Daugiau nei metus teisėsauga gilinosi į veiklą Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje, Darbo inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje. Dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba garsiai pranešė mananti, kad šiose institucijose ne viskas vyko skaidriai. Tyrime figūruoja maždaug 60 įtariamųjų, 20 iš jų – valstybės tarnautojai.
Pasiūlė kyšininkams pasiduoti
Prokuroras Justas Laucius per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją paragino kyšius davusius žmones pačius prisipažinti, tokiu atveju jie išvengs atsakomybės.
Tokių papirkinėtojų, pasak prokuroro, yra ne viena ir ne dvi dešimtys. Duotų kyšių sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, dažniausiai jie buvo įteikiami grynaisiais pinigais.
„Naudodamasis proga, norėčiau kreiptis viešai ir išaiškinti galbūt nelabai žinomą Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatą, tai yra specialųjį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. (…) Baudžiamasis įstatymas byloja, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris yra pažadėjęs arba susitaręs duoti kyšį, arba perdavęs kyšį tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus asmeniui, kuris tokio kyšio iš jo reikalavo arba provokavo duoti, jeigu toks papirkėjas laisvanoriškai per kiek galima trumpesnį laiką (tai yra per tokį laiką, kol dar jam nėra surašytas pranešimas apie įtarimą) apie tokį kyšio perdavimo faktą informuoja teisėsaugos instituciją. Informuoju apie šias įstatymo nuostatas, ir visus tuos, kurie save pažino šioje situacijoje, ir kurie yra davę kyšius mano kolegos paminėtų institucijų darbuotojams, siūlau apmąstyti ir kreiptis su pareiškimais dėl tokių faktų į STT Centrinių tyrimų valdybą“, – sakė J. Laucius.
Vienas su šiuo tyrimu susijęs, todėl prašęs likti neįvardintas teisininkas tokią pasirinktą taktiką sakė suprantantis, nes pagrindinis taikinys čia greičiausiai ne kyšius nešę žmonės, o kova su sistemine korupcija valstybės institucijose.
Be to, toks žingsnis gali padėti atskleisti dar daugiau valdininkų padarytų nusikalstamų veikų bei neapsunkinti tyrimo aiškinantis mažareikšmius nusikaltimus ir baudžiant smulkius kyšių davėjus.
Ugdo nusikaltėlišką mentalitetą
Tačiau teisės mokslų daktaras, advokatas Remigijus Merkevičius laikėsi priešingos nuomonės – toks teisėsaugos žingsnis tikrai nėra sveikintinas.
„Žinia visuomenei dabar labai aiški, tu gali papirkinėti tarnautojus, bet laiku prisipažink ir nieko tada nebus“, – Delfi sakė teisininkas.
Anot jo, STT ne pirmą kartą panašiai pasilengvina darbą, jis priminė ir teisėjų bei advokatų korupcijos skandalą, kai viena centrinių jo figūrų, advokatas Drąsutis Zagreckas, sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, buvo atleistas nuo atsakomybės.
„Tie, kurie inicijuoja procesus, kurie yra aktyvūs nusikalstamo mechanizmo dalyviai, vien tik dėl to, kad palengvintų teisėsaugai darbą ir įduoda kitus, jie gauna tą laimės bilietą. Nemanau, kad teisėsauga turi moralinį, etinį pagrindą tokiems veiksmams, bet įstatymas tokią galimybę numato, – pastebėjo R. Merkevičius ir pridūrė. – Tai ugdo tam tikrą nusikaltėlišką mentalitetą. Svarbu, kad pirmas prisipažintum ir tau nieko nebus. Man atrodo, kad mūsų visuomenėje reikėtų ugdyti kitokias vertybes, kad nieko blogo nedaryk, o ne laiku prisipažink padaręs.“
Problemos visai kitur
Apie teisėsaugos pasiūlymą paklaustas buvęs teisingumo ministras, teisininkas Gintautas Bartkus akcentus dėliojo visiškai kitur – nei tokie kreipimaisi į kyšių davėjus, nei apskritai baudžiamosios priemonės nesprendžia esminių korupcijos problemų.
„Šioje srityje korupcija buvo ir yra paplitusi, turbūt niekam nepaslaptis. Didžiausia problema, ar nesutvarkius sisteminių dalykų, įmanoma tą korupciją išnaikinti. Korupcijos priežastys tai nepagrįsti reikalavimai, sudėtingos procedūros, kai žmonės priversti išspręsti elementarias siūlydami kyšius. Kadangi tokia sistema sukurta, jei pati sistema nebus pertvarkoma, kaip korupcija egzistavo, taip ji egzistuos. “, – kalbėjo G. Bartkus.
Pasak jo, korupcija iki šiol žmonėms Lietuvoje apsimoka, todėl ji ir egzistuoja. Kol taip bus, pokyčių tikėtis neverta.
„Ne šaukimu, žmonės ateikit ir pasakykit, kas davėt kyšį, o prielaidų naikinimu reikia viską spręsti, – sakė advokatas, o paklaustas, galbūt po tokio tyrimo kažkas gali pakeisti, buvo kategoriškas. – Ne, nesikeis, todėl, kad vietoje to, jog kovotume su priežastimi, kovojame su pasekmėmis. Čia pagavome kažkiek žmonių, atsiras kiti.“
„Ir čia pademonstruojama kokia, lyg ir efektyvi kova. Negali sakyti, kad nekovoji su korupcija. Kas kažką pagavo, gaus apdovanojimus“, – pridūrė pašnekovas.
Plataus masto tyrimas
Delfi primena, kad teisėsauga paskelbė vykdanti plataus masto tyrimą statybų priežiūros srityje. Iš viso galėjo būti padaryta per 150 nusikalstamų veikų, nustatyta bent 60 įtariamųjų.
Specialioje šią savaitę vykdytoje operacijoje dalyvavo virš 100 STT agentų, jie atliko daugiau nei 170 kratų.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir pinigų plovimo.
Kol kas dar aiškinamasi, ar kyšius valstybės tarnautojai ėmė už neteisėtą veiklą, ar už teisėta, tik padėdami spręsti dirbtinai sudarytas biurokratines kliūtis.
Tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su 50 statybos objektų, turto vystytojų veikla taip pat tiriama – jų yra apie 23, tai – fiziniai ir juridiniai asmenys<