„Sūnų į namus parsivežiau karste, duodu galvą nukirsti, kad tai buvo ne jo pasirinkimas“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo dar dėl netekties negalinti atsigauti klaipėdietė Nijolė Drūtienė.
Ką tik sūnų Klaipėdoje palaidojusi moteris žada kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir prašyti ištirti jo sūnaus mirties priežastis Pravieniškių pataisos namų Antrajame lokaliniame sektoriuje. Čia jis kalėjo daugiau kaip 4 metus, o į laisvę turėjo išeiti kitų metų pavasarį.
Žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė į vienvientę kamerą drausmės būryje uždarytas 25 metų klaipėdietis Aidas Vegelis, įkalinimo įstaigoje pasklido akimirksniu, tačiau motinai apie sūnaus mirtį pareigūnai pranešė ne iš karto – praėjus daugiau kaip pusei paros.
„Iš pradžių man net pamelavo datą, kada jis nusižudė – man paskambino sausio 26 d. apie 11 val. ir pranešė tą baisią žinią, tačiau jį negyvą rado sausio 25 d. apie 17 val.“, – sakė N. Drūtienė.
Likus porai valandų iki savižudybės motina telefonu kalbėjosi su sūnumi. Tai buvo netikėtai sulauktas skambutis.
„Tą dieną aš 13.20 val. su juo kalbėjausi telefonu, jis man paskambino, sako, mama, labas, ar gali paskambinti Pravieniškių direktoriui arba tyrėjai ir paprašyti, kad mane iš čia išvežtų, – pasakojo N. Drūtienė. – Jis nesakė nei kodėl ir iš karto padėjo ragelį, jam net negalėjau perskambinti. Jis, vadinasi, kažką jau žinojo.“
Anot motinos, sūnus buvo uždarytas į drausmės būrio vienvietę kamerą, nes turėjo būti pervežtas į kitus pataisos namus. Tačiau tądien konvojaus pareigūnų jis taip ir nesulaukė.
„Kai atsiėmėme kūną, negalėjau žiūrėti – jis buvo visas sudaužytas: ausis pajuodavusi, ant nosies buvo didelė dėmė, po akimi – mėlynė, vienos rankos pirštai sulaužyti, taip pat lūžęs kojos kelias, – kalbėjo nuteistojo motina. – Žiauriai vaikas atrodė, laidojimo namuose man sakė, kad vyksta tyrimas dėl jo mirties aplinkybių, bet su manimi niekas iki šiol nesusisiekė, net nežinau, ką galvoti, o pataisos namuose pareigūnai neigia, kad jis buvo sumuštas. Bet juk aš pati mačiau, kaip jis atrodė, mes padarėme nuotraukas ir norime, kad būtų išaiškinta, kas įvyko įkalinimo įstaigoje.“
Anot jos, A. Vegelis kalėjo būryje, kuriame daug nuteistųjų nuolat svaiginasi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tiesa, ji neneigė, kad dėl chuliganizmų kalėjęs jos sūnus taip pat nebuvo šventas – įkalinimo įstaigoje taip pat buvo nusikaltęs, todėl laisvės atėmimo bausmė jam buvo pailginta.
Ne ką mažiau abejonių moteriai sukėlė ir iš įkalinimo įstaigos gauti sūnaus drabužiai.
„Mes gyvename vargingai, o man grąžino jo drabužius, ant kurių – „Nike“ prekiniai ženklai, bet mano sūnus niekada tokių drabužių neturėjo, jam niekada tokių nesiunčiau, – sakė ji. – Gruodžio mėnesį buvau nusiuntusi kitų drabužių, bet man jų niekas neatidavė. Kur jie dingo ir kodėl man grąžino drabužius, kurių sūnus negalėjo turėti? Man vienas buvęs nuteistasis sakė, kad, ko gero, taip padaryta specialiai – esą, štai, žiūrėkite, jis gerai sėdėjo kalėjime.“
Moteris taip pat tikino, kad prieš savaitę sūnui buvo išsiuntusi 20 eurų – tiek sūnus ir prašė, nes vasario 6 d. jam turėjo sukakti 25 metai.
„Dabar man sako, kad jis zonoje sukosi su pinigais, bet taip negalėjo būti – jis žinojo, kaip aš vargingai gyvenu, jeigu taip būtų buvę, jis niekada manęs nebūtų prašęs atsiųsti pinigų“, – sakė N. Drūtienė.
Ji tikino, kad įkalinimo sąlygomis sūnus niekuomet jai nesiskundė, nors ir atvirai pasikalbėdavo apie tai, kas vyksta pataisos namuose.
„Prieš savaitę gavau jo laišką, Aidas planavo savo ateitį, jam tebuvo likę kalėti metai, sakė, grįšiu, vaiką auginsiu, merginą susirasiu, – kalbėjo N. Drūtienė. – Juk jis ir gimtadienį ketino atšvęsti, norėjo apsipirkti parduotuvėje. Jis tikrai neplanavo žudytis, jeigu būtų ketinęs, tikrai man būtų pasakęs. Duodu galvą nukirsti, kad tai ne jo sprendimas.“
Sūnaus įkalinimo įstaigoje netekusi motina sakė, kad tai jau ne pirmoji savižudybė Pravieniškių pataisos namuose: „Mano giminaitė kreipėsi į Kalinių sąjungą, sakė, kad tai jau ne pirmas kartas, net siūlė susivienyti su kitomis motinomis ir bandyti ieškoti teisybės.“
O kai teisybės pradėjo ieškoti, sulaukė grasinimų: iš nežinomo telefono numerio paskambinęs vyras motinai pasiūlė „nekišti nosies ten, kur nereikia“.
„Sakė, palaidojai vieną vaiką, palaidosi ir kitą, nelįsk kur tau nereikia, dar per mažai paraudojai“, – pasakojo moteris.
Jau po sūnaus laidotuvių ji sužinojo, kad jos sūnus esą buvo verčiamas prekiauti narkotikais, o kai šiems reikalavimams nepakluso, esą jam buvo nurodyta sumokėti 10 tūkst. eurų.
Tuo metu laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovaujantis Mindaugas Žirlys sako, kad tiek jam, tiek kitiems įkalinimo įstaigos darbuotojams buvo didelė staigmena, kai A. Vegelis nutarė pasitraukti iš gyvenimo.
„Visiems buvo labai keista, nes prieš tai žmogus nuėjo į dušą, nusiprausė, nebuvo jokių požymių, kad jis taip pasielges, net negrasino, kad pjausiuosi, žudysiuosi, kaip sako kiti nuteistieji“, – sakė M. Žirlys.
Įkalinimo įstaigos vadovas neslėpė, kad A. Vegelis buvo „problematiškas nuteistasis“, dėl jo elgesio įkalinimo įstaigoje skundėsi kiti nuteistieji, todėl buvo sudaryta komisija, kuri nusprendė jį perkelti į kitą būrį.
„Bet jis atsisakė ten būti, todėl laikinai buvo perkeltas į vienutę kamerą, buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išvežimo į kitą sektorių, bet žmogus priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, – teigė laikinasis pataisos namų vadovas.
Jis paneigė motinos žodžius, kad A. Vegelė buvo sumuštas.
„Iki kokio absurdo dabar einame – yra atliekamas tyrimas, viskas yra fiksuojama registratoriais, kas jį rado, kaip rado, todėl tokios kalbos yra absurdas“, – sakė jis, pažymėjęs, kad nuteistasis buvo vienas kameroje ir niekas į ją negalėjo daugiau patekti.
A. Vegelė iš gyvenimo pasitraukė praėjus kelioms dienoms po skandalingų įvykių Pravieniškių pataisos namų Antrajame lokaliniame sektoriuje, kai buvo apvogti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų darbo kabinetai. Be to, jis kalėjo tame pačiame būryje su nuteistuoju, kuris, įtariama, ir įvykdė vagystę, todėl kai kurie kaliniai net buvo iškėlę versiją, jog savižudybė buvo neatsitiktinė.
Pataisos įstaigos vadovas patvirtino, kad taip ir buvo: „Jis buvo vartojantis narkotines medžiagas, gal tuomet jam buvo abstinencija, bet pareigūnai laiku sureagavo.“
Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš pareigūnų darbo kabinetų dar yra atliekamas. Nors Kalėjimų departamento pareigūnai nurodė, kad svarbių dokumentų nebuvo pavogta, tačiau pripažįsta, jog iš kabinetų dingo nuteistiesiems turėti draudžiami farmaciniai preparatai anabolikai. Tiesa, kaliniai teigia žinantys, jog taip pat buvo pavogta ir narkotinių medžiagų, mobiliojo ryšio telefonų, bet pareigūnai tai neigia.
Neteisėtai į pareigūnų darbo kabinetus patekęs nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirbo tvarkiniu. Iš kur jis gavo raktą, kuriuo atsirakinęs pateko į pareigūnų darbo vietas, dar aiškinamasi, tačiau, šaltinių teigimu, tiriama ir versija, kad jį nuteistajam galėjo parūpinti anksčiau įkalinimo įstaigoje dirbę ir jau atleisti pareigūnai, siekiantys sutrikdyti pataisos namų veiklą.
O kad tokia versija yra pagrįsta, patvirtina ir šiuo metu dar atliekamas ikiteisminis tyrimas – vienas pareigūnas esą dviem nuteistiesiems padėjo organizuodamas jų pabėgimą iš pataisos namų. Tiesa, jis taip ir neįvyko, nusikaltimas buvo laiku užkardytas.