Europos Komisija skaičiuoja, kad pensinį amžių Lietuvoje reikėtų vėlinti iki 72 metų.
„Tai yra tik teoriniai skaičiavimai, kad tokio amžiaus esant išliktų dabartinis dirbančiųjų santykis su pensininkų“, – LNK sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vyrai nuo 65 metų vidutiniškai gyvena dar 14, o moterys dar 18 metų, vilniečiai tokia idėja nėra sužavėti.
„Gal šiek tiek ir neišvengiama, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visi žmonės sveiki jau būna tokio amžiaus. Čia nuo sveikatos priklauso, gal kažkoks pasirinkimas turėtų būti“, – svarstė viena vilnietė.
Kitas Vilniaus gyventojas teigė, jog šis klausimas – tikrai sudėtingas.
„Manau, kad žmogus turi dirbti tol, kol yra darbingas. O po to vargas visiems yra – tiek tam, kuris jėgų nebeturi, energijos darbui, tiek ir darbdaviui“, – kalbėjo jis.
„Kad gal per ilgai“, – sakė viena moteris. Kitas vilnietis jai antrino.
„Per ilgai čia viskas. Jeigu tarėmės, jog 60, tada jau 65 metų, paskui 70 metų – tai reiškia, kad niekada“, – tikino jis.
„Eurostat“ prognozuoja, kad po maždaug 30 metų Lietuva taps antra vyriausia tauta Europoje po Italijos. Vidutinis gyventojų amžius Lietuvoje bus 51 metai, o dirbančiųjų – trečdaliu mažiau, nei yra dabar.
„Apytikriai skaičiuojama, kad 1,8 dirbančiojo turės išlaikyti vieną pensininką. Dabar šis santykis yra maždaug 3,5 dirba, kad išlaikytume pensininką. Tai matome, kad šis pokytis yra drastiškas“, – LNK kalbėjo Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Ekonomistai sako netikintys, kad šios kadencijos valdžia imtųsi pensinio amžiaus vėlinimo. Tačiau priduria, kad to neišvengs daugelis vakarų Europos šalių. Dalis jų priemonių jau ėmėsi, tad ir Lietuvai tempti gumos nevertėtų, sako jie.
„Na, bent jau penki metai iki jo įsigaliojimo, žmonės, kuriuos tai liečia, jau turėtų tai žinoti. Tai yra negalima padaryti staiga“, – sakė T. Medaiskis.
Anot ekspertų, amžiaus ribą taip pat reikėtų didinti pamažu.
„Daugiausiai gal po 3 mėnesius per metus, bet čia yra skaičiavimo reikalas – pasidėjus demografinę prognozę“, – kalbėjo VU profesorius, ekonomistas.
Pokyčiams turėtų būti paruošta ir darbo rinka, sveikatos apsaugos sistema.
„Šiuo metu diskusijų apie tai, kad reikėtų ilginti amžių, nuo kada ir kiek jį ilginti, nevyksta“, – tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Inga Buškutė.
Pensinis amžius ir būtinojo stažo, nuo kurio priklauso pensijos dydis laikas Lietuvoje ir taip kasmet yra ilginamas. Nuo šių metų pradžios vyrų pensinis amžius siekia 64 metus ir 6 mėnesius, o moterų – lygiai 64 metus. Po trejų metų metų moterų ir vyrų pensinis amžius turėtų susilyginti iki 65 metų.
„Reikia užbaigti tuoj pradėtą lyginimą, jis dar tęsiasi iki 2026 metų. Kai baigsime šį procesą, tada matysime realią situaciją visuomenėje, demografinę situaciją, žmonių pajamas, Sodros balansą“, – LNK kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Negali versti žmones dirbti iki 120 metų. Tas pailginimas, net jeigu jis ir įvyks, jis neišspręs visos problemos. Mokesčių didinimas gali paskatinti žmones emigruoti, imtis šešėlinės veiklos“, – teigė Laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Svarstoma, kad gyventojai į pensiją galėtų išeiti ne iš karto, o palaipsniui.
„Ir žmonėms daugeliui atvejų yra gerai toks palaipsnis pripratimas prie kito statuso, pajamų lygio pasikeitimas irgi būtų tolygesnis, kada būtų derinama darbo veikla su pensija“, – teigė VU profesorius, ekonomistas T. Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad Lietuva kiek anksčiau jau ėmėsi kitų priemonių, kad išlaikytų dirbančiųjų ir pensininkų balansą.
„Dalis pensijų buvo pradėta finansuota bendraisiais mokesčiais. Tai irgi yra viena iš tų priemonių, tas būdas, kurį renkasi eilė ES valstybių“, – kalėjo ministerijos pensijų grupės vadovė I. Buškutė.
Pasak ekspertų, įtaką vienaip ar kitaip padarys imigracijos srautai. Problemos dėl senstančios Lietuvos visų pirma išlįs tuštėjančiuose regionuose. Mat jauni žmonės renkasi didmiesčius.
„Vidutinis gyventojų amžius yra gerokai didesnis – net dešimt, ar keliolika metų, lyginant su Vilniaus“, – kalbėjo VU docentas, demografas Rolandas Tučas.
Lietuvoje išėję į pensiją šiuo metu gali tikėtis tik maždaug trečdalio buvusio atlyginimo į rankas. Tai yra vienas mažiausių rodiklių Europoje. Valstybės kontrolė dar pernai įvertino, kad dabartinės pensijos vis labiau yra skirtos skurdui mažinti, o ne buvusių pajamų kompensavimui.
Nuo šių metų vidutinė senatvės pensija siekia 542 eurus. O su būtinuoju stažu – 575 eurus.
Prezidentūra idėjos nepalaiko
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį teigė, kad užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių reikia koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.
„Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką. Vienas iš labai svarbių lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kuriuos turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, yra sveiko gyvenimo trukmė, kurios vidurkis Lietuvoje siekia 57,5 metų“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, sveiko gyvenimo trukmę iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030 metais.
„Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – tvirtino I. Segalovičienė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: