Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė šįmet teigė pastebėjusi ir naują tendenciją: žmonės itin seka orų prognozes, ir jei mato, jog jos prastos, atšaukinėja savo nakvynių užsakymus, į pajūrį nevyksta. O tai esą kelia iššūkių verslininkams.
Dėl permainingo lietuviško oro pajūrio verslininkai kasmet pasiskundžia, kad per vasarą tiek, kiek tikėtasi, uždirbti nepavyksta. Bloga vasara pajūrio verslininkams jau tapo tautosaka, bet gal ši vasara buvo kitokia? Kaip sekėsi Palangos verslininkams? Ar pavyko pritraukti užsieniečių?
„Žinių radijo“ kalbinta E. Šiškauskienė tikino, jog pajūrio verslininkams ši vasara buvo intensyvi: siekiant privilioti turistus teko daugiau pasistengti, o pačių turistų esą buvo kiek mažiau nei praėjusiais metais.
„Šįmet vasara buvo gana intensyvi kalbant apie pajūrį. Oras gana kontroversiškas: buvo ir lietaus, ir karščių didelių, bet iš tiesų žmonių buvo nemažai. Jeigu lyginsim su pernai metais, tai buvo truputį mažiau – kokia 10 proc. mažiau. Ir, kiek teko kalbėti, verslininkai sakė, kad teko pasitelkti įvairias priemones siekiant prisitraukti tų svečių. [Buvo] tarpusavio vidinė konkurencija: reikėjo daugiau reklamai skirti, daugiau kažkaip pasirodyti, ką tu turi išskirtinesnio. Tas šįmet labai pasijuto“, – pasakojo pašnekovė.
„Labai daug žmonių šįmet važiavo į užsienio šalis, tas labai pasijuto. Užsieniečių grįžo, sakyčiau, 50 proc. virš to, kas buvo. Matom tendencijas, kad ir Palangoje, ir pajūryje padaugėjo vokiečių, latvių, Amerikos piliečių ir prancūzų. Tas džiugina, nes [turistai] po truputį grįžta“, – tęsė E. Šiškauskienė.
Ji svarstė, kad užsieniečių noras aplankyti Lietuvą susijęs su čia vykusiu NATO viršūnių susitikimu.
„NATO, rinkodaros prasme, tikrai davė labai didelį pasistūmėjimą, kad [esame] saugus kraštas, kad Lietuva yra viena iš Europos šalių, ir graži, ir visokia kokia tik įmanoma, ir visais geraisiais rakursais. Tai, manau, kad dabar turim po truputį tą atgarsį. Matom, kad pas mus daugiausiai važiuoja visi kaimynai, kurie mus gali saugiai pasiekti ir saugiai išvažiuoti automobiliais iš Vokietijos, iš Latvijos, bet ženkliai auga ir Amerikos turistų. Kas irgi džiugina“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Ar pajūrio verslininkams metai bus pelningi? Asociacijos vadovė tvirtino, jog mažiau pelningi nei ankstesni:
„Pelningumo prasme, kiek teko kalbėtis su kolegomis, [turistų] mažiau negu pernai, bet kompensavo šiek tiek pakeltos kainos <...>. Pelningumas bus ženkliai mažesnis, nes vis tik sąnaudos yra labai pakilę. Mūsų sektoriuje atlyginimai vien tik nuo 2019 metų yra padidėję 47 proc., tai tas labai jaučiasi, nes tiek restoranai, tiek viešbučiai yra imlūs darbuotojų kiekiui.“
Kalbėdama apie maisto ir patiekalų kainas pajūryje, pašnekovė sutiko, kad jos šiek tiek pakilę.
„Jos negali nepakilti su kylančiais atlyginimais, ir dabar vėl nuo naujų metų 10 proc. kils. O nė vienam kitam sektoriuje, kaip maitinimo, nėra taip, kad darbo užmokestis sudarytų 40 proc. sąnaudų, nes yra labai didelis kiekis darbuotojų. Tuo mes skiriamės nuo kitų sektorių ir esame labai jautrūs bet kokiam atlyginimų pakėlimui.
Be to, žaliavos yra pabrangę apie 65 proc. ir tai kažkur turi nusėsti toje, be abejo, galutinėje kainoje. Jau nekalbu apie infliaciją ir energijos kaštus, kurie vasarą buvo stabilizavęsi, bet iš žiemos likusios skolos niekur nedingo“, – motyvus, kodėl augo kainos viešbučiuose ir restoranuose, vardijo E. Šiškauskienė.
Šią vasarą, kaip ir ankstesnėmis, pasak pašnekovės, buvo jaučiamas darbuotojų trūkumas, nors vasaros pradžioje esą ir esamiems darbuotojams buvo sunkumų išmokėti algas.
„Kenčia didmiesčiai, nes darbuotojai vasarai paprastai iš didmiesčio išvyksta į pajūrį. Bent jau vasaros pradžia buvo pakankamai šalta ir lietinga, žinau, kad buvo nusiskundimų ir iš savininkų pusės, kad jie prisiviliojo darbuotojų iš didžiųjų miestų, bet negalėjo sumokėti tokių algų, kokias žadėjo, nes pradžioje nebuvo svečių, kol neįsibėgėjo sezonas. Sakyčiau, tik į vasaros antrą pusę tas oras pasitaisė ir tikrai srautas padidėjo“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Jeigu orai bus geri, tikimasi, kad savaitgaliais žmonės dar vyks į pajūrį.
„Dabar tokia tendencija po COVID-19 atsirado, kad labai visi žiūri į oro programėles, ir anuliacijos vyksta ištisinės, jeigu tik rodo programėlėse lietų. Tai verslui labai sunku planuotis ir prognozuoti, nes seniau tokių įpročių, kad anuliuotų prieš dieną ar prieš dvi, nebuvo“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.
Viso „Žinių radijo“ interviu su ja galite klausytis čia:
