Beje, ketvirtadienio posėdžio pradžioje Seime atsirado pasiūlymas išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Vis dėlto balsavime parlamentarai tokios iniciatyvos nepalaikė: už klausimo atidėjimą balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 21.
Už R. Paksui palankų įstatymą pasisakęs liberalas Erikas Tamašauskas pažymėjo, kad ketveri metai realiai reiškia aštuonerius. Mat vienos Seimo kadencijos metu pašalintas politikas į kitų Seimo rinkimų traukinį nespėtų įšokti, kadangi rinkimų dieną ketverių metų terminas dar nebūtų suėjęs.
„Ketveri metai, mūsų manymu, yra pakankamas terminas, nes jis apima du politinius sezonus, dvi kadencijas“, - kalbėjo E. Tamašauskas.
Tuo tarpu socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigė, esą reikia keisti ne įstatymą, o Konstituciją.
„Kodėl mes kankinam Rolandą Paksą? (...) Nes neproporcinga sankcija, man gaila to žmogaus“, - ragindamas keisti Konstituciją sakė V. Andriukaitis. Politiko nuomone, Seimo rinkimų įstatymo pataisos kertasi su Konstitucija, ir tai tik dar vienas antausis R. Paksui.
Tačiau jam nepritarė buvęs teisėjas, parlamentaras Konstantinas Ramelis – jo manymu, Konstitucijos keitimas nėra būtinas, o galutinį sprendimą dėl R. Pakso vis vien priims rinkėjai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis ragino balsuoti prieš. Esą politikui neturi būti sudarytos sąlygos „daug kartų laužyti priesaiką ir pažeidinėti Konstituciją“. „Man R. Paksas visai nerūpi, o rūpi Linas Karalius, kuris irgi sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar jaunas žmogus, sulaužęs priesaiką, galės kas ketverius metus tai daryti“, - ironizavo K. Masiulis.
„Priesaika yra kaip santuoka bažnytinė – jeigu susituokei prieš Dievą, susituokei. Ir antrą kartą tu šliūbo prieš Dievą negausi“, - pridūrė konservatorius.
Jo partijos kolega Saulius Pečeliūnas antrino V. Andriukaičiui. „Konstitucinis Teismas pasakė aiškiai savo nuomonę – turim keisti Konstituciją. Gal ten užtektų vieno sakinio“, - sakė S. Pečeliūnas, pažymėdamas, kad priesaikos sulaužymas yra „ypatingai sunkus nusikaltimas prieš visuomenę ir valstybę“. Jo nuomone, termino apribojimas ketveriais metais šio nusikaltimo sunkumui neproporcingas, o reikėtų kalbėti apie 10-25 metų draudimą.
Siūlymui oponavo ir R. Pakso apkaltai vadovavęs socdemas Julius Sabatauskas. Jo nuomone, teisė dalyvauti rinkimuose R. Paksui turi būti suteikta, bet keičiant ne įstatymą, o Konstituciją. Esą Konstitucinis Teismas dar prieš keletą metų išaiškino, kad ribotas draudimo laikas dabartinei Konstitucijai prieštarauja.
Galutiniame balsavime dėl pataisos, atveriančios R. Paksui Seimo duris, už ketverių metų trukmės draudimą pasisakė 65 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė 23.
I.Degutienė – už, kiti konservatoriai – prieš
Už balsavo visų Seimo frakcijų nariai, taip pat ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tiesa, daugelis jos partiečių iš konservatorių frakcijos nutarė susilaikyti. Susilaikiusiųjų netrūko ir socdemų gretose.
O prieš balsavo vien konservatoriai: K. Masiulis, Algis Kazulėnas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, S. Pečeliūnas, Edmundas Pupinis,Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Česlovas Vytautas Stankevičius ir Pranas Žeimys.
Tiesa, „tvarkiečių“ lyderiui būtų tikęs ir kitas variantas – anksčiau svarstytas siūlymas taikyti 8 metų draudimą kandidatuoti į Seimą po apkaltos. Mat R. Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 m. pavasarį.
V.Mazuronis: R.Paksas rinkimuose tikrai dalyvaus
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūno Valentino Mazuronio nuomone, toks Seimo sprendimas Konstitucijai neprieštarauja.
„Rolandas Paksas tikrai dalyvaus Seimo rinkimuose“, - pridūrė V. Mazuronis.
R.Paksas: tai žingsnis į priekį atstatant teisingumą
Pats R. Paksas DELFI sakė Seimo sprendimą vertinantis palankiai ir, jei laimės rudenį vyksiančiuose rinkimuose, pasiryžęs darbuotis parlamente.
„Jei įstatyminė bazė toliau eis taip, kaip šiandien, be abejo, ketinu dalyvauti rinkimuose, būti „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašo priekyje“, – sakė politikas. Jis pakartojo, kad jei patektų į Seimą, paliktų Europos Parlamentą.
„Manau, kad bus žingsnių, ir, matyt, dar ne vienas ir ne du, iki paties Seimo rinkimų, bandant kvestionuoti šį sprendimą. Manau, gali būti įjungtos ir kažkokios institucijos, Konstitucinis Teismas, arba bandoma tą dalyką padaryti. Bet bet kokiu atveju tai yra vienas didelis žingsnis į priekį atstatant teisingumą. Aš nė kiek neabejojau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks, gal tik negalvojau, kad taip ilgai užtruks“, - kalbėjo R. Paksas.
DELFI primena, kad premjeras Andrius Kubilius abejoja tokių įstatymo pataisų, kuriomis vykdomas R. Paksui palankus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, teisėtumu. Vyriausybės vadovo nuomone, reikia peržiūrėti ne tik rinkimų įstatymus, bet ir pačią Konstituciją, o dėl to esą turėtų pasisakyti ir Konstitucinis Teismas.
R. Paksas – vienas iš dviejų per apkaltą nušalintų politikų Lietuvos istorijoje. Antrasis – iš Seimo dėl balsavimo nesant posėdžiuose skandalo išmestas Linas Karalius. Tiesa, už egzotiškose šalyse poilsiavusį L. Karalių Seime balsavęs Aleksandras Sacharukas per apkaltos procedūrą parlamentaro kėdę išlaikė.