Už klausimo išbraukimą iš Seimo posėdžio darbotvarkės balsavo 65 politikai, prieš buvo dešimt, susilaikė 25.
Parlamento ketvirtadienio darbotvarkėje buvo numatytas galutinis balsavimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kurios numatytų baudas už „Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - šeimos - viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais“.
Pernai parengtame projekte siūloma, kad baudos siektų nuo vieno iki trijų tūkstančių litų (nuo 290 iki 869 eurų), nusižengus pakartotinai baudos augtų.
Nesvarstyti tokio projekto pasiūlė opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
„Manome, kad šis įstatymas visiškai nedera su demokratines vertybes gerbiančia valstybe, visiškai neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas praktikoje, nes palieka labai daug erdvės interpretacijoms. Man atrodo, kad tokie įstatymai yra būdingi tik diktatorinių režimų valstybėse. Ribojantys konstitucines pamatines žmogaus laisves į jo gyvenimo būdą, į jo minčių raišką ir t. t.“, - teigė jis.
Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad pirma reikia pakeisti šeimos apibrėžimą Konstitucijoje ir tik po to svarstyti tokius projektus dėl baudų skyrimo. Anot jo, dabar būtų neaišku, ką tokia pataisa gintų pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Šis teismas yra pareiškęs, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančiuosius santuokoje, prieštarauja Konstitucijai.
„Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad didžiausi šio projekto gerbėjai yra tie Seimo nariai, kurie yra išsiskyrę su žmonomis. Ponai, sugrįžkite pas savo vaikus ir žmonas, o tada ginkite šeimos vertybes!“ - ragino Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Matulevičius.
Projektui nepritarė ir premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis sakė neigiamai vertinantis projekto dėl šeimos niekinimo atsiradimą Seimo darbotvarkėje.
„Vertinu neigiamai, tai rodo, kad kai kada politikai elgiasi neatsakingai arba tiesiog neįsigilinę į įstatymų projekto turinį, nesusipažinę, kokią įtaką tai turės visuomenėje ir kaip Lietuva atrodys tarptautiniu lygiu. Negalima siūlyti tokių dalykų, kurie prasilenkia su žmogaus vertybėmis ir nacionaline bei tarptautine teise“, - Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Vienas iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto autorių „tvarkietis“ Petras Gražulis savo ruožtu prašė nebevilkinti ir priimti pataisą, kuri tobulinama ne vienerius metus.
„Šis įstatymo projektas buvo rengiamas, manau, ne vieną kadenciją. Kokie dešimt variantų. Tobulintas, pertobulintas, vėl tobulintas. Aš prašau jūsų palaikyti. Nėra ko bijoti. (...) Gerbkime Lietuvą, Lietuvos valstybę, Lietuvos žmones ir savo tradicijas“, - kalbėjo jis.
Projekto autoriai teigia, kad pataisos padėtų ginti tradicinę šeimą kaip vieną svarbiausių vertybių.
„Susiklosto ydinga praktika, kai prisidengiant kova prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, diskriminuojamos tradicinės šeimos vertybės, heteroseksualius seksualinius santykius vertinantys asmenys“, - rašė P. Gražulis aiškinamajame rašte prie projekto, kuris buvo ne kartą taisytas.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys stebėjosi teiginiais, kad siūloma pataisa kenkia demokratijai.
„Aš ją perskaičiau ir supratau gal kaip nors kitaip. Mano galva, ten visai niekam nekenkia, net ir tiems žmonėms, kurie pergyvena, kad jiems pakenks“, - sakė jis.
Pataisos kritikai sako, kad įstatymas priartintų Lietuvą prie Rusijoje taikomos diskriminacijos.
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko teigia, kad „pateikta įstatymo formuluotė suteiktų galimybes skirti administracines nuobaudas asmenims, pozityviai pasisakantiems apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) žmogaus teises“.
„Nors LGBT klausimas niekaip neniekina tradicinių šeimos vertybių, įstatymo iniciatoriai sąmoningai siekia priartinti Lietuvos visuomenę prie putininės homofobijos gniaužtų. Tikiuosi, jog Seimo nariai nepamirš, kad Lietuva yra atviros ir tolerantiškos Europos dalimi“, - BNS sakė V. Simonko.
Atmesti įstatymo projektą paragino ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas, sakydamas, kad sankcijos ribotų seksualinių mažumų saviraiškos laisvę Lietuvoje.
Seimo posėdžio išvakarėse aštuonių europarlamentarų grupė iš skirtingų frakcijų laiške Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei ir parlamento nariams teigė, kad įstatymas „kelia rimtą grėsmę Lietuvos piliečių laisvei gauti informaciją be valdžios kišimosi“.
Įstatymas, anot europarlamentarų, neatitinka Europos laisvės, nediskriminavimo ir lygybės vertybių.