Anot teismo, neįmanoma objektyviai nustatyti, kiek ilgai ir kokio sunkumo liekamuosius reiškinius ukrainiečiai jaus ateityje, tačiau jau ir dabar nekyla abejonių dėl jų sveikatai padaryto didesnio ar mažesnio masto pasekmių. Be to, vienas per avariją nukentėjusiam užsieniečiui jau yra skirta II neįgalumo grupė.
„Tai neabejotinai sukėlė ieškovams itin didelių išgyvenimų, apribojo galimybes turėti pilnavertį gyvenimą, sumažino galimybes turėti šeimą, mokytis, sportuoti, dirbti“, – pabrėžė teisėjai.
Iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime teismas nusprendė, kad dviem ukrainiečiams turės būti išmokėta po 10 tūkst. Eur, o sunkiausius sužalojimus patyrusiam vyrui – 12 tūkst. Eur.
Šias kompensacijas solidariai privalės išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato, ir palangiškis Donartas Gedgaudas, kurio vairuojamas automobilis ir rėžėsi į transporto priemonę, kuria važiavo ukrainiečiai.
Ši vos tragiškai nepasibaigusi istorija nutiko dar 2018 m. vasario 5 d. – tądien D. Gedgaudas automobiliu BMW 730 iš Estijos atvyko į Lietuvą – jis iš nenustatyto asmens buvo įgijęs pavogtą 9 tūkst. Eur vertės automobilį.
Apie 10 val. vyro vairuojamą automobilį pastebėjo policijos pareigūnai – jiems buvo pranešta, kad galimai pavogta transporto priemonė įvažiavo į Lietuvą. Prie Panevėžio aplinkkelio pastebėję BMW, pareigūnai nutarė jį sustabdyti, tačiau vairuotojas nepakluso reikalavimams – padidinęs greitį bandė pasprukti.
Policijos patrulių ekipažas ėmė bėglį persekioti, o šis nereagavo nei į garsinius signalus, nei į įjungtus švyturėlius, nei į reikalavimą sustoti.
Tuomet vienas policijos pareigūnų peršovė BMW padangą. Tai vis tiek neprivertė bėglio sustoti, dideliu greičiu prakiurdyta padanga lekiantis automobilis aplinkkelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Nissan Primera“ bei paskui pastarąjį važiavusiu vilkiku MAN.
Avarijos metu buvo sunkiai sužaloti automobiliu „Nissan Primera“ važiavę trys Ukrainos Respublikos piliečiai. Į Lietuvą pirkti automobilių atvykę ukrainiečiai po avarijos patirtus sužalojimus turėjo ilgai gydytis ligoninėje.
Iššovė net 14 šūvių
Persekiojant D. Gedgaudo vairuojamą automobilį policijos pareigūnas Aurimas Laužikas iš viso iššovė net 14 šūvių – patrulių teigimu, BMW vairuotojas kelyje kėlė didelį pavojų: ne kartą buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, jo vairuojamo automobilio greitis vietomis siekė net apie 200 km/val.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas D. Gedgaudas tik iš dalies pripažino jam pateiktus kaltinimus – jis tikino nežinojęs, kad automobilis BMW buvo vogtas.
Vyras pasakojo, kad Naujųjų metų išvakarėse susipažino su vyru, kuris užsiima automobilių prekyba – juos perka užsienyje, o Lietuvoje parduoda.
„Tuo metu ieškojau darbo, todėl paklausiau dėl galimybės dirbti kartu“, – sakė D. Gedgaudas. Ir netrukus iš nepažįstamojo sulaukė pasiūlymo – parvaryti BMW iš Estijos.
Į Estiją D. Gedgaudas vyko su kitu nepažįstamuoju. O kai nuvyko, iš jo gavo mobiliojo ryšio telefoną, GPS imtuvą ir 80 Eur degalams, aikštelėje buvo parodytas BMW, kurio vairuotojo pusės priekinės durelės buvo išlaužtos.
„Man pasakė, kad parašyčiau telefone įvestam numeriui SMS pranešimą, kai įvažiuosiu į Lietuvą“, – teisme D. Gedgaudas sakė, kad pirmoje pasitaikiusioje degalinėje įsipylė degalų ir išvažiavo į Lietuvą.
„Kai įvažiavau į Lietuvą, pastebėjau iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais – pristabdžiau ir pasitraukiau arčiau kelkraščio, bet policijos automobilis taip pat pristabdė, – supratau, kad tai mane stabdo, – kalbėjo D. Gedgaudas. – Kadangi kelionės metu buvau viršijęs greitį, pagalvojau, kad man, neturinčiam reikiamo vairuotojo stažo, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl padidinau greitį, aplenkiau priekyje važiavusį automobilį. Po to – dar vieną automobilį, bet tik tuomet, kai iš priekio nebuvo atvažiuojančių automobilių. Kitus automobilius aplenkiau išvažiuodamas į priešpriešinę juostą ir vėl grįždamas į savo juostą.
Toliau važiuojant prisivijau spūstyje važiuojančius automobilius – lėtai judėjo vilkikai, kiti automobiliai. Supratęs, kad niekur nepabėgsiu, pradėjau stabdyti automobilį, bet tuomet pasigirdo šūviai – policijos pareigūnai pradėjo šaudyti. Labai išsigandau, kad į mane gali pataikyti, todėl dar labiau padidinau greitį. Automobilių man nereikėjo aplenkti, nes, išgirdę policijos garso signalus, vairuotojai patys pasitraukė į kelkraščius. Kai priartėjau prie vilkikų, policijos pareigūnai iššovė dar kelis šūvius. Priekyje pamačiau kitą policijos automobilį, bet laisvai pro jį pravažiavau, o paskui turėjau važiuoti žiedu – vos tik jį pervažiavau, policijos pareigūnas vėl šovė. Iš karto po šio šūvio automobilį metė į priešpriešinę eismo juostą – nebuvo galimybės nei jo suvaldyti, nei stabdyti.“
Tada ir įvyko susidūrimas su lengvuoju automobiliu, o po to – ir vilkiku.
Išsigando, kad gali nušauti
D. Gedgaudas neigė, kad važiavo net 200 km/val. greičiu – esą tokį greitį galėjo išvystyti policijos automobilis, bandydamas jį prisivyti: „Pareigūnams buvo susiklosčiusi nepalanki situacija, nes man aplenkus kokį nors automobilį, jis grįždavo į savo eismo juostą, o pareigūnams lenkti kliudydavo iš priekio važiuojantis automobilis. Per tą laiką, kol pareigūnai laukdavo iki sudaręs kliūtį automobilis pasitrauks, aš nutoldavau, todėl gali būti, kad policijos pareigūnai besivydami mano vairuojamą BMW pasiekdavo apie 200 km/ val. greitį.“
Jis tikino, kad negirdėjo policijos pareigūnų nurodymo sustabdyti vairuojamą automobilį.
„Kelionės metu vairuotojo pusės langas nebuvo uždarytas, nes aš nemokėjau išjungti automobilio salono šildymo, o per atidarytą langą sklido triukšmas, todėl nesigirdėjo pareigūnų nurodymo sustoti“, – BMW vairuotojas taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtų girdėjęs pareigūno iššautus 14 šūvių.
„Jaučiu atsakomybę dėl sukeltos avarijos, sužaloti žmonių nenorėjau, tačiau dėl avarijos kaltas ne aš vienas, kalti ir pareigūnai, kurie peršovė padangą“, – aiškino jis.
Pasak D. Gedgaudo, Policijos įstatyme nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei.
„Patrulis A. Laužikas priėmė sprendimą panaudoti šaunamąjį ginklą negavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo leidimo, t. y. savavališkai, taip pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, – palangiškio teigimu, pareigūnas prašė budėtojo leidimo panaudoti ginklą, tačiau, jo negavęs, vis tiek savavališkai šaudė. – Policijos patrulis yra operatyviai pavaldus budėtojui ir privalo vadovautis jo nurodymais. Budėtojas nebuvo davęs nurodymo nedelsiant mane sulaikyti ar sulaikymui naudoti šaunamąjį ginklą, todėl A. Laužiko ginklo panaudojimas ir beatodairiškas šaudymas intensyvaus eismo sąlygomis turi būti laikytinas neteisėtais. Policijos pareigūnas, kaip savo srities profesionalas, turėjo suprasti ir suvokti, kad peršovus padangą automobilis gali tapti nevaldomas, išvažiuoti iš savo važiavimo juostos ir sukelti sunkias pasekmes.“
Pasak jo, specialistas, tyręs avarijos priežastis, nurodė, kad policijos pareigūnui peršovus BMW kairės pusės galinio rato padangą dėl staigios dehermetizacijos automobilis prarado tiesioginį stabilumą važiavimo kryptimi ir dėl to išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su automobiliu „Nissan Primera“.
„Specialistas teigė, kad padangos peršovimas turėjo didelę reikšmę automobilio valdymui, nes įvyko dehermetizacija, vairuotojas neteko stabilaus judesio, nesuvaldė automobilio – automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą“, – baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras pažymėjo, kad eismo įvykis kilo ne dėl greičio viršijimo ar kitų KET pažeidimų.
Patrulis: reikėjo šauti
Tuo metu policijos pareigūnas A. Laužikas teisme pasakojo, kad D. Gedgaudo vairuojamas BMW skriejo itin dideliu greičiu: „Mūsų automobilis išvystė apie 200 km/val. greitį, tačiau BMW automobilis važiavo dar greičiau“.
„Automobilis pavojingai manevravo, kėlė pavojų, specialios priemonės – „Ežio“ panaudoti nebuvo galimybės, todėl nusprendėme, kad reikia panaudoti ginklą, – sakė patrulis. – Dėl ginklo panaudojimo teiravausi budėtojo, tačiau dėl ryšio atsakymo nesupratau, o sąlygos panaudoti šaunamąjį ginklą tuo metu buvo geros, nes nebuvo kitų priešais atvažiuojančių transporto priemonių. Su kolega nutarėme, kad jeigu BMW ir toliau važiuos dideliu greičiu, gali įvykti eismo įvykis.“
Ir į orą, ir į sprunkančio automobilio padangas šaudęs pareigūnas sakė, kad po kelių šūvių nebuvo įsitikinęs, ar pataikė, nes BMW ir toliau važiavo apie 140–160 km/val. greičiu.
„Šoviau dar 5 kartus ir važiuodami iš paskos pastebėjome, kad kairė padanga bliukšta, greitis mažėja, tačiau BMW vairuotojas, nors jį kelis kartus ir sumėtė, vis tiek važiavo toliau, o nuvažiavus dar apie 2–3 km, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiais automobiliais“, – teigė pareigūnas.
Dėl policijos pareigūno panaudoto tarnybinio ginklo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau Panevėžio apygardos prokuratūra jį nutraukė, konstatuodama, kad patrulis A. Laužikas nepadarė nusikalstamos veikos. Šį nutarimą D. Gedgaudas skundė net teismui, bet jo skundai buvo atmesti – kiekvienas pareigūnas atsako už savo veiksmus ir pats priima sprendimus asmeniškai pagal tuo metu esančią situaciją.
„Vertinant policijos pareigūno A. Laužiko veiksmus ir peršautos padangos įtaką eismo įvykiui bei jo pasekmėms kilti, pažymėtina, kad D. Gedgaudas nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų, žymiai viršydamas leistiną greitį, pavojingai manevruodamas, nepakluso reikalavimui sustoti po perspėjimo šūvių, kuriuos aiškiai girdėjo, – pažymėjo prokurorai. – Šios aplinkybės patvirtina, kad D. Gedgaudas suvokė, kad gali būti peršautos jo vairuojamo automobilio padangos, o jis, važiuodamas dideliu greičiu, gali nesuvaldyti automobilio.“
Anot prokurorų, ekspertas patvirtino, kad važiuojant nedideliu greičiu tokį automobilį galima suvaldyti.
„Pažeidęs KET reikalavimus, D. Gedgaudas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo sunkios pasekmės“, – teigė jie.
Tokiai pozicijai pritarė ir D. Gedgaudo baudžiamąją bylą kasacine tvarka nagrinėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: „Policijos pareigūnų veiksmai (šūviai į automobilio padangą) buvo techninė priežastis, dėl kurios pasikeitus oro slėgiui padangoje automobilis prarado stabilumą, tačiau būtent nuteistojo veiksmai, kai jis vairavo automobilį dideliu, viršijančiu leistiną, greičiu, atsiradus techninei priežasčiai, nesugebėjo suvaldyti stabilumą praradusio automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu trijų žmonių, važiavusių transporto priemone, sveikatos sutrikdymu.“
D. Gedgaudas buvo nuteistas pustrečių metų realia laisvės atėmimo bausme.
Valstybei – nauja byla
Įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktui baudžiamojoje byloje, per eismo įvykį sunkiai sužaloti ir ilgą laiką ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje medikų priežiūroje buvę užsieniečiai iškėlė naują bylą – civiline tvarka jie siekė iš D. Gedgaudo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio policijos, prisiteisti po 30 tūkst. Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
„Policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė, pirma, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, pažeidimu, antra, įstatymais policijos pareigūnams keliamų reikalavimų pažeidimu, – buvo teigiama ieškinyje. – Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą panaudojo tuomet, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės. Kaip savo srities profesionalai, policijos pareigūnai turėjo suvokti, įvertinti, kad šovus ir pataikius į automobilio padangą, automobilis taps nevaldomas ir dėl to gali nuskrieti į bet kurią pusę – įskaitant ir priešpriešinę eismo juostą. Todėl policijos pareigūnai, panaudoję šaunamąjį ginklą ne tuomet, kai priešpriešais nebuvo transporto priemonių, o tuomet, kai važiavo tiek lengvoji mašina, tiek krovininis automobilis su priekaba, neatsižvelgę, kad šaunamasis ginklas yra naudojamas intensyvaus eismo kelyje, turėjo suvokti, kad gali įvykti tragiškas eismo įvykis.“
Jų teigimu, policijos pareigūnai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė itin greitai važiavusio automobilio padangą: „Jie suprato arba turėjo suprasti, kad automobilį BMW, peršovus padangą, gali sumėtyti, vis tiek pasirinko naudoti šaunamąjį ginklą intensyvaus eismo kelyje, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės.“
Ukrainos piliečių ieškinyje taip pat buvo pažymima, kad vykdant vogto BMW persekiojimą buvo pajungtos gausios policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamas eismo užtvėrimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimą vykdęs policijos pareigūnas nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir pradėjo šaudyti į greitai važiuojančio persekiojamojo automobilio galinį kairį ratą.
„Akivaizdu, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių, tokių kaip dirbtinių spūsčių sudarymas ar „ežio“ panaudojimas, – nurodė jie. – Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą pradėjo naudoti nuo persekiojimo pradžios praėjus 5 min., kai jau buvo aišku, kad į sulaikymo operaciją pasijungė daug pareigūnų ir persekiojamo automobilio sulaikymas, tikėtina, pavyks be šaunamojo ginklo panaudojimo ir pavojingų padarinių kilimo. Šaunamojo ginklo panaudojimas tokioje situacijoje yra visiškai neproporcingas, nebuvo tinkamai įvertinta, kad net ir panaudojus šaunamąjį ginklą, t. y. šovus įspėjamuosius šūvius į orą, automobilis nestojo, važiavo toliau dideliu greičiu, ir policijos pareigūnai turėjo suprasti, kad toliau tęsiant šaunamojo ginklo panaudojimą ir peršovus greitai važiuojančio automobilio padangas, automobilis gali tapti nevaldomas ir būtent tuomet sukelti neišvengiamą pavojų kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo kelyje, kas šiuo atveju ir atsitiko.“
Anot jų, policijos pareigūnas šaudė iš sąlyginai didelio 10 metrų atstumo į greitai judantį ir manevruojantį objektą
„Pareigos neatidėliotinai sulaikyti automobilio vairuotoją nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad dėl norimo įvykdyti sulaikymo pašalinių asmenų gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus“, – teigė jie.
Sužalojimai kėlė pavojų gyvybei
Nukentėjusieji taip pat pažymėjo, kad atsakomybė už sunkius padarinius kyla tiek nuo policijos sprukusiam D. Gedgaudui, tiek policijai: „Jeigu D. Gedgaudas nebūtų vairavęs pagrobto automobilio bei nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimams, o policijos pareigūnai nebūtų peršovę BMW automobilio padangos netinkamu metu.“
Ukrainiečiai aiškino, kad patyrė daugybinius, sunkius sužalojimus, kurie kėlė pavojų jų gyvybei, ilgą laiką gulėjo ligoninėje.
„Mūsų patirti sunkūs sužalojimai turės įtakos ir ateičiai, patirti sužalojimai ir jų pasekmės yra jaučiamos iki šiol – yra jaučiamas fizinis skausmas, taip pat dvasinis skausmas, baimė dėl patirtos avarijos“, – jie pabrėžė, kad nemokėdami lietuvių kalbos ilgą laiką buvo hospitalizuoti svetimoje valstybėje, svetimoje aplinkoje, be savo artimųjų – tai pat pridėjo papildomo streso ir nesaugumo jausmą.
Su ukrainiečių pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo avariją sukėlęs D. Gedgaudas sutiko iš dalies ir teisme nurodė, kad apgailestauja dėl jiems sukelto skausmo ir patirtų išgyvenimo.
Jis pabrėžė, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių.
„Jei ne patrulio veiksmai, man pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuojant didesniu nei leidžiama greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir ukrainiečiai nebūtų nukentėję“, – teigė D. Gedgaudas.
Jis pripažino, kad nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau tikino, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis.
„Nukentėjusieji yra Ukrainos gyventojai, Ukrainoje pragyvenimo lygis yra žemesnis, todėl teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes“, – D. Gedgaudas taip pat pabrėžė, kad jis yra jauno amžiaus, santaupų ir turto nėra spėjęs sukaupti, jo vidutinis darbo užmokestis yra beveik 400 Eur.
Manė, kad per daug prašo
Tuo metu Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, su ukrainiečių ieškiniu nesutiko ir aiškino, kad šie nepagrįstai teigia, jog jų patirta žala tiesiogiai susijusi su pareigūnų veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą.
„Policijos pareigūnų veiksmai, peršaunant persekiojamo automobilio ratą, tapo tik technine priežastimi dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą, tačiau šaunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi“, – policijos atstovai citavo D. Gedgaudo baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes.
Jų teigimu, policijos pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas pažeidėjų elgesys, policijos pareigūnai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose – šaunamojo ginklo panaudojimas pats savaime netampa neteisėtu veiksmu.
„Teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, gali būti prilyginami D. Gedgaudo veiksmams, prieštarautų proporcingumo principui“, – policijos atstovai pabrėžė, kad jeigu BMW vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, toks eismo įvykis nebūtų įvykęs, net po policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo.
Jie taip pat nesutiko su per avariją nukentėjusių ukrainiečių prašoma priteisti suma – esą Ukrainoje yra beveik du kartus mažesnis darbo užmokestis.
Ukrainiečių ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė jiems priteisti po 6 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą iš D. Gedgaudo, tuo metu iš valstybės – po 2 tūkst. Eur.
Bet su tokiu sprendimu nesutiko nei ieškovai, nei atsakovai, pateikę apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismui. Juos išanalizavusi teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatavo, kad žalą užsieniečiams D. Gedgaudas ir policija privalo atlyginti solidariai, be to, jiems priteista didesnė suma – dviem nukentėjusiesiems po 10 tūkst. Eur, o sunkiausiai sužalotam – 12 tūkst. Eur.
Pasak teismo, pagrįstai buvo konstatuotas pareigūno veiksmų neteisėtumas, dėl kurio civilinė atsakomybė kyla ir Lietuvos valstybei.
„Tarp atsakovų egzistuoja objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų ir žalai kilti būtinų, tačiau priklausomų viena nuo kitos priežasčių, o tai lemia pagrindą konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme“, – teismo teigimu, policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai asmeniui sulaikyti, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (kilusioms) neigiamoms pasekmėms.
Pasak teismo, ukrainiečiai pagrįstai teigė, kad tiek D. Gedgaudas, tiek Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turi atsakyti solidariai.