Jis teigė, jog vienas iš galimų scenarijų itin nepatiktų Pekinui.
„Mes, aišku, galime tikėtis tam tikro tęstinumo, nes naujai išrinktas prezidentas yra demokratinės progresyviosios partijos atstovas ir artimas vis dar dabartinės prezidentės sąjungininkas ir viceprezidentas. Tai aišku, kad galime kalbėti apie vidaus ir užsienio politikos tęstinumą.
Bet kartu tai yra ir iššūkis, problema. Nes oficialusis Pekinas, kuris Taivano salą traktuoja kaip savo laikinai nevaldomą provinciją, nors iš tikrųjų niekada jos nevaldė, tas tęstinumas jam labai nepatinka. Nes naujai išrinktas prezidentas atstovauja tas jėgas, kurias Pekinas laiko labai priešiškomis savo atžvilgiu.
Nes jie labai nevienareikšmiškai pasisako apie vadinamą taivanizacijos kursą, kalbama ir apie Taivano pasukimą nepriklausomybės kryptimi, kad iš Pekino perspektyvų žiūrint yra pats blogiausias scenarijus“, – Žinių radijo eteryje sakė K. Andrijauskas.
Visgi, Taivano parlamentas bus visai kitose rankose, pasak pašnekovo K. Andrijausko, politiką balansuos.
„Mes turėjome tokį vieną precedentą šio šimtmečio pradžioje, kai pirmasis demokratinis progresyviosios partijos išrinktas prezidentas turėjo sugyventi. Dabar demokratinei progresyviai partijai nepavyko išlaikyti daugumos. <...> Taip, mes galime laukti žymiai sudėtingesnio prezidento Lai gyvenimo. Mes galime tikėtis labai didelių politinių rietenų šalies viduje, pačiame parlamente. Ir, aišku, Kinijos bandymo kištis į šiuos procesus“, – situaciją komentavo jis.
K. Andrijauskas teigė, jog Taivanas ir toliau lieka potencialus įtampų šaltinis ir taškas.
„Bet mes turime suprasti ir tai, kad Kinija turi labai svertų kaip sukurti problemų Taivanui, tiek viduje – per ekonominius, žalingos įtakos svertus, tiek ir tarptautinėje politikoje. Vien dėl tos priežasties, kad Taivano tarptautinis statusas yra labai specifinis. O tai suteikia Pekinui papildomos manevro laisvės“, – kalbėjo pašnekovas.
O naujojo prezidento inauguracija vyks tik gegužės mėnesio pabaigoje. Tad, pasak K. Andrijausko, lieka labai daug laiko „Pekinui pabandyti drumsti vandenis dar labiau“.
„Šiame kontekste skubėti nereikia labai smarkiai. Ir vienas iš tokių pirminių išbandymų Taivano ir žemyninės Kinijos santykiams yra JAV reakcija. Nes turime suprasti, jog JAV yra pagrindinis Taivano saugumo garantas. Tačiau jų saugumo įsipareigojimai Taivano salai yra sąmoningai migloti.
JAV nenori nubrėžti aiškių raudonų linijų, kaip atrodytų jų peržengimas, kad jie irgi turėtų manevro laisvę, nepasižadėdami per daug, kad nebūtų įtraukti į potencialų karinį konfliktą prieš savo valią“, – teigė VU TSPMI dėstytojas, RESC analitikas K. Andrijauskas.
Jis teigė, jog realaus karinio konflikto Taivane šansai yra kiek padidėję.
„Būtent dėl rinkimų rezultatų. Bet aš tikrai nemanau, kad žemyninės Kinijos ginkluotosios pajėgos yra pajėgios mesti tiesioginę pirštinę JAV, įgyvendindami kažką panašaus į Taivano invaziją. Bet čia yra kitas scenarijus apie kurį kažkodėl kalbama yra truputėlį mažiau. Kalba eitų apie salos blokadą“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Delfi primena, kad šeštadienį vykusius Taivano prezidento rinkimus aiškia persvara laimėjo ligšiolinis viceprezidentas Lai Ching–te. 64–erių valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) politikas surinko 40,1 proc. balsų, o stipriausias jo konkurentas Hou Yu–ih iš Kinijai draugiškos partijos „Kuomintang“ (KMT) – 33,5 proc.
Rinkimų baigtis buvo labai svarbi būsimiems Taipėjaus santykiams su vis agresyvėjančia Kinija. Pekinas pastaraisiais metais sustiprino karinį spaudimą Taivanui, be kita ko, rengdamas karines pratybas. Tai vis pakurstydavo susirūpinimą dėl galimos invazijos.
