Po siaubingos šeimos dramos – netikėta teisėjų reakcija: kaltė tenka ir valstybei

Ką tik pagimdytą kūdikį nužudžiusi, o paskui jo lavonėlį rūsyje slėpusi jauna motina pagaliau gali lengviau atsikvėpti po daugiau kaip dvejus metus trukusio baudžiamojo persekiojimo – teisėjai nutarė jos neįkalinti, o palikti laisvėje kartu su savo vaikais. „Manau, kad būtent tokie teismų sprendimai, kai ne formaliai taikomas įstatymas, o yra „pamatomas“ žmogus, kelia pasitikėjimą ir teismų autoritetą“, – prisipažino vilnietę teisme gynęs advokatas Romualdas Mikliušas.

Garsus sostinės advokatas kalbėjo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo paliktas galioti dar praėjusių metų rugpjūtį paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis itin jautrioje baudžiamojoje byloje – motina buvo nuteista dėl savo ką tik gimusio kūdikio tyčinio nužudymo. Teisėjai nepritarė baudžiamojo įstatymo raidę taikiusiems prokurorams – teismas vaikžudės neįkalino, nors už nužudymą Baudžiamajame kodekse yra numatytas tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas.

Anot teisėjų, itin sunkioje padėtyje buvusi moteris neturi būti siunčiama kalėti į įkalinimo įstaigą, o atsakomybė dėl įvykdyto naujagimio nužudymo taip pat turi tekti ir valstybei, kurios tarnautojai būsimai motinai nesuteikė pagalbos.

„Valstybė, pati neatlikusi jai pagal įstatymus tenkančios pareigos, negali bausti sunkioje padėtyje buvusios, bet labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios pačia griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kuria bus pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas, labiausiai paliesiantis net ne pačią nuteistąją, o laisvėje be mamos likusius vaikus“, – skelbiama neviešuose posėdžiuose išnagrinėtos baudžiamosios bylos nuosprendyje.

Anot Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, jau tris vaikus pagimdžiusi 38 metų moteris „dėl susidariusių sunkių aplinkybių, jos pačios kaip asmenybės brandos stokos, komplikuotų santykių su sugyventiniu nenorėjo ketvirto vaiko ir aiškiai apie tai sakė“ – kreipėsi pagalbos pas medikus, norėdama pasidaryti abortą, bet tuo metu nėštumas buvo 13 savaičių ir jau nebuvo galimybės jį nutraukti.

Pasak teisėjų, medicinos darbuotojos matė ir suprato, jog moteris nenori gimdyti, turi psichologinių ir kitų socialinių problemų, tačiau nesuteikė ir nenukreipė pas atitinkamus specialistus, psichologą ar į tokią pagalbą suteikiančias visuomenines organizacijas, neinformavo apie šeimos ir vaikų problemas atitinkamų valstybės institucijų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos: „Taigi, neskyrė deramo dėmesio susiklosčiusioje situacijoje.“

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motinai skyrė maksimalią įstatyme numatytą dviejų metų laisvės apribojimo bausmę, o kartu su ja – ir „tikslingus ir į nuteistosios asmenybę orientuotus draudimus bei įpareigojimus“: visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, psichologo konsultacijose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Be to, nuteistoji per pirmuosius šešis laisvės apribojimus mėnesius privalės neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo metu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai nesutiko su tokios teismo padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendį apskundė kasacine tvarka – prašė palikti galioti praėjusių metų sausį priimtą Vilniaus apygardos teismo verdiktą, kuriuo motinai buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kasacinį skundą pateikusi prokurorė Jurga Zieniūtė teigė, kad nuteistajai laisvės atėmimoi bausmės nepaskyrę teisėjai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos: „Nužudymo pavojingumo laipsnio reikšmė nustatant skirtinos laisvės atėmimo dydį negali būti sumenkinama.“

Anot valstybinės kaltintojos, buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, jis sukėlė negrįžtamus padarinius – gyvybės atėmimą, be to, anot prokurorės, buvo nužudytas šeimos narys ir mažametis, kuris buvo bejėgiškos būklės, o nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

„Veikos padarymo būdas rodo nuteistosios cinišką ir brutalų požiūrį į savo pačios vaiką ir jo gyvybę“, – J. Zieniūtė pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai subalansuota pusiausvyra tarp nusikaltimo pavojingumo ir nuteistosios asmenybės, be to, buvo visiškai pamirštas visuomenės interesas, kad už labai sunkaus nusikaltimo padarymą kaltininkui būtų paskirta atgrasanti bausmė.

Skunde taip pat buvo pažymima, kad nors nuteistoji anksčiau nebuvo teista, bet beveik dvidešimt kartų buvo bausta administracine tvarka.

Skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija (Rima Ažubalytė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Alvydas Pikelis) nutarė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio. Tiesa, jie pripažino, kad „apeliacinės instancijos teismo nustatytų teisingai bausmei reikšmingų aplinkybių įvertinimas (pusiausvyra) ir juo remiantis nuteistajai paskirta bausmė nėra nepriekaištingi“, tačiau nutarė atsižvelgti į itin svarbias nustatytas aplinkybes.

Pasak teisėjų, kūdikį motina nužudė, kai „valstybė nesuteikė socialinės pagalbos jos reikalingam žmogui“; ši istorija jai įstrigs visam gyvenimui, nes ji jau nebeturės galimybės susilaukti daugiau vaikų.

Atsikirsdami į prokurorės skunde nurodytus teiginius, teisėjai pažymėjo, jog „vien tai, kad nuteistoji yra ne kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, atsižvegiant į sunkią nuteistosios ir jos šeimos turtinę padėtį, kolegijos manymu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistoji yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų, juolab kad, suteikus jai ir jos šeimai socialines paslaugas, nuteistosios finansinė padėtis pasikeitė.“

Anot jų, nuteistoji, suteikus jai tinkamas socialines paslaugas, šiuo metu vykdo visus teismo įpareigojimus (tarp jų ir psichologo konsultacijos), o bendrųjų probacijos pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejų neužfiksuota.

„Nusikaltimo padarymui turėjo įtakos nuteistajai valstybės laiku nesuteikta socialinė pagalba ir nėštumo laikotarpis, atsižvelgiant į sunkias materialines sąlygas, komplikuotus šeiminius santykius su sugyventiniu, lėmė negatyvų jos nusistatymą į savo nešiojamo kūdikio gimimą, – nutartyje pažymėjo teismas. – Nekyla abejonių, kad nepageidaujamas nėštumas ir sudėtingos šeimos gyvenimo bei kitos socialinės aplinkybės nėštumo laikotarpiu buvo nepalankios nuteistosios psichinei būsenai dėl vaiko gimimo ir turėjo įtakos apsisprendimo iš karto po gimdymo nužudyti savo kūdikį. Nuteistoji po nusikaltimo padarymo, padedama socialines paslaugas teikiančių institucijų, ėmėsi pokyčių savo gyvenime ir juos įgyvendino, šie pokyčiai leidžia tikėtis pozityvaus nuteistosios elgesio ateityje ir teigiamo poveikio jos auginamiems vaikams.“

Pasak teisėjų, už įvykdytą nusikaltimą nuteistajai buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė: „Šios bausmės turinys sudaro prielaidas tinkamai kontroliuoti jos elgesį, išsaugant svarbius socialinius ryšius tarp jos ir nepilnamečių vaikų, ir turi nubaudimo elementų, o nuteistoji nepriekaištingai vykdo jai skirtus įpareigojimus. Nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.“

Ir, kaip pažymėjo kasacinis teismas, esant tokioms aplinkybėms, „bet kokios trukmės realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajai panaikintų jos gyvenime įvykusius teigiamus pokyčius ir galimai sukurtų tokią situaciją, kuri galėtų būti apibūdinta kaip aiškiai neteisingos bausmės paskyrimas.“

Nuteistąją teisme gynęs garsus Vilniaus advokatas R. Mikliušas neslepia, kad toks teismo verdiktas turėtų kelti pasitikėjimą teismine valdžia, nes byloje į nustatytas aplinkybes buvo pažvelgta iš žmogiškosios pusės, o ne formaliai taikytas įstatymas.

„Šioje byloje teismas neapsiribojo vien tik formaliu tyrimu bei bausmės skyrimu, kaip siūlė prokuratūros atstovė, bet itin profesionaliai įsigilino į visas aplinkybes ir priežastis, lėmusias šį nusikaltimą, nors galėjo to ir nedaryti, – Delfi sakė advokatas. – Priešingai, tiek Lietuvos apeliacinis, tiek ir Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad įgaliotos valstybės institucijos neatliko savo pareigų ir nesuteikė nuteistajai tinkamos socialinės pagalbos, kai jai to labiausiai reikėjo. Teismai turi galimybę priimdami sprendimus vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, ką šiuo atveju ir padarė, pakeisdami laisvės atėmimo bausmę ir konstatuodami, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei visuomenės interesai bus žymiai geriau patenkinti, skiriant kitą bausmės rūšį ir leidžiant mano klientei auginti tris vaikus.“

Anot jo, po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo „socialiniuose tinkluose atsiradę šį sprendimą palaikantys žinomų šalies žmonių motyvuoti komentarai akivaizdžiai parodė, kad visuomenė pritarė teismo požiūriui.“

Mergaitė nebuvo laukiama

Ši istorija paaiškėjo dar 2018 m. rugpjūčio pradžioje, kai iš Karaliaučiaus g. daugiabučio, kuriame gyveno, greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę buvo pristatyta kraujuojanti itin sunkios būklės moteris. Ji medikams sakė, kad prieš savaitę jai buvo atliktas kriminalinis abortas – esą vaisių pašalinęs „pažįstamas medikas“ gimdoje paliko placentos dalis, todėl prasidėjo gimdos uždegimas, sepsis ir anemija.

Po kelias paras trukusio intensyvaus gydymo pacientės būklė pagerėjo, o medikai policijos pareigūnams nurodė, kad moteris neseniai yra pagimdžiusi kūdikį. Supratusi, kad niekas nebetiki istorija apie abortą, moteris prisipažino, kad daugiabučio tualete pagimdė kūdikį, o vėliau juo atsikratė.

Tiek tyrimo pradžioje, tiek teisme trijų vaikų motina sakė, kad prasidėjus gimdymui nuėjo į tualetą, čia pagimdė mergaitę ir vėliau jos galvą panardino į klozeto dubens ištekėjimo angą. Kai mažylė neberodė jokių gyvybės ženklų, moteris jį suvyniojo į rankšluostį ir nunešusi į vonios kambarį paslėpė po vonia.

Tuo metu namuose buvo tiek gimdyvės sugyventinis, tiek kiti šeimos nariai, tačiau šie nieko įtartino nepastebėjo – moteris pasiteisino, kad turi problemų „dėl moteriškų reikalų“. O tą patį vakarą naujagimės lavonėlį įdėjusi į maišą moteris nunešė į daugiabučio rūsį ir čia paslėpė. Čia jis galėjo išbūti apie savaitę, kol jo slėpimo vietos moteris ligoninėje nenurodė policijos pareigūnams.

Daugiau apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendį galite skaityti susijusiuose Delfi straipsniuose.