Taip žvalgybos tarnyba komentavo Seimo kontrolieriaus Augustino Normantos pažymą – ataskaitą, kuri parengta išnagrinėjus verslo koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimundo Kurlianskio skundą.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad informaciją apie R. Kurlianskį VSD rinko ir naudojo nepažeisdamas įstatymų, tačiau tyrimo metu nustatė reguliavimo spragų ir pasiūlė sugriežtinti kontrolę.
VSD atstovė žiniasklaidai Aurelija Katkuvienė teigia, kad žvalgyba rekomendacijas laiko vertingomis ir jų laikysis.
„Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą pateikė vertingų rekomendacijų tam tikrose VSD veiklos srityse, kurių neabejotinai bus laikomasi. Įstatymų tobulinimas yra nuolatinis procesas visose veiklos srityse“, – BNS sakė A. Katkuvienė.
Jos teigimu, VSD negali viešinti konkrečių priemonių, kurių bus imtasi.
„Priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas, turinys neviešintinas, tačiau galima pažymėti, jog siekiant rekomendacijų įgyvendinimo, bus tikslinami vidiniai teisės aktai, stiprinama jų vykdymo kontrolė“, – pridūrė A. Katkuvienė.
Seimo kontrolierius išvadose paragino VSD direktorių daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių apsaugai, kontroliuojant pareigūnų veiksmus, ir užtikrinti pareigūnų vedamų bylų tinkamą tvarkymą.
Ministrui pirmininkui Seimo kontrolierius pasiūlė inicijuoti įstatymo pataisas ir jame numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, įteisinti galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus ir nustatyti VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas.
Siūlo apriboti terminus
Seimo kontrolierius priėjo prie išvados, kad VSD gavo teismo leidimą klausytis R. Kurlianskio pokalbių ir kitaip kontroliuoti susižinojimą, o techninės priemonės buvo taikomos pagal VSD direktoriaus patvirtintą tvarką.
Tačiau kontrolierius atkreipė dėmesį, kad VSD teisę rinkti informaciją apie R. Kurlianskį turėjo „labai ilgą laikotarpį“. Konkretus terminas ataskaitoje liko įslaptintas.
Pažymoje nurodoma, kad „teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino“ taikyti žvalgybos metodus, kuriems nebūtina gauti teismo leidimo, todėl privatumo pažeidimai gali „trukti nepagrįstai ilgą laiką“.
„(...) būtina įstatymu įtvirtinti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus“, – rašoma ataskaitoje.
Dabar įstatymas numato, kad teismo nesankcionuojamus žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu yra įslaptinti.
Vidaus ir išorės kontrolė
Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatyme turėtų būti įtvirtinta galimybė VSD pareigūnų veiksmus skųsti teismui.
Šiuo metu įstatymas numato, kad skundai gali būti teikiami parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Seimo kontrolieriui, tačiau jie gali pateikti tik rekomendacijas.
„Vyriausybei siūlytina inicijuoti Žvalgybos įstatymo pakeitimą/papildymą nustatant galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme“, – rašoma ataskaitoje.
Seimo kontrolierius pasigedo aiškesnės tvarkos, kaip turi būti naikinama žvalgų surinkta informacija, ir konstatavo, kad „operatyvinio tyrimo bylos buvo tvarkomos nesilaikant (...) reikalavimų“. Visa informacija apie šias bylas pažymoje liko įslaptinta.
Kontrolierius taip pat paskelbė, kad pats VSD per mažai dėmesio skiria pareigūnų veiklos vertinimui žmogaus teisių aspektu, o įvertinus rizikas turėtų būti sukurtas „efektyvus išorinis VSD vykdomos veiklos kontrolės mechanizmas“, tačiau konkrečių galimų priemonių nedetalizavo.
Vyriausybės atstovai sako, kad įvertinus išvadas bus inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos – siūlymus rengs premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.
„Ministras pirmininkas atsižvelgs į Seimo kontrolieriaus pateiktas išvadas ir artimiausiu metu sudarys darbo grupę, parengsiančią siūlymus Žvalgybos įstatymui“, – BNS sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.
VSD atstovai Seimo kontrolieriaus rekomendacijas žada pakomentuoti šiek tiek vėliau.
R. Kurlianskis: buvau sekamas 13 metų
Seimo kontrolierius atmetė R. Kurlianskio skundus, kad jo atžvilgiu techninės priemonės buvo naudojamos neteisėtai, o surinkta medžiaga nepagrįstai perduota Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – konstatuota, kad abiem atvejais VSD laikėsi įstatymų.
Kontrolierius nusprendė, kad jis neturi įgaliojimų svarstyti, ar tyrimą paskatinusias aplinkybes VSD pagrįstai įvertino kaip grėsmę valstybei ir ar surinkta medžiaga buvo išslaptinta pagrįstai, ir tyrimą šiose dalyse nutraukė.
A. Katkuvienės teigimu, tai leidžia „pagrįstai teigti, jog R. Kurlianskio skunde nurodyti galimi pažeidimai ar trūkumai nenustatyti“.
Pats R. Kurlianskis sako, kad išvados patvirtino jo prielaidas, kas jis VSD buvo sekamas 13 metų, nors tuo metu buvo įvairių žiniasklaidos priemonių vadovas.
„Seimo kontrolierius savo tyrimo išvadose pripažino pažeidimus dėl sekimo termino trukmės, o taip pat pažeidimus dėl pareigos naikinti surinktą medžiagą“, – BNS teigė R. Kurlianskis.
„Mano padėčiai šios išvados įtakos nebeturės, tačiau rekomendacijose atsakingiems pareigūnams nurodyta įvesti nors kiek tvarkos, susijusios su žmogaus teisiu apsauga VSD veikloje. Tikiuosi, tai turės įtakos ateityje užtikrinant į specialiųjų tarnybų akiratį pakliuvusių valdžiai „tiesiog nepatogių“ asmenų žmogaus teises“, – pridūrė jis.
Remdamasis VSD informacija, kurioje buvo minima ir R. Kurlianskio veikla, Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.
R. Kurlianskiui yra pateikti kaltinimai dėl politikų papirkimo, siekiant „MG Baltic“ koncernui naudingų sprendimų. Bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jis savo kaltės nepripažįsta.