Teisėsaugos atstovai po praėjusią naktį atliktos kratos iškėlė ultimatumą, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų sistema būtų visiškai prijungta prie AB „Klaipėdos vandenų“ valymo įrenginių. Vos per kelias valandas teisėsaugai pavyko padaryti tai, ko ilgus metus neįgyvendino Klaipėdos valdžia.
„Klaipėda pradėjo smirdėti ne šiandien ir ne vakar. Klaipėda smirda dešimt metų. Puikiai žinome, kad Klaipėdos vadovas jau senokai nesikeičia, tad, kol nebuvo atsiradę visuomenininkų, į tą taršos problemą nebuvo kreipiama jokio dėmesio. Ką visą laiką darė meras Vytautas Grubliauskas? Nieko nedarė, jis nebuvo suinteresuotas ką nors daryti, nes „Grigeo“ yra didžiausias Klaipėdos džiazo festivalio rėmėjas“, – negailėjo kritikos Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja Nina Puteikienė.
Buvęs ilgametis AB „Klaipėdos vandenų“ vadovas Leonas Makūnas sako, kad AB „Grigeo“ buvo vienintelė kompanija, kurios nuotekų niekas, be jų pačių, negalėjo kontroliuoti. Vanduo buvo imamas tiesiai iš marių, ir tai leido AB „Grigeo“ išvengti vandens apskaitos iš šalies.
Dabar mero patarėju dirbantis L. Makūnas sako, kad AB „Grigeo Klaipėda“ gudriai išvengė kontrolės, mat, kiek vandens paima ir kiek išleidžia atgal į marias, žinojo tik jie patys. Pašnekovas teigia, kad AB „Grigeo“ realiai nebuvo būtina savavališkai tiesti aplinkinio vamzdyno, tad vargu ar apie jį žinojo daug žmonių.
„Teisėsauga ar įmonę kontroliuojantys aplinkosaugos atstovai turėtų pasamdyti geodezininkus ir išsiaiškinti, kur tiksliai tie vamzdžiai eina. Tada būtų galima aiškiai nustatyti, kas yra padaryta. Bet tai – ne miesto funkcija ir kompetencija kontroliuoti privačias institucijas. Aš nežinau, kada galėjo būti nutiesti vamzdžiai, tačiau tikrai žinau, kad ten jokių apvedamųjų vamzdžių negalėjo ir neturėjo būti. Apvadinės nuotekų linijos reikalingos tam, kad, jei nutiktų avarinis atvejis, būtų galima išleisti nuotekas. Linija turi būti užplombuota, ji atidaroma tik pranešus aplinkosaugininkams. AB „Grigeo Klaipėda“ tokia linija – mažų mažiausiai neteisingas sprendimas, kuris leidžia piktnaudžiauti. Jie negali turėti tokios legalios linijos“, – aiškino L. Makūnas.
Mero patarėjas pabrėžia, kad nelegaliai nutiesta nuotekų linija tikrai gerai žinoma įmonės darbuotojams, mat tie, kurie atsakingi už nuotekas, turi galimybę jas kontroliuoti patys. Taigi, kada išties atsirado vamzdžiai, kur ir kaip buvo prijungti, apeinant valymo įrenginius, geriausiai galėtų pasakyti patys už nuotekas atsakingi darbuotojai.
AB „Grigeo“ skandalas padarė milžinišką žalą gamtai ir Klaipėdos miestui. Opozicijos atstovas Edmundas Kvederis sako, kad įmonių brėžiniai paprastai prieinami toli gražu ne kiekvienam politikui, tad žinia apie tokio masto taršą daugeliui klaipėdiečių buvo šokas.
„Dabar svarbu, ko politiniu lygmeniu imsis ekstremalių situacijų komisija. Šis skandalas sukėlė šoką, kaip XXI amžiuje iš viso galimi tokie įmonės sprendimai. Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad žinojo Klaipėdos valdžios atstovai, mat, kai žmonės daro nusikaltimą, jį slepia. Vienareikšmiškai padaryta žala miestui, kalbama ir apie galimą įmonės pasitraukimą. Tai – žiaurus pavyzdys, kaip nesuderinama verslas su teisine baze, jau nekalbu apie moralę“, – sako E. Kvederis.
Prijungus AB „Grigeo“ nuotekas prie AB „Klaipėdos vandenų“, atsirado abejonių, ar atlaikys valymo įrenginiai. Tačiau dabartinis laikinasis „Klaipėdos vandenų“ vadovas Alenas Gumuliauskas sako, kad tam pasiruošta. Paskaičiuota, kad per parą iš AB „Grigeo“ perpumpuojama apie 2,5 tūkst.–2,8 tūkst. kubinių metrų per parą. Papildomai pajungtos nuotekos, pasak A. Gumuliausko, jau tiriamos. Pirminėmis žiniomis, nuotekų užterštumas viršija leistinas normas, tad pagal tai bus atliekamas jų valymas. Tikslius taršos skaičius galės įvardyti tik kiek vėliau.