Kaip paaiškėjo savaitgalį, naktiniame klube galimai seksualinę prievartą patyrusi mergina šaukėsi pagalbos, tačiau aplinkinių taip ir nebuvo išgirsta. Jos gelbėti puolė draugė, kuri ir iškvietė policijos pareigūnus.
Tokia situacija, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ teigė Moterų informacijos centro projektų vadovė ir teisininkė Rugilė Butkevičiūtė, tik įrodo, kad tarp lietuvių vis dar gajus požiūris, jog kito nelaimė – ne jų reikalas.
„Ši istorija įvyko pasilinksminimo vietoje, kur žmonės mažiausiai kreipia dėmesį į tai, kas vyksta aplink juos. Kita problema, kurią mes turime visuomenėje, kad žmonės labai nenori kištis ir kviesti atitinkamos pagalbos. Taip yra dėl baimės, jog paskui reikės kažkur važiuoti, liudyti, todėl yra pasirenkama nematyti nusikaltimų, kurie vyksta aplink mus. Viskas dėl to, kad mūsų gyvenimas išliktų ramus. Tai tikrai yra mūsų visuomenės problema, su kuria susiduriame. Iš vienos pusės būna šokas, žmonės nežino, kaip reaguoti, iš kitos – nenoras prisiimti papildomos atsakomybės dėl iškviestos pagalbos“, – įžvalgomis dalinosi R. Butkevičiūtė.
Smurto aukoms padedanti specialistė teigė, kad nors smurto mastai panašūs visoje Europos Sąjungoje, Lietuva turi vieną išskirtinį bruožą – pas mus vis dar labai dažnas nukentėjusių asmenų kaltinimas.
„Mūsų šalis yra beveik pirmoje vietoje pagal tai, kad jeigu prieš tave buvo panaudotas smurtas, mes pirma galvosime, ką auka galėjo padaryti kitaip ir kaip to galėjo išvengti. Ši situacija tik dar kartą tai patvirtina. Mokymų metu, kuriuos neseniai vedėme, irgi kalbėjome apie seksualinį smurtą ir vienas iš dalyvių tiesiog pakomentavo, kad jeigu moterys eina į naktinius klubus, vartoja alkoholinius gėrimus, joms, be abejonės, tokie dalykai gali nutikti. Jeigu jos dėvėtų tautinį kostiumą ir sėdėtų bibliotekose arba namie, po 21 val. niekur neišeitų, tokie dalykai nenutiktų. Mes vėl kreipiame dėmesį į tai, ką nukentėjęs žmogus galėjo padaryti kitaip, taip kaltindami jį dėl to, kas jam atsitiko“, – apie lietuvių požiūrį kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Specialistė visada į tokias įžvalgas teigė atsakanti pavyzdžiu, kad jeigu asmuo apiplėšiamas, iš jo pavagiamas telefonas, policijos komisariate jo greičiausiai neklaus, kaip jis buvo apsirengęs, kodėl atrodė provokuojančiai turtingas ir ką galėjo padaryti kitaip, kad nebūtų apvogtas.
„Aš manau, kad čia tiesiog susiklostė lyčių stereotipai, mažiau švietimo. Nors atrodo, kad kampanijos prieš lyčių stereotipus vyksta ir vyskta, bet visuomenei to dar neužtenka. Tie lyčių stereotipai persiduoda iš kartos į kartą. (...) Jeigu žiūrėtume į merginas, moteris, yra stereotipas, kad jos turi būti gražios, tik ne per daug provokuojančiai. O iš vaikinų pusės irgi yra stereotipas, kad tas agresijos rodymas yra netgi labai vyriška. Mes nuo pat mažų dienų turime situaciją, kai berniukai mergaitėms pradeda tampyti už kasų, už sijonų ir tai yra laikoma normaliu dėmesio rodymu iki tol, kol mes turime suaugusius vyrus, kurie išprievartauja moteris dėl vienokių ar kitokių tikslų“, – problemos šaknis įžvelgė R. Butkevičiūtė.
Pasak specialistės, į specializuotos pagalbos centrus nuo seksualinio smurto nukentėjusios aukos pačios kreipiasi itin reitai. Jos teigimu, tokia situacija rodo, kad daug seksualinės prievartos nusikaltimų nė nepasiekia teisėsaugos institucijų, nes apie šias itin traumuojančias patirtis moterys tyli. R. Butkevičiūtė dalinosi darbine praktika, jog neretai pasitaiko atvejų, kai dėl suicidinių minčių su specialistais bendraujančios moterys prasitaria ir apie vienu ar kitu gyvenimo etapu patirtą seksualinį smurtą.
„Vadinasi stigma ir baimė susidurti su tais stereotipais, su kaltinimu yra tokia didelė, kad mes net anonimiškai negalime paskambinti ir gauti pagalbos. Ir tyliai kenčiame namuose“, – situacijos rimtumą pabrėžė radijo laidos dalyvė.
Savo įžvalgas Moterų informacijos centro atstovė pagrindė ir statistika: „Smurto artimoje aplinkoje atveju tik 14 proc. žmonių kreipiasi į policiją, bet dažniausiai kreipiasi dėl fizinio smurto. Dėl seksualinio smurto tų pareiškimų mes nematome, nes seksualinę prievartą patyrusios, išprievartautos, sumuštos moterys nesikreipia, jos tyliai sėdi namie ir bijo pasakyti net patiems artimiausiems žmonėms.“
Nors šiuo metu aršias diskusijas viešojoje erdvėje pakurstė vieno konkretaus policijos pareigūno komentaras apie galimai išžagintą merginą, R. Butkevičiūtė teigia, kad toks požiūris net pagalbą suteikti turinčiose institucijose gali būti paplitęs kur kas plačiau.
„Problema yra kur kas didesnė. Tyrimai ir mūsų praktika rodo, kad jei žmogus, kuris kreipiasi pagalbos, nors vienoje grandyje – ar tai būtų policija, ar tai būtų nevyriausybininkai – susiduria su neigiama patirtimi, smerkimu ar panašiai, jis daugiau niekada nesikreips. Viskas, mes uždarome duris. Ir jis ne tik kad pats nesikreips, bet dar pasakys ir dešimčiai žmonių aplink save.
Tai didesnė nei vieno pareigūno problema. Kur gyvena šitas pareigūnas, kuris tuo pasidalino savo socialinio tinklo paskyroje (...)? Jis gyvena Lietuvoje. Kokioje visuomenėje jis gyvena? Lietuvos visuomenėje, smerkiančioje nuo smurto ir seksualinio smurto nukentėjusius asmenis“, – konstatavo teisininkė ir pabrėžė, kad stereotipinis mąstymas susiformuoja vaikystėje ir yra nusinešamas į tolimesnį gyvenimą, nepriklausomai, kokias pareigas žmogus užima.
Būtent todėl, įsitikinusi specialistė, policijos pareigūnams reikalingi nuolatiniai mokymai smurto tematika. Juos, sako R. Butkevičiūtė, pareigūnams yra vedęs ir Moterų informacijos centras, kuriam ji pati atstovauja. Paklausta, kokie dažniausiai klausimai mokymų metu kyla pareigūnams, R. Butkevičiūtė teigė, jog vis dar stinga žinių apie tikrąsias smurto ir agresijos priežastis.
„Jie tuose smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto nusikaltimuose mato labai daug žmonių, kurie yra alkoholio įtakoje, ko pasekoje jie susidaro nuomonę, kad dėl visko kaltas alkoholis. Ir iš tikrųjų, jeigu savo aplinkoje tu matai vien alkoholį, natūraliai tau kyla įvairių minčių. Mes (mokymuose – Delfi) grįžtame prie to, kad alkoholis neišprovokuoja tos agresijos, kad priežastys yra daug giliau, kad tai susiję su lyčių stereotipais, lyčių disbalansu“, – teigė R. Butkevičiūtė.