Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui iki jo kadencijos pabaigos 2016 m. rudenį nebeteiks naujo pretendento generalinio prokuroro postui užimti, tai D. Raulušaitis ir toliau apie atostogas galės tik pasvajoti ir, žinoma, melstis, kad nesusirgtų. Jei jį ištiktų kokios nors sveikatos problemos, šios institucijos darbas būtų paralyžiuotas.
„Tikiuosi, kad prezidentė pakeis savo nuomonę, nes man vienam vadovaujant prokuratūrai, situacija pakankamai sudėtinga“, – pavargusiu balsu kalbėjo D. Raulušaitis apie savo, kaip laikinojo generalinio prokuroro, tolimesnį darbą.
– Kokios nuotaikos Generalinėje prokuratūroje po to, kai Seimas nepritarė jau antram prezidentės kandidatui prokuratūros vadovo postui užimti?
– Dar su kolegomis apie tai nekalbėjau, bet mano nuotaika – nekokia. Nežinau, ką apie tai, kad ir Edita Dambrauskienė nesulaukė Seimo narių pritarimo, galvoja kiti prokuratūros pareigūnai, tačiau aš tikėjausi kitokio parlamentarų sprendimo ir savo ateitį planavau visai kitaip. Dabar esu priverstas viską susiplanuoti iš naujo.
– Jūsų situacija komplikuota dar ir dėl to, kad Jūs neturite nė vieno pavaduotojo.
– Būtent. Generalinio prokuroro pareigas ir viską, kas su jomis susiję, galiu atlikti tik aš vienas. Jeigu, neduok Dieve, atsitiktų taip, kad aš nebegalėčiau dieną ar dvi dienas išeiti į tarnybą, tai už mane niekas būtinų darbų ir negalėtų atlikti.
– Kitaip tariant, teisę, kaip generalinis prokuroras, pasirašyti dokumentus turite tik Jūs?
– Kai kurie administraciniai darbai gal ir galėtų palaukti, bet sprendimų, kuriuos gali priimti tik generalinis prokuroras, be manęs niekas kitas negalėtų priimti.
– Ar Jūs galite pats save išsileisti atostogų?
– Ne (juokiasi). Bet labiau nerimauju dėl to, kas atsitiktų, jei susirgčiau.
– Jeigu Jus ištiktų kokia nors liga ir Jūs atsidurtumėte ligoninėje, tai, ko gero, negalėtumėte gauti nedarbingumo lapelio, nes sirgdamas negalėtumėte pasirašyti tam reikalingų dokumentų?
– Ko gero, taip. Tačiau tokiu atveju kiltų kur kas didesnių problemų nei mano nedarbingumo lapelis.
– Kolegos liktų be atlyginimų?
– Ne, nes finansinius pavedimus atlieka prokuratūros kancleris. Tačiau, jei negalėčiau pasirašyti daugybės įsakymų – dėl prokurorų atostogų, paskyrimų, dėl procesų atnaujinimo bei daugelio kitų, prokuratūros darbas pradėtų smarkiai „buksuoti“.
– Ar Jūs pats neturite teisės pasiskirti bent laikiną pavaduotoją?
– Nesu tikras. Reikėtų paanalizuoti teisinius dokumentus. Įstatymuose nurodyta, kad generalinio prokuroro pavaduotojus skiria prezidentas generalinio prokuroro teikimu. O aš nesu generalinis prokuroras. Aš – generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis jo pareigas.
– Kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, politiniuose kuluaruose buvo kalbama, kad esą ir kolegos prokurorai, ir kai kurie politikai siūlę prezidentei teikti Jūsų kandidatūrą į generalinio prokuroro postą, bet atseit ji atsisakiusi.
– Manau, kad tokios kalbos – labiau gandai nei tikrovė. Aš norėčiau sugrįžti prie teisininko darbo, nes tai, ką darau dabar, – administracinis darbas. Kur ir kaip norėčiau save realizuoti, kaip teisininkas, – kita tema ir apie tai šiuo metu nenorėčiau kalbėti.
– Seimo opozicijos lyderis, buvęs konservatorių vadovas Andrius Kubilius po to, kai E. Dambrauskienė nesulaukė parlamentarų pritarimo, pareiškė, jog tokiam Seimo sprendimui turėjo įtakos prokuratūros sistema, kuri esą sugeba daryti įtaką ir politikams. Ką apie tai galvojate?
– Neturiu žinių, kad tokį Seimo sprendimą būtų nulėmusi prokurorų bendruomenė. Nemanau, kad taip paprasta padaryti įtaką parlamentarams. Nebent būta kažkokių užkulisinių susitarimų.
– Gal bandysite su prezidente pasikalbėti, kad vis dėlto iki Seimo kadencijos pabaigos ji teiktų kandidatą generalinio prokuroro postui užimti?
– Esu kareivis. Nebent prezidentė mane pasikviestų pasikalbėti. Šiuo metu bandau situaciją Generalinėje prokuratūroje suvaldyti taip, kaip manau, kad būtų geriausia, o kaip mano darbą vertina šalies vadovė arba parlamentas, ne man spręsti.
– Kaip Jums atrodo, ar naujasis Generalinis prokuratūros vadovas turėtų ateiti, kaip politikai sako, „iš šios sistemos“, ar jo reikėtų ieškoti kitur?
– Mano galva, nereikėtų tokių ribų brėžti – „iš sistemos“ ar „ne iš sistemos“. Vadinamas sistemos žmogus greičiau susigaudytų esamoje situacijoje ir greičiau pradėtų dirbti pilna koja, o ne sistemos žmogus turėtų galbūt kitų privalumų – aiškiau matytų prokuratūros darbo trūkumus bei ydas. Bet, ko gero, ne tokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant naujo prokuratūros vadovo. Esu tikras, kad ir tarp prokurorų, ir tarp kitų teisininkų yra puikių savo srities žinovų bei padorių žmonių.
Situacija Generalinėje prokuratūroje – nenormali
Seimo narys, patyręs teisininkas, konservatorius Stasys Šedbaras esamą situaciją Generalinėje prokuratūroje pavadino nenormalia: „D. Raulušaitis vadovauti šiai institucijai patirties jau turi, dalykiškai jis sugebės ir toliau dirbti, bet vadybine prasme situacija tikrai – nenormali“.
Pasak S. Šedbaro, šiuo metu neturintis nė vieno pavaduotojo D. Raulušaitis negali tikėtis, kad jam kažkas padės, nes nėra kam paskirti jam bent vieną pavaduotoją.
„D. Raulušaitis tik eina generalinio prokuroro pareigas, todėl kažin ar jis turi teisę siūlyti skirti pavaduotojus. Gal formaliai ir galėtų, bet, kol teisininkai neišsiaiškins susidariusios Generalinėje prokuratūroje situacijos, jo gyvenimas iš tikrųjų išliks smarkiai suvaržytas“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Svarstydamas, ar neatsitiks taip, kad Generalinė prokuratūra dirbs be tikrojo vadovo iki 2017 m. pradžios, parlamentaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad realiai naujos kadencijos Seimas darbą pradės tik 2017 m. kovo mėnesį: „Naujas pralamentas 2016 m. lapkritį, iš karto po rinkimų, turės pritarti naujos vyriausybės formavimui ir skubiai imtis šalies biudžeto. Sunku tikėtis, kad svarstytų ir naujo prokuroro skyrimą. Nebent būtų sukviestas neeilinis Seimo posėdis.“
S. Šedbaras teigė suprantąs prezidentės D. Grybauskaitės nuostatą nebeteikti šios kadencijos Seimui trečio kandidato į generalinio prokuroro postą: „Ji, ko gero, turi moralinę teisę laukti naujos sudėties parlamento“.
Buvęs generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas kėlė klausimą, ar neiškils legitimumo problema, jei D. Raulušaitis iki 2016 m. pabaigos arba net 2017 m. pradžios laikinai vadovaus Generalinei prokuratūrai: „Juk pagal įstatymus generalinio prokuroro kandidatūrai turi pritarti ir prezidentas, ir Seimas, o D. Raulušaitis – tik laikinasis prokuratūros vadovas. Tai negi jis metus ar ilgiau gali vadovauti prokuratūrai, turėdamas laikinus įgaliojimus?“
A. Paulauskas teigė manąs, kad susidariusią situaciją Generalinėje prokuratūroje turėtų kuo skubiau išaiškinti konstitucinės teisės žinovai. Gal vis dėlto prezidentė arba pats D. Raulušaitis gali paskirti bent vieną laikinojo generalinio prokuroro pavaduotoją?
„Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad D. Grybauskaitė pakeis savo nuostatą neteikti šios kadencijos Seimui trečio pretendento Generalinės prokuratūros vadovo postui užimti. Būtų gerai, kad suspėtume paskirti naują prokurorą“, – svarstė A. Paulauskas.