugsėjo gale. Įgijo jau iš kito asmens apie 100 g, dalį pardavė, dalį laikė namuose, buvo susvėręs po gramą ir ketino parduoti, o dalį paslėpė kartu su amfetaminu. Po sulaikymo miške, darė kratą jo namuose. Jis pats pasakė pareigūnams, kad dar turi kokaino namuose. Pats nei kokaino, nei amfetamino nevartoja, visas medžiagas būtų dalimis pardavęs.“
Prokurorė taip pat pabrėžė, kad nuteistajam turėtų būti taikoma įstatyme numatyta išimtis, nes R. Barausko „asmenybė yra mažiau pavojinga“, o padaryto nusikaltimo „pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas“.
Kauno apygardos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir R. Barauskas – jis taip pat prašė pakeisti bausmės rūšį ir vietoj laisvės atėmimo paskirti prokurorės pasiūlytą piniginę baudą. Savo skunde jis pabrėžė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi ir iki šiol gailisi bei kritiškai vertina savo elgesį.
„Kratos metu mano namuose pats parodžiau ir atidaviau narkotinę medžiagą – kokainą, viso baudžiamojo proceso metu padariau viską, kad mano padarytas nusikaltimas būtų išaiškintas“, – apeliaciniame skunde R. Barauskas rašė, jog pasižada daugiau nenusikalsti.
Kai nuteistojo R. Barausko ir prokurorės N. Urbonavičienės apeliaciniai skundai buvo perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui ir buvo paskirtas teisiamasis posėdis, valstybinį kaltinimą šioje byloje įstatymų nustatyta tvarka ėmė palaikyti ne Kauno apygardos prokuratūra, o Generalinė prokuratūra. Būtent tada ir susiklostė gana netradicinė situacija – kai prokuratūrai buvo pranešta apie suplanuotą posėdžio datą, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis susipažino su kolegės pateiktu apeliaciniu skundu ir netrukus kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuriam nurodė, kad atšaukia N. Urbonavičienės pateiktą skundą. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, teismui nurodyti nėra privaloma, svarbu atsisakymą pateikti iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.
Kadangi prokuratūra atšaukė skundą, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik atsižvelgiant į R. Barausko skunde nurodytus argumentus. Ir tik tada paaiškėjo gana skandalingos aplinkybės, kodėl dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo nuteistam vyrui buvo siūloma skirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę – narkotikų prekeivis su ikiteisminį tyrimą atlikusiais policijos tyrėjais buvo sudaręs neoficialų sandorį.
Sandorį, dėl kurio dabar jo gyvybei net gali grėsti pavojus – vyras kriminalistams padėjo išaiškinti didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, įtariama, platinusius asmenis. Vienas jų – Rytis Zaka. Jam ir kitam kaltinamajam Kęstučiui Didžiuliui iškelta baudžiamoji byla kaip tik šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinę ir papildomą įrodymų tyrimą atlikę apeliacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Barauskas bendradarbiavo su policijos pareigūnais išaiškinant galimas kitų asmenų nusikalstamas veikas, o pareigūnai ir tyrimą kontroliavusi prokurorė N. Urbonavičienė nuteistajam „sukūrė tam tikrą lūkestį, kuris lėmė jo procesinį elgesį“. Vis dėlto, nors teismas ir nusprendė, kad R. Barauskui gali būti taikytina baudžiamajame įstatyme numatyta išimtis, tačiau nuteistajam privalu skirti realią laisvės atėmimo bausmę – jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 442,694 g amfetamino, ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – 31,765 g kokaino, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.
Pasak teisėjų, amfetaminas yra toksiška narkotinė medžiaga, galinti sukelti sunkią fizinę ar psichinę žalą vartotojų sveikatai, ypač asmenims, turintiems priklausomybę, R. Barausko padarytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis, dalį amfetamino, kaip prisipažino pats nuteistasis, jis jau buvo išplatinęs.
Teisėjo Justo Namavičiaus pirmininkaujama kolegija pabrėžė, kad R. Barauskas jau kartą buvo teistas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, prieš 4 metus buvo išleistas į laisvę, vėliau buvo išbrauktas iš probuojamų asmenų duomenų registro, tačiau nepraėjus metams po išregistravimo, padarė analogišką nusikalstamą veiką, o jo padarytas nusikaltimas didžiąja dalimi buvo išaiškintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.
Vis dėlto, anot apeliacinės instancijos teismo, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino R. Barausko bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais aplinkybės išaiškinant galimas kitų asmenų nusikalstamas veikas.
„Nuteistasis visų apklausų metu, motyvuodamas savo ir šeimos saugumu, kategoriškai atsisakė nurodyti asmenis, iš kurių įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausus nuteistąjį ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus paaiškėjo, kad nors R. Barauskas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenurodė narkotines ir psichotropines medžiagas tiekusių asmenų, vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu neoficialiai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padėdamas išaiškinti galimą nusikalstamą veiką kitoje byloje“, – pabrėžė teismas.
Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje R. Barauskas aiškino, kad policijos pareigūnams padėjo ištirti R. Zakos galimai padarytas nusikalstamas veikas, o anksčiau neįvardijo asmenų, iš kurių įgijo kvaišalus, nes nenorėjo, kad šie žinotų, kas juos įdavė.
„Asmeniškai pažįstu R. Zaką, jo žmoną, dukrą, be to, jeigu patekčiau į įkalinimo įstaigą, ten tokius asmenis kaip aš vertina labai neigiamai, gali nutikti negerų dalykų“, – teisme savo argumentus dėstė vyras.
Jis tikino, kad tyrimo metu „važinėjo su pareigūnais, rodė, kur daryti pasiklausymus, kur ieškoti, siūlė pareigūnams, jog gali iš R. Zakos užsakyti narkotinių medžiagų, kad pareigūnai galėtų sulaikyti asmenį su įkalčiais“.
„Pareigūnai atvažiuodavo pas mane į darbą, jiems paaiškindavau, kaip, kas, kur ir kada perims narkotines medžiagas, ar turi medžiagos narkotikų gamybai, kad pareigūnai asmenis galėtų sulaikyti su įkalčiais, – tęsė pasakojimą jis. – Važiuodavau su pareigūnais, viską pasakodavau, kaip ir ką man pasakydavo, su R. Zaka susitardavau dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, be to, jis pats man atveždavo narkotikus į darbovietę. Pareigūnai manimi pasitikėjo, fiktyvių pirkimų neatlikau, rodžiau, kur reikia ieškoti, kokiose vietose gali būti laboratorija ir pan., prieš R. Zakos sulaikymą pareigūnai nurodė datą, kada užsakyti narkotinių medžiagų, kai jis man jas gabeno ir įvyko sulaikymas.“
Policijos pareigūnai apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad su R. Barausku išties vyko neoficialus bendravimas.
„Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie asmenis, vykdančius nusikalstamas veikas, R. Barauskas atsisakė, tačiau sutiko mums kaip policijos pareigūnams atskleisti duomenis, papasakoti apie kitus asmenis – jis kalbėjo apie asmenį, iš kurio įgydavo narkotines medžiagas, su kuriomis pastarasis ir buvo sulaikytas, – aiškino vienas pareigūnų. – Ši informacija teisėsaugai buvo labai aktuali, R. Barauskas suteikė daug informacijos apie R. Zaką, papasakojo, kaip vykdavo visas narkotinių medžiagų perdavimas, jų gaminimas, kaip R. Barauskas tas medžiagas įgydavo, t. y. nurodė visą narkotinių medžiagų platinimo schemą. Nurodė vietas, kur galimai yra laikomos, gaminamos narkotinės medžiagos, atskleidė, kaip anksčiau jis narkotinės medžiagas įgydavo, nurodė konkrečius laikus ir vietas.“
Kitas policijos tyrėjas pažymėjo, kad neformalių pokalbių metu R. Barauskas „įvardijo, kad R. Zaka yra ilgametis amfetamino gamintojas Kauno mieste, nurodė visą jo veikimo schemą, kaip jis laikosi konspiracijos, kaip gamina, kur vyksta tam tikri sandoriai, pokalbiai ir kitas tuometiniam tyrimui reikšmingas aplinkybes“.
„R. Barausko pateikta informacija sulaikant R. Zaką buvo naudinga, nes šios informacijos pagrindu organizavome slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių pagrindu ir buvo sulaikytas R. Zaka“, – pareigūnas pažymėjo, kad nuteistasis teikė informaciją ir apie kitus asmenis, šie duomenys „buvo labai reikšmingi“.
Kad R. Barauskas nuo pat sulaikymo neoficialiai bendradarbiavo su teisėsauga, anot teisėjų, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad prokurorės N. Urbonavičienės prašymu teismas jį buvo leidęs suimti dviem mėnesiams, tačiau jau po 5 dienų įtariamasis prokurorei pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šis prašymas tą pačią dieną prokurorės nutarimu buvo patenkintas ir R. Barauskas buvo paleistas iš suėmimo, jam buvo sugrąžintas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo buvo palaikomas ryšys ir su R. Zaka, taip pat įtariamajam nebuvo taikytas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui, kuriuo jis gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas. O tokių dalykų, jeigu asmuo nebendradarbiautų su pareigūnais, nebūtų.
Anot teisėjų, tai, kad R. Barausko indėlis išaiškinant kitas nusikalstamas veikas buvo vertingas, netiesiogiai patvirtina ir prokurorės N. Urbonavičienės baigiamoji kalba pirmosios instancijos teisme, kai ji teismo prašė kaltinamajam skirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
„Pareigūnai man pasakė, kad jeigu aš jiems padėsiu, jie padės man“, – R. Barauskas teisme tikino supratęs, kad policijos pareigūnai pasikalbės su tyrimą kontroliuojančia prokurore dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę už padarytą nusikaltimą. Tiesa, pareigūnai to nepatvirtino, tačiau neslėpė, kad R. Barauskui buvo užsiminę, kaip yra skiriama bausmė ir į ką prokuratūra atsižvelgia prašydama teisme bausmės, taip pat nurodė tam tikrų pavyzdžių, kai su teisėsauga bendradarbiavę asmenys gauna minimalias sankcijoje numatytas bausmes.
„Prokurorei buvo žinoma, kad R. Barauskas teikia informaciją ir linkęs bendradarbiauti“, – vienas policijos pareigūnų nurodė, kad N. Urbonavičienė žinojo, kad su jais bendradarbiaujantis įtariamasis „yra naudingas“.
Tai ir patvirtino, kodėl prokurorė siekė vyrui skirti labai švelnią bausmę, o jos pozicijos nepalaikė aukštesnysis prokuroras. Į šias aplinkybes atsižvelgė Lietuvos apeliacinis teismas: „Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, R. Barauskui išaiškindami galimybes sušvelninti bausmę už bendradarbiavimą, sukūrė tam tikrą lūkestį, kuris lėmė jo procesinį elgesį. Kad pažadai buvo rimti, rodo ir aplinkybė, jog liudytojas policijos pareigūnas, pasak paties parodymų apie R. Barauską, bendravo su prokurore, o pastaroji pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prašė nuteistajam paskirti gerokai švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, R. Barauskas susidūrė su tokia situacija, kad jam, iš vienos pusės, grėsė griežta laisvės atėmimo bausmė, bet iš kitos pusės, buvo nurodyta bent jau galimybė sušvelninti bausmę įduodant kitus asmenis, kurių R. Barauskas, sprendžiant iš jo procesinio elgesio, prisibijojo. Nors nuteistasis suvokė, kad nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesprendžia dėl skirtinos bausmės, nagrinėjamu atveju tarp valstybės ir nuteistojo susidarė tam tikra procesinių galimybių asimetrija: neformalaus bendravimo metu su suimtu įtariamuoju, kokio procesas savaime nežino, pareigūnai nurodė galimybes dėl bausmės pašvelninimo, kas jo situacijoje sudarė stiprų motyvą aktyviai bendradarbiauti nepaisant būgštavimų dėl savo saugumo.“
Pasak teisėjų, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į suteiktą pagalbą teisėsaugos institucijoms išaiškinant kitų asmenų nusikalstamas veikas, todėl šioje byloje „sąžiningo proceso principas“ suteikia pagrindą R. Barauskui skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Vis dėlto, teismas nutarė, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti baudą.
„Kolegija pabrėžia, kad teismo skirtina bausmė vis dar turi pakankamai atliepti padaryto nusikaltimo sunkumą“, – teisėjo J. Namavičiaus pirmininkaujama kolegija nutarė R. Barauskui pirmosios instancijos teismo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, ją sumažinant iki 8 metų laisvės atėmimo.
Apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas pritarė kai kuriems nuteistojo išsakytiems argumentams, tačiau nesutiko su R. Barausko prašymu jam skirti piniginę baudą – nurodė, kad būtų teisingiausia, jeigu teismas jam paskirtų minimalią sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę.