„Turto deklaracijose politikų nurodomi skaičiai stipriai prasilenkia su tikrove. Paprastai politikai stengiasi sumažinti savo valdomo turto vertę. Bet kadangi yra tokia prievolė, kad politikai privalo deklaruoti pajamas ir turtą, jie sako „gerai“, – laidoje „Delfi diena“ kalba G. Sarafinas.
„Ar kalbame apie pinigines lėšas, ar nekilnojamą turtą, jie viską deklaruoja nominaliai, taigi formaliai yra teisūs, nemeluoja, bet jeigu vertinti pagal rinkos vertę, atrodo, kad daug mūsų politikų gyvena daržinėse, malkinėse pagal vertę. Nors realiai gyvena Vilniuje, Kaune“, – aiškina jis.
Skirtumai – didžiuliai
G. Sarafino teigimu, politikai dažnai nurodo tokią vertę, už kurią nekilnojamąjį turtą įsigijo, todėl formaliai lyg ir yra teisūs, tačiau dabar situacija jau gerokai pasikeitusi. „Mes paprašome auditorių arba NT vertintojų įvertinti politikų turtą. Paaiškėja, kad prie tos nominalios vertės reikėtų prirašyti nulį ar net du nulius.“
Tokių atvejų, kai politikai nurodo smulkias vertes, o vėliau paaiškėja, kad už jų slypi kur kas didesni turtai, anot G. Sarafino, – apstu.
„Kaip buvo su Gabrieliumi Landsbergiu. Jis pats, susidaro įspūdis, ilgai nežinojo, kad yra turtingas. Bet kai žurnalistai pasidomėjo, staiga suprato, kad turi tikrai gerokai daugiau nei deklaravo 2018 metais. Kai jis atsiduria turtingiausių Seimo narių penketuke“, – prisimena žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
„Panašiai atsitiko su Ramūnu Karbauskiu. Jis pats deklaruoja, kad jo turtas 24,5 mln. euro, auditoriai sako, kad jo valdomos įmonių grupės akcijos vertos 80 mln. Tai skirtumai – didžiuliai“, – pasakoja G. Sarafinas.
Rinkėjams turtai nerūpi?
Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad ši paviešinta informacija Seimo rinkimų rezultatams didelės įtakos neturės.
„Galbūt kažkokia dalis rinkėjų, gal skurdžiau gyvenę, gali sakyti – va kokie turčiai mus valdo, bet didesnei daliai, aš manau, tai yra natūralu – žmonės užsidirbo, turi verslus, vienokią ar kitokią veiklą, galų gale šeimos turtas kuriamas ir paveldėjimo būdu, priklauso nuo tėvų, senelių ir pan. Pagrindinis klausimas – ar jis teisėtai įgytas, ir jei ne, tada turėtų būti problemų“, – sako politologė.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio, iš ankstesnių rinkimų pavyzdžių matome, kad rinkėjai palaiko ir labai turtingus kandidatus.
„Yra žmonės, kurie turtingi, pavyzdžiui, Uspaskichas ar Karbauskis, ir tai žmonėms nesukliudo už juos balsuoti. Čia reikėtų kelti klausimą, kaip žmonėms atrodo, kokiais būdais ten yra praturtėta, tai gali daryti skirtumą.
„Čia nėra ypatingos bombos. Ir anksčiau buvo žinoma, kokia ten yra situacija. Praėjusiuose Seimo rinkimuose tas pats Ramūnas Karbauskis buvo gerokai aukščiau savo partijoje. Ar tai jam sutrukė laimėti rinkimus? Toli gražu ne“, – priduria politologas.
Pasak jo, didelius turtus valdantį politiką kai kurie rinkėjai gali kaip tik vertinti teigiamai: „Pasiturintį politiką žmonės gali matyti ir kitaip – kad tas žmogus jau yra užsidirbęs, tai galės daugiau laiko skirti ir bus sąžiningesnis. Vertinimų yra skirtingų ir mes negalim pasakyti, kad vidutinis lietuvis galvoja teigiamai ar neigiamai.“
Politologas aiškina, kad apskritai Lietuvoje rinkėjų balsavimo motyvai būna įvairūs. „Yra žmonių, kurie niekada nebalsuos už konservatorius, dalis gyventojų ieškos kažkokios liberalios partijos, dalis bus paveikta pandemijos, bus svarbu ekonominės tendencijos. Dalis bus, kurie balsuos už kažką naujo – už bet ką. Motyvų yra daug“, – laidoje „Delfi diena“ pasakoja M. Jastramskis.