Po skandalą sukėlusių ministro pasisakymų į kovą dėl milijardų vertės sandorio stoja naujas žaidėjas

Vasarą kilęs skandalas dėl KAM siūlymo rinktis vokiškus tankus „Leopard 2“ prigeso. Tačiau jo nepamiršo konkurentai iš Pietų Korėjos, jau pateikę savo siūlymą. Su Lenkija dėl rekordinių tankų K2 užsakymų susitarę korėjiečiai tiksi, kad dar pavyks suvilioti ir Lietuvą, nepaisant jos preferencijos Vokietijos gamintojams. Viešą pristatymą lietuviams surengę gamintojai neslepia ir savo strategijos – siekiama įtraukti strateginę Lietuvos sąjungininkę.

Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas. Apie tai dar gegužę užsiminęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas.

O tai reiškia naujo pajėgumo atsiradimą – pirmą kartą po Tarpukario. Tai taip pat reiškia dideles papildomas išlaidas, susijusias ne tik su pačių tankų įsigijimu, bet ir mokymais, infrastruktūra, šaudmenimis, atsarginėmis dalimis, išlaikymu – visam tam, kaip tikino prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, gali prireikti apie 2 mlrd. eurų.

Bet jau tada, liepos mėnesį visa kalba pakrypo ne į paties poreikio ir su juo susijusių klausimų svarstymą, bet į faktą, kad Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas leptelėjo apie siūlymą išsiųsti ketinimų laišką Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo.

Toks „neįpareigojantis“ siūlymas arba rekomendacija viešojoje erdvėje nuskambėjo kaip konkretus pasirinkimas, nors viešai pripažinta, kad „sulaukta, ne vieno, ar dviejų, o trijų pasiūlymų“.