Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šia tema pabrėžtinai tyli: jį galima suprasti – jei paaiškėtų, kad tai teroristų darbas, kiltų klausimas dėl Rusijos įsitraukimo į Sirijos konfliktą tikslingumo.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad Kremlius staiga pateko į sudėtingą situaciją.
Viena vertus, kampanija Sirijoje Maskvai yra svarbus sugrįžimas į tarptautinę areną, kita vertus, Rusijos visuomenė gali pradėti kelti klausimą – kam reikėjo veltis į karą, dėl kurio nukenčia paprasti piliečiai ir, ypač, vaikai.
ISIS arba ISIL yra prisiėmusi atsakomybę už Rusijos lėktuvo susprogdinimą, tačiau tyrėjai tokios versijos kol kas nepatvirtino, tai gali būti tiesiog „Islamo valstybės“ viešųjų ryšių bandymas pasinaudoti situacija.
Amerikiečių žvalgybos šaltinių pranešimą sustiprino Didžiosios Britanijos politikų pareiškimai. Premjeras Davidas Cameronas pareiškė, jog sprogmens versija „labai tikėtina“, užsienio reikalų ministras Philipas Hammondas irgi užsiminė apie „didelę tikimybę“.
Londonas paskelbė stabdantis skrydžius į Šarm el Šeichą, tačiau artimiausiu metu ketina sugrąžinti visus turistus, Vokietijos „Lufthansa Group“ atšaukė susijusių bendrovių skrydžius į kurortą, Nyderlandai rekomendavo savo piliečiams neskristi į Šarm el Šeichą, nors paliko galimybę avialinijoms ir piliečiams elgtis laisvai.
Sinajuje veikia su ISIS siejama grupuotė
Sinajaus pusiasalis, virš kurio ore subyrėjo Rusijos orlaivis, skridęs iš Šarm el Šeicho į Sankt Peterburgą, gana pavojinga vieta. Teroristų aktyvumas pusiasalyje sustiprėjo 2011 m. prasidėjus arabų pavasariui ir ypač išaugo 2013 m. po Egipto prezidento Mohamedo Morsi iš „Musulmonų brolijos“ nuvertimo.
Daugiausia buvo skelbiama apie teroristų grupuotės, vadinamos „Ansar Beyt al-Maqdis“, veikimą. Šios grupuotės pavadinimas reiškia „Jeruzalės kovotojai“ – jau pavadinimas suponuoja, kad šių teroristų taikinys Izraelio ir Egipto ginkluotosios pajėgos, taip pat dujotakis tarp Egipto ir Izaelio.
„Ansar Beyt al-Maqdis“ anksčiau buvo siejama su Egipte gimusiu Al-Qaeda lyderiu Aymanu al-Zawahri, tačiau 2014 m. „Ansar Beyt al-Maqdis“ deklaravo ištikimybę ISIS arba ISIL ir pasivadino „Sinajaus provincija“.
Jos deklaruojamas tikslas šiuo metu yra kontroliuoti visą pusiasalį. Manoma, kad grupuotė vienija apie 1000 ar 1500 teroristų.
„Sinajaus provincija“ daugiausia veikia šaurinėje pusiasalio dalyje. 2014 m. spalį grupuotė prisiėmė atsakomybę už 33 saugumo pareigūnų nužudymą, yra paleidusi raketų į Izraelio teritoriją, bet po 2013 m. susikoncentravo į Egipto karių užpuolimus. 2015 m. liepą „Sinajaus provincija“ išplėtė savo taktiką ir iš žemės atakavo Egipto laivą Viduržemio jūroje.
Kremlius specialiai neskuba su išvadomis?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad jeigu informacija apie teroristų paslėptą sprogmenį lėktuve pasitvirtintų, Rusiją tai pastatytų į labai nepatogią padėtį. Visų pirma todėl, kad Maskvai būtų sunku pasirinkti, ką apkaltinti.
Jei Kremlius apkaltintų ISIS, kiltų klausimas, ar Kremlius nėra atsakingas už 224 žmonių žūtį, nes teroristinis išpuolis galėjo būti surengtas kaip atsakas į Rusijos paramą Basharui al-Assadui ir antskrydžius Sirijoje.
„Tiek vienas, tiek kitas atvejis rizikingas. Su čečėnais ilgai nebuvo problemų, nuolat buvo giriamasi, kad tas klausimas išspręstas, kad čečėnų teroristai sunaikinti arba jų likę tiek nedaug, kad nekelia grėsmės. Jeigu apkaltins čečėnus, tai reikš, kad net pačioje Rusijoje gali būti nesaugu. ISIS atveju – tai būtų reakcija į užsienio politiką. Dėl to, aš įsivaizduoju, nei vienas, nei kitas variantas nėra geras“, - sakė T. Janeliūnas.
Dėl šios priežasties politologas pastebi, kad Kremlius stengiasi sulaikyti informaciją, neskubėti daryti išvadų.
„Iš to, kas matoma viešai, tai jie sulaiko informaciją arba bent jau stengiasi nepranešti konkrečios žinios, viską palieka ateičiai, kai bus atlikti tyrimai. Aš įsivaizduoju, kad jie bijo rizikos, jog viena ar kita konkreti žinia gali sukelti nepatogumų ar ryškesnių visuomenės reakcijų. Pagalvokite, žmonės, vaikai žūsta dėl to, kad Rusiją kažką daro Sirijoje. Tokia reakcija galėtų būti išprovokuota, jei pradėtų sklisti žinia, jog tai iš tiesų teroristinis išpuolis iš ISIS pusės. Aš manau, kad Rusijos valdančiajam elitui tokios žinios būtų gana skausmingos arba bent nepalankios“, - sako politologas.
Terorizmo atveju: aktyvesnis Rusijos karas Sirijoje?
Panašiai kalba ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius. Jo teigimu, Kremlius šioje istorijoje padarė aiškią pauzę, o tai irgi komunikacijos būdas, kuris parodo, kad valdžios viršūnėse nėra sutarimo. N. Maliukevičius pastebi, kad V. Putinas net nepareiškė užuojautos gyvai ir nepabendravo su aukų giminėmis – visa tai daroma per atstovus.
Politologas neatmeta galimybės, kad reaguodamas į lėktuvo katastrofą, V. Putinas gali pranešti apie žymiai didesnį įsitraukimą į Sirijos konfliktą.
„Jeigu tai buvo teroro aktas ir jeigu tai bus suvesta su „Islamo valstybės“ veikėjais, tai, akivaizdu, jog bombomis ir raketomis tokių veikėjų nesugaudysi, reikia sausumos pajėgų“, - svarstė N. Maliukevičius.
„Visi tikisi V. Putino užuojautos teksto, bet aš neatmetu galimybės, kad jis pasirodys kovos poza, nes V. Putinas mėgsta kaip tik tokį vaidmenį“, - sako politologas.
DELFI primena, kad Rusija teroristinio išpuolio versiją vadina spekuliacijomis ir nepatvirtinta informacija. Egipto civilinės aviacijos ministras Hossamas Kamelis pranešė, kad pareigūnai nerado jokių įrodymų, kurie patvirtintų versiją, esą Rusijos lėktuvas „Airbus A321“ sudužo dėl bombos sprogimo viduje.