Tyrėjai įtaria, kad Kinijos laivas tyčia nutraukė kabelius Baltijos jūroje, jungiančius Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją, paskelbė „The Wall Street Journal“.
Tuo metu Lenkijos premjeras siūlo sukurti karinio jūrų laivyno patruliavimo programą Baltijos jūrai nuo Rusijos keliamų grėsmių apsaugoti. Bet ar tikrai tai apsaugotų nuo tokių sabotažų? Koks turėtų būti atsakas dėl Kinijos laivo veiksmo? Kokių pavojų kelia infrastruktūros jūroje pažeidinėjimai?
Malinionis: reikia pradėti veikti
Kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas V. Malinionis sakė, kad, jo nuomone, reikia ne tik aktyviai reaguoti į tokias hibridines atakas, kurių, matome, daugėja, bet reikia ir pradėti veikti proaktyviai.
„Dabar medžioti kiekvieną atskirą atvejį ir ieškoti yra ganėtinai sudėtinga, o Donaldo Tusko pasiūlymas kooperuotis ir pradėti patruliuoti Baltijos jūroje, yra labai racionalus“, – mano jis.
Pasak atsargos pulkininko, NATO pajėgos yra pasirengusios reaguoti, jei yra kažkokia karinė konfrontacija, įsiveržimas, bet hibridinis karas, laidos pašnekovo žodžiais, tuo ir yra nuostabus, kad balansuoja ant ribos.
„Tokių veiksmų tikslas ir yra daryti žalą, trikdyti, bet kad tai atrodytų ne karo veiksmai. Todėl jei kalbame apie regiono vienijimą, D. Tusko pasiūlymas yra pirmi žingsniai“, – pabrėžė jis.
V. Malinionio teigimu, reikia galvoti apie tai, kad būtų paspartintas sprendimų priėmimas, nes D. Tusko pasiūlymo įgyvendinimas galėtų užimti mėnesius.
„Kol visos Baltijos regiono valstybės prisidės, svarstys, mes galime patirti ir daugiau atakų, nes turime ir daugiau pažeidžiamų infrastruktūros vietų. Aš jau nekalbu apie dujų terminalą ir taip toliau, kur irgi gali kažkas „netyčia“ ne karo būdu kažkas atsitikti“, – tęsė jis.
V. Malinionio nuomone, be visko turime aktyviai siųsti žinutes Rusijai, nes mūsų tikslas yra sustabdyti šitą veiklą, kad ji nepadarytų žalos.
„Pavyzdžiui, Suomijos užsienio reikalų ministrė kai sužinojo, kad jų kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos yra nutrauktas, pasakė, kad hibridinė veikla gali irgi inicijuoti 5-ąjį NATO straipsnį. Mums irgi reikia sakyti, kad jeigu ta veikla tęsis, mes stiprinsime tą, darysime aną, kviesime didesnį karinį kontingentą, stiprinsime savo sienas, stiprinsime patruliavimą Baltijos jūroje, galų gale įrengsime patikros postus tarp Šengeno valstybių, jeigu to reikės“, – kalbėjo jis.
Anot V. Malinionio, mes turime turėti hibridinį atsaką, nes hibridinės grėsmės tik augs.
Jo nuomone, naudinga būtų turėti Baltijos regiono valstybių hibridinių grėsmių valdymo centrą, kuris savo žinioje turėtų tam tikrus pajėgumus. Ne tik karinius, bet ir kitokius.
Neryžtingumas – deguonis Putinui
Tai, anot jo leistų pagreitintai atsakyti į kenkėjiškus veiksmus ir siųsti atgrasančias žinutes.
„NATO 5 straipsnis yra kraštutinė priemonė, bet mes apie tai irgi turime šnekėti“, – sakė laidos pašnekovas.
Jis sutiko, kad politikų neryžtingumas yra deguonis Vladimirui Putinui ir tai skatina jį dar įžūliau elgtis.
Anot jo, esant panašioms situacijoms galėtume aktyvuoti ne 5, o 4 NATO straipsnį, kuris reiškia, kad NATO sąjungininkai kviečiami konsultacijoms.
„Bet kuri valstybė, kuri jaučia, kad jai kyla kažkokia grėsmė, ji aktyvuoja 4-ąjį straipsnį ir tada prasideda konsultacijos“, – teigė jis.
Atsargos pulkininko nuomone, šį straipsnį Lietuva galėjo aktyvuoti 2021 metais, kai prasidėjo migrantų krizė – akivaizdu, kad ją sukūrė Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„Tai buvo tyčinė, kinetinė agresija prieš mus ir mes pražiopsojome šį momentą. Aš manau, kad tai buvo didelė klaida, nes mes būtume sutelkę NATO sprendimų priėmėjus galvoti, kas čia vyksta, ir tikrai būtų geriau pasiruošta, kai vyko pilna invazija 2022 metų vasario 24 dieną. Aš manau, kad kai kurie sprendimai būtų priimti žymiai greičiau“, – teigė jis.
Turi planą „B“
„EPSO-G“ grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas Tomas Varneckas laidoje pasakojo, kad iš turimos infrastruktūros svarbiausia yra Lietuvos-Švedijos elektros tinklų jungtis „NordBalt“.
„Šioje visoje geopolitinėje situacijoje guodžia aplinkybė, kad tai yra visų pirma komercinis kabelis. Svarbus, labai svarbus, nuo jo visų pirma priklauso kainos mūsų regione – Lietuvoje konkrečiai“, – kalbėjo jis.
Laidos pašnekovas patikino, kad situacijai „kas būtų jeigu būtų“, yra paruoštas atskiras planas.
Šis kabelis, pasak T. Varnecko, kur tik įmanoma, jūros dugne yra įgilintas.
„Bet, aišku, ką vienas žmogus pastato, kitas gali sugadinti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, visoje energetikos sistemoje tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione stengiamasi diversifikuoti tiekimo šaltinius.
„Kas Lietuvoje per pastaruosius metus įvyko. Nežinau, kiek publika visa tai stebėjo ir įvertino, bet mes pradėjome daugiau energijos gamintis patys ir šia prasme tapome mažiau priklausomi nuo importo šaltinio. Dar nėra taip, kad mes visiškai save apsirūpiname, tokį tikslą keliame iki 2030 metų, bet dabar pasigaminame reikšmingą elektros energijos dalį iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigė jis.
Laidos pašnekovas pridūrė, kad ta pačia kryptimi judės ir kiti Baltijos partneriai.
„Turime jungtis su Lenkija, yra tų jungčių ir yra diversifikavimas šia prasme užtikrinamas. Čia, ko gero, yra geriausia priemonė iš to, ką mes šiame kontekste galime padaryti. O fizinės apsaugos priemonės, iš esmės jos visos, norint, yra apeinamos“, – pabrėžė jis.
„EPSO-G“ atstovas sakė, kad kabelį galima užpilti skaldos sluoksniu, bet, viena, tai yra brangu, o antra, jūros dugne egzistuoja srovės, kurios tai gali paprasčiausiai išnešioti. Be to, anot jo, techninėmis priemonėmis norint galima suardyti ir storiausią sluoksnį.
„Todėl diversifikavimas yra geriausias sprendimas, kurį šioje situacijoje galima taikyti“, – įsitikinęs jis.
Paklaustas apie kibernetinį saugumą laidos pašnekovas jis akcentavo, kad čia yra dvi dedamosios: žmonės ir įranga.
„Žinoma, mes viduje, kalbant apie žmones, ugdome tą discipliną – darome mokymus, testavimus, dirbtinius incidentus, kad patikrintume savo vidaus pasirengimą incidentams“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie įrangą jis sakė, kad dabar siūlomi tokie teisės aktų pakeitimai, kurie draustų prie didesnių elektros gamybos įrenginių arba baterijos valdymo sistemų jungtis iš išorės, tai yra internetu.
