„Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta gruodžio 13-19 dienomis. Joje apklausta 700 Vilniaus gyventojų mišriu būdu, tyrimo rezultatų paklaida – 3,4 procento.
Kas laimėtų?
Pagal šią apklausą, daugiausiai šansų laimėti Vilniaus miesto mero rinkimus turėtų partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas. Už jį balsą atidavę būtų 20,5 procento apklaustųjų.
Toliau rikiuojasi nepriklausomu kandidatu rinkimuose užsiregistravęs Mykolas Majauskas – už jį balsuotų 16,6 procento apklaustųjų.
Trečioje vietoje – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatas Valdas Benkunskas. Už jį bendroje kandidatų lentelėje savo balsą atiduotų 10,5 procento respondentų.
Toliau – Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Už jį balsuotų 6 procentai apklaustųjų.
Penktoje pozicijoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovė Edita Tamošiūnaitė. Už šią kandidatę balsuotų 4,6 procento apklaustųjų.
Toliau rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė Rasa Budbergytė. Už ją savo balsą atidavę būtų 3,9 procento apklaustųjų.
Septintoje vietoje – Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė. Už ją, anot apklausos, balsavę būtų 3 procentai apklaustųjų.
Toliau – Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica. Už jį balsavę būtų 2,9 procento apklaustųjų.
Lentelę užbaigia Darbo partijos kandidatė Ieva Kačinskaitė Urbonienė. Už ją balsavę būtų 1,9 procento apklaustųjų.
Kitą kandidatą rinktųsi 6,3 procento apklaustųjų, nebalsuotų 5,9 procento, o nežinančių buvo 18 procentų.
Taip pat respondentų buvo klausima apie galimas antro turo kandidatų dvikovas:
Majausko reitinge – ir naujumo efektas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis Delfi sakė pats gana skeptiškai apskritai vertinantis apklausas, užsakomas politinės kampanijos dalyvių.
„Susidaro įspūdis, kad kai kandidatai pateikia savo apklausas, jie atrodo ten geriau nei kitų kandidatų apklausoje. (…) Čia priklauso, aišku, nuo kompanijos ir apklaustų žmonių. Man susidaro įspūdis, kad šioje apklausoje galbūt mažiau buvo apklausta dešiniųjų rinkėjų, nes tiek Benkunskas, tiek Raskevičius prasčiau atrodo“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, M. Majausko reitingui įtakos gali turėti ir naujo kandidato efektas.
„Yra naujumo efektas, kuris gali ir praeiti. Taip pat pastebėjau, kad Vilniaus apklausose tos paklaidos gali būti didesnės nei sakoma, jog turėtų būti“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Be to, kaip atkreipė dėmesį politologas, į rinkimus įprastai ateina tik pusė rinkėjų.
„Aš sakyčiau, kad dalis sakančių, kad už kažką balsuos, neateis į rinkimus. Čia apklausti ne tie, kurie tikrai eitų į rinkimus, bet tiesiog suaugę žmonės. Tie, kurie nežino, tikriausiai ir neis balsuoti. Klausimas tas, ar tikrai ateis tie, kurie sako, kad už kažką balsuos“, – sakė VU TSPMI docentas.
Tad, pasak jo, šiuose skaičiuose yra nemažas „nubyrėjimo“ potencialas.
„Majauskas dabar eina be partijos, susipykęs su konservatoriais – tai tikrai patogi pozicija, bet man įdomu, kiek drausmingi bus konservatorių rinkėjai: kiek jų ateis balsuoti ir ar jie nubalsuos už Benkunską, ar, pavyzdžiui, dalis jų nueis Majausko naudai. Aš neturiu čia atsakymo, o tai, manau, yra esminis klausimas“, – akcentavo M. Jastramskis.
Kiek anksčiau politologas yra sakęs, kad A. Zuokas tikrai nelaimės rinkimų, nors ir tikriausiai pateks į antrą turą. Delfi klausė M. Jastramskio, ar M. Majausko kandidatūra tokią prognozę keičia.
„Kažkiek keičia, nes dabar neaišku, kas pateks į tą antrą turą, bet aš vis dar jos laikyčiausi, dėl to, kad vis tiek Zuokas turi nemažą neigiamo vertinimo šleifą. Vilniuje yra labai sudėtinga laimėti bet kokius rinkimus be dešinės rinkėjų – liberalų ir konservatorių – paramos.
Tai jei į antrą turą eitų Benkunskas ar Majauskas, tie žmonės vis tiek labiau už šiuos kandidatus balsuotų – būtų strateginis balsavimas prieš Zuoką“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
Jo vertinimu, M. Majauskas gali balsų persivilioti ir iš liberalų rinkėjų.
„Gali būti, nes jis tuose paskutiniuose sprendimuose, dėl kurių susipyko su konservatoriais, su Laisvės partija buvo susimokęs. Tai taip gali būti ir šiaip jis vertinamas kaip liberalus politikas, tai kažkiek „nuvalgyti“ gali“, – komentavo M. Jastramskis.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad rinkimai labai priklausys ir nuo to, kiek kandidatai bus matomi viešojoje erdvėje ir koks bus jų santykis su kitais pretendentais į Vilniaus miesto mero kėdę.
„Ne toks geras palyginimas, bet Skvernelio demokratų partiją galime matyti – kai susikūrė, reitingas buvo didelis, bet po to jis sumažėjo. Aišku, šiuo atveju to nelabai galėsime sekti, nes niekas nuolat nedaro stabiliai tų apklausų“, – pridūrė ekspertas.
Teigia, kad TS-LKD padarė grubią klaidą: ar tai sumažina Benkunsko galimybes
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas sakė, kad, jo manymu, TS-LKD padarė grubią klaidą, iš partijos išmesdami M. Majauską.
„Jis per daug ryškus politikas, o jiems apskritai trūksta ryškių politikų. Benkunsko nelyginsime su Majausku... Benkunskas yra darbo bitelė, jis galbūt puikus vicemeras, bet jis neturi tos dievo dovanos, kurią turi Majauskas. Zuokas taip pat turi tą dovaną“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo teigimu, ši apklausa rodo, kad konservatorių elektoratas neišvengiamai pasidalina, spręsdami, ką palaikyti sostinės mero rinkimuose.
„Ne Benkunsko naudai – čia TS-LKD šovė sau į koją kaip reikiant“, – sakė V. Dumbliauskas.
Politologas mano, kad Laisvės partija galimybių laimėti sostinės mero kėdę su T. V. Raskevičiaus kandidatūra neturi.
„Laisvės partija turėtų į veidrodį pasižiūrėti – sveika pažiūrėti. Ar kad kas nufilmuotų iš šalies, kaip tu atrodai... (…) Ten protingi žmonės, yra daug mano studentų, tas pats Raskevičius – tikrai protingi, gabūs, bet jie turėtų matyti, kad jie laimėjo dėl netikėtumo. O kokie jų reitingai dabar – patys matote. Raskevičius gali surinkti daugiau ar mažiau nei 6 proc., bet tai yra viskas. Mano galva, politinė šios partijos karjera baigta ir jie turėtų atgal pas liberalus prašytis“, – įvertino pašnekovas.
Kalbėdamas apie V. Benkunską, MRU politologas teigė, kad šio kandidato negalima „nurašyti“.
„Partijos drausmė yra, Tėvynės sąjunga yra labai drausminga, tačiau prieš Zuoką jam be šansų... Tai kaip ir sakiau – klaida yra Majausko išmetimas, o dabar jau matosi pasekmės. TS-LKD gali sau alkūnę kandžioti“, – sakė V. Dumbliauskas.
M. Majauskas, anot jo, turi politikui reikiamus duomenis, nes yra aktyvus ir matomas.
„Panašu, kad Zuokas išeis, o tada jau klausimas ar Benkunskas, ar Majauskas. Raskevičius mažai tikėtinas. „Baltijos tyrimai“ yra rimta firma, aš pasitikiu ja. (…) Aš ir maniau, kad Majauskas turėtų gerai apsirodyti rinkimuose“, – įvertinu politologas.
Tad rinkimai, kaip akcentavo V. Dumbliauskas, sostinėje bus tikrai įdomūs.
„Viską lems viešieji ryšiai – (…) kaip jie pasirodys, kaip į vilniečius kreipsis, kaip šnekės, komunikacinė kampanija ir sugebėjimas pasiekti rinkėjus. Tada ir neapsisprendusieji kryps prie kandidatų, bet kur pakryps – galime tik spėlioti“, – sakė jis.
Taip pat, anot eksperto, M. Majausko „naujumo efektas“ gali tiesiog nespėti pasenti, nes rinkimai – jau čia pat, kovo pradžioje.
„Kas čia liko – sausis, vasaris, čia dar tos šventės, kai žmonės nekreips dėmesio į politiką. (…) Liks pusantro mėnesio ir Majausko šviežumas neprapuls. (…) Tokie rinkimai yra į naudą demokratijai ir Vilniaus miestui, nes yra tikra konkurencija su nenuspėjama pabaiga“, – pridūrė V. Dumbliauskas.
Ryškūs pjūviai
„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė R. Ališauskienė Delfi teigė, jog ryškiausia kandidatų rinkėjų skirtis – pagal amžių.
„Jau imsime tris grupes: jaunimas, vidutinis amžius ir vyresnis amžius, tai jaunesni labiau už M. Majauskas ir T. V. Raskevičius pirmauja, paskui – A. Zuokas.
Vidutinis amžius smarkiai išsilygina A. Zuokas ir M. Majauskas, čia V. Benkunskas ir T. V. Raskevičius panašią paramą turi, nes TS–LKD kandidatas visiškai jaunimui „neina“.
O vyriausioji amžiaus grupė, nuo 50 metų, pirmauja A. Zuokas, tada M. Majauskas ir V. Benkunskas panašiai, o T. V. Raskevičius prastai atrodo“, – kalbėjo sociologė. Plačiau apie tai skaitykite čia.