Sausio 20 dieną vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė skyrė priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui Sauliui Greičiui, jo pavaduotojams Giedriui Sakalinskui ir Mindaugui Kanapickui. Departamento direktoriui skirta 50 procentų pareiginės algos dydžio, jo pavaduotojams – po 25 procentus.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus atliktas tarnybinis PAGD vadovų ir kitų pareigūnų patikrinimas parodė, kad veiklos pažeidimų nenustatyta.
Išvadoje rašoma, kad būtina keisti teisinį reguliavimą. O teisinio pagrindo dėl galimo PAGD vadovų ir kitų pareigūnų tarnybinės atsakomybės nėra.
Tarnybinio patikrinimo dokumente rašoma, kad VRM konstatavo, jog PAGD neperėmė vadovavimo gaisrui gesinti.
Tekste taip pat rašoma, kad PAGD direktoriaus pavaduotojas G. Sakalinskas buvo supažindintas su pranešimu dėl jo galimo tarnybinio etikos pažeidimo, jog galbūt netinkamai organizavo PAGD veiklą. Tačiau nėra nurodyta, kad jis atsakingas už operacijų centro darbą, todėl paskirti jį vadovauti buvo paviršutiniška.
Primename, kad prieš mėnesį Delfi kalbino ekspertą, kuris sutiko kalbėti tik anonimiškai. Jis sakė, kad „tarša būtų buvusi mažesnė, jeigu jie būtų leidę tiesiog toms padangoms sudegti, nei gesinant taip, kaip tai buvo daroma“.
Tada PAGD ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai dėstė, kad versijų, kaip reikėjo gesinti, sklando įvairių, bet pastabų gaisro gesinimo vadovams neturėjo, esą panaudoti daugiau pajėgų įvykio vietoje tiesiog nebuvo galimybės.
Ugniagesiai, gesindami bet kokį gaisrą, vadovaujasi tam tikra metodika, kaip tą konkretų objektą arba daiktą reikia gesinti.
„Esmė ta, kad gaisro metu turėjo būti tris kartus daugiau cisternų, tris kartus daugiau gesinimo medžiagų, o, jeigu tas neužtikrinama, tarptautinė praktika sako, kad negalima gesinti, reikia tik rūpintis gyventojų saugumu“, – sakė tik anonimiškai sutikęs kalbėti ekspertas. Jis sutiko, kad pirmą dieną gal dar gali nesuvokti gaisro masto, ir visi dirba taip, kaip matyti.
Jo nuomone, jei tas gaisras nebūtų gesintas, viskas būtų sudegę per dvi tris dienas.
„Būtų greičiau. Be to, tas ne viso degimo produktas yra gerokai taršesnis ir nuodingesnis, negu galėjo būti“, – sakė pašnekovas.
„Ugniagesiai čia niekuo dėti, – sakė jis. – Jie prabuvo 24 val. dūmuose. Klausimas – kodėl vadovai nepriėmė sprendimų. Suskaičiuoti pajėgų poreikį turėjo gaisro gesinimo arba štabo vadovas, arba departamento operacijų centras, bet jis iš esmės neveikė.“
Primename, kad gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ nuostoliams ir jo padarinių likvidavimo išlaidoms padengti iš valstybės rezervo lėšų skirta 1,136 mln. eurų.
Gaisras įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Alytaus mieste ir rajone buvo paskelbta ekstremali situacija.