Po skandalo Pravieniškėse lenda naujos detalės: vyrus kalina kartu su moterimis

Po skandalingų kalinių mobiliaisiais telefonais užfiksuotų vaizdo įrašų paviešinimo, kai buvo nufilmuoti psichotropinėmis medžiagomis apsvaigę nuteistieji, aiškėja ne ką mažiau skandalingi faktai – Pravieniškių pataisos namams priklausančioje atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji vyrai yra įkalinti kartu su nuteistomis moterimis.

Šį faktą Delfi patvirtino Kalėjimų departamentas – penktadienio duomenimis, atvirojoje kolonijoje šiuo metu bausmę atlieka septynios nuteistosios.

„Atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka vyrai ir moterys kartu, tiesa, moterys gyvena atskirose gyvenamosiose patalpose, bet bendrosiomis patalpomis (virtuvė, skalbykla ir pan.) naudojasi kartu, – nurodė departamento atstovė. – Šiuo metu Pravieniškių atvirojoje kolonijoje yra 7 moterys (kaip tik šiandien paskirta 7-oji), bet dažniausiai, anot pataisos namų direktoriaus, būna 4-5 nuteistosios.“

Kad už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmėmis nuteistos moterys kali kartu su vyrais paaiškėjo Kalėjimų departamentui patikslinus informaciją apie viename vaizdo įrašų nufilmuotą moterį, kuri ragino pakelti ant grindinio nukritusį nuo „kobros“ apsvaigusį nuteistąjį. „Filmuotoje medžiagoje yra nufilmuota ne darbuotoja, o nuteistoji“, – nurodė departamento atstovė.

Paprastai už nusikaltimus laisvės atėmimo bausme nuteistos moterys įkalinimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose, bet už gerą elgesį bei artėjant laisvės atėmimo bausmės pabaigai gali būti perkeltos į atvirąją koloniją. Lietuvoje tokia yra tik viena – Pravieniškėse, todėl nuteistosios perkeliamos toliau atlikti bausmės su vyrais.

Nors moterys ir vyrai kali atskiruose kambariuose, tačiau į juos gali vos ne bet kada užeiti – nuteistieji pasakojo, kad prieš dvejus metus viena nuteistoji net buvo įdarbinta tvarkine ir kasdien oficialiai turėjo lankytis vyrų gyvenamuosiose patalpose.

Nuteistieji taip pat neslėpė, kad niekas jiems negalėjo uždrausti palaikyti itin artimų santykių su moterimis.

„Anksčiau orgijos vyko užsiėmimų ir laisvalaikio kambaryje, kurį visada buvo galima užsirakinti iš vidaus, raktą palikdavo budintysis“, – prisiminė vienas nuteistasis.

Pareigūnai: kaliniai kelia pavojų

Kalėjimų departamentas, reaguodamas į Delfi paviešintus vaizdo įrašus, taip pat pranešė, kad dėl to įkalinimo įstaigoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anot departamento, problemos Pravieniškių pataisos namams priklausančioje atvirojoje kolonijoje atsirado po įstatymų pakeitimų, įsigaliojusių liepos mėnesį.

„Problemos yra sisteminės, reikalaujančios iš naujo įvertinti šią koncepciją – nuo liepos pasikeitus teisiniam reglamentavimui, į atvirąsias kolonijas automatiškai nukreipiami visi nuteistieji, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekse numatytas nuostatas – atlieka bausmę už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas, neatsižvelgiant į jų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį, elgesį bausmės atlikimo metų ar ankstesnių teistumų skaičių. Todėl susidaro situacija, kad į atvirąsias kolonijas patenka asmenys, turintys galiojančių drausminių nuobaudų už šiurkščius ir itin šiurkščius pažeidimus, sistemingai pažeidinėjantys įstaigose nustatytą tvarką, keliantys pavojų ir atvirosios kolonijos darbuotojams.“

Anot departamento atstovės, atvirose kolonijose nuteistieji laikomi be apsaugos: „Jie turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, be apribojimų gauti pasimatymus, perduodamus daiktus, turėti ir naudotis telefonu, atviros olonijos administracijos leidimu išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų (dirbti, mokytis, gydytis, apsipirkti ir kt.), parvykti į namus ar aplankyti Lietuvos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius.“

Teisės aktuose numatyta, kad taip siekiama sudaryti palankias sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems lengviau integruotis į visuomenę, stiprinti laisvėje gyvenant reikalingus socialinius ir darbinius įgūdžius.

„Tačiau, kaip jau minėjome, nuo liepos į atvirąsias kolonijas patenka ir asmenys iš pataisos įstaigų, nemaža jų dalis yra teisti ne pirmą kartą, jų nusikalstamo elgesio rizika aušta, turintys priklausomybių narkotinėms ir psichiką veikiančioms medžiagoms“, – pabrėžė Kalėjimų departamentas.

Įsigyti narkotikų – nėra „misija neįmanoma“

„Narkotinių ir psichotropinių medžiagų atvirojoje kolonijoje gyvenantiems nuteistiesiems įsigyti nėra misija neįmanoma, kadangi jie laikomi be apsaugos, gali laisvai judėti nustatytose teritorijose, išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, – pabrėžė departamento atstovė. – Neretai „pagalbos“ ranką atvirojoje kolonijoje esantiems asmenims ištiesia ir jų artimieji perduodami jiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų.“

Pasak atstovės, ši situacija ypatingai sudėtinga Pravieniškių atvirojoje kolonijoje, nes čia šiuo metu laikoma daugiausia asmenų – beveik 200, iš kurių dauguma turi priklausomybę alkoholiui ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms.

„Gydymas metadonu taikomas trims asmenims, vyksta anoniminių alkoholikų ir narkomanų užsiėmimai, nuteistieji gali lankyti užsiėmimus ir laisvėje veikiančiose reabilitacijos įstaigose, psichologiniuose centruose, tačiau dauguma asmenų į atvirąja koloniją atvyksta trumpoms bausmėms – 4 ar 5 mėnesiams, todėl tikėtis, kad per tokį trumpą laiką šie asmenys pasidarys nebepriklausomi, būtų naivu“, – pažymima Delfi atsiųstame atsakyme.

Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad įkalinimo įstaigos administracija nuolat vykdo įvairias prevencines priemones (kratas, apžiūras netikėtus patikrinimus ir pan.), bet „jos yra trumpalaikės“.

„Todėl kreipiamės į Teisingumo ministeriją, kad būtų ieškoma sisteminių sprendimų šiai situacijai spręsti“, – pažymėjo departamento atstovė.

Atliekant kratas ir vykdant kitas prevencines priemones, vien per dvi paskutines savaites pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Šiais metais Pravieniškių atvirojoje kolonijoje nuteistieji testais dėl narkotikų vartojimo buvo tikrinti 72 kartus, iš jų – 34 testai buvo teigiami. Be to, nustatyti 55 alkoholio vartojimo atvejai.

„Už alkoholio vartojimą taikomos drausminės nuobaudos, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą yra taikomos Administracinių teisės nusižengimų kodekse numatytos sankcijos, vartojantieji ar turintys priklausomybes nuteistieji įtraukiami į Psichiką veikiančias medžiagas vartojančių asmenų įskaitas, jiems taikomi papildomi apribojimai ir griežtinama priežiūra“, – pažymėjo departamento atstovė.

Teisingumo ministrė: naivu tikėtis greitų permainų

Situaciją Pravieniškių pataisos namuose teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska penktadienį aptarė su Kalėjimų departamento vadovybe, tačiau bent kol kas drąstiškų priemonių nesiima – atsakomybė dėl netvarkos nebus taikoma.

„Problemos įkalinimo įstaigose, kurios kartas nuo karto yra garsiai nušviečiamos viešumoje, nėra naujiena. Šiandien greitų ir kardinalių sprendimų nebus ir būtų naivu to tikėtis – turime išanalizavę identifikuoti didžiausias bėdas, kokios jos bebūtų – svaiginimasis įkalinimo įstaigose, užimtumas ar tiesiog vizijos nebuvimas. Ieškodami sprendimų turime labai daug dėmesio skirti ir psichologinei bei psichinei sveikatai – tiek nuteistųjų, kurie elgiasi nekorektiškai, tiek pareigūnų, kurie kasdien su tuo susiduria. Matau tik vieną kelią – maksimalų atvirumą ir nuoseklų pokytį, paremtą aiškia strategija“, – pranešime cituojama E. Dobrovolska.

„Situacija mūsų įstaigose reikalauja sisteminių ir kompleksinių sprendimų. Kalbu ne tik apie tokių atvejų fiksavimą ir prevenciją. Reikalinga keisti pačią bausmės atlikimo modelio koncepciją ir tie darbai jau vyksta. Artimiausiu metu visuomenei pristatysime naujo modelio, orientuoto į efektyvią resocializaciją, viziją. Džiugu, kad turime Teisingumo ministerijos vadovybės palaikymą ir situaciją matome vienodai“, – Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas pritarė, kad bausmių vykdymo sistemai pokyčiai yra būtini.

Vaizdai – lyg iš siaubo filmo

Delfi ketvirtadienį paskelbė skandalingus ir didelio visuomenės dėmesio sulaukusius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti nuo narkotinių medžiagų apsvaigę nuteistieji. Ketvirtadienį nei Kalėjimų departamentas, nei Pravieniškių pataisos namai kalinių paviešintų įrašų nekomentavo – įkalinimo įstaigos vadovas Dainius Sušinskas iš pradžių Delfi paprašė peržiūrėti įrašus, o kai juos gavo, atsakymų taip ir nepateikė.

„Nuteistieji ir toliau svaiginasi psichotropinėmis medžiagomis, tokie vaizdai jau tapo pataisos namų kasdienybe – pareigūnai į šią situaciją nebereaguoja, kartais tik dėl akių vieną kitą nubaudžia“, – sakė vienas nuteistųjų, iki šiol pataisos namuose atliekantis jam teismo skirtą bausmę už įvykdytą nusikaltimą.

Anot jo, dėl savadarbių psichotropinių medžiagų, kurias kaliniai vadina „kobra“ ir „chimke“, vartojančių nuteistųjų kenčia ir tie, kurie neturi žalingų įpročių – prižiūrėtojai kaltina, kad jie nepraneša apie apsvaigusius „draugus“, taip pat atlieka kratas, ieškodami draudžiamų daiktų.

Tačiau, anot vaizdo įrašais pasidalinusio nuteistojo, tokia situacija yra ne tik uždarose gyvenamosiose zonose, bet ir atvirojoje kolonijoje, kurioje bausmę atliekantys nuteistieji be apribojimų dienos metu gali išeiti už pataisos įstaigos teritorijos, taip pat savaitgaliais išvykti į namus.

„Tikras košmaras yra atlikti bausmę šalia tokių kalinių“, – prisipažino nuteistasis.

Jo teigimu, nors pataisos namuose dirbantys pareigūnai jiems įtarimų sukėlusius nuteistuosius tikrina greitaisiais testais, tačiau kaliniai gerai žino, kaip galima juos „apeiti“.

„Tie, kurie vartoja nuolat, visada su savimi turi citrinos, kuri pakeičia rezultatus, o daugumai atlikti testai būna neigimi, nes „kobros“ nerodo – tai chemija, kuri laikinai smegenyse pristabdo deguonies kiekį“, – sakė vyras.

Jo Delfi atsiųstuose vaizdo įrašuose yra užfiksuoti trys nuteistieji, galimai apsvaigę nuo „kobros“ ar kitų stiprių psichotropinių medžiagų.

„Šie įrašai padaryti prieš kelias dienas“, – patikino vyras.

Viename įraše nufilmuotas veido kaukę dėvintis nuteistasis, kuris guli prie pat atvirosios kolonijos posto esančioje sporto aikštelėje ant treniruoklio ir garsiai dejuoja. Vyras net negali atsisėsti, bet kai tai pabandė padaryti, iškart nukrito ant grindinio. Tuo metu pro šalį ėjo viena nuteistoji, kuri šokiruojantį vaizdą stebinčius nuteistuosius paragina nugriuvusį kalinį pakelti.

„Nu pakelkit jūs jį“, – atrodo, nė kiek nedramatizuodama šios situacijos, sako moteris.

Beje, ši vieta, kurioje nufilmuotas galimai nuo psichotropinių medžiagų nuteistasis, yra filmuojama įkalinimo įstaigoje įrengtomis kameromis, tačiau teritoriją stebintys pareigūnai arba šio vaizdo nematė, arba – tiesiog į jį nereagavo.

Kitas vaizdo įrašas padarytas nuteistųjų gyvenamųjų patalpų rūbinėje – ant grindų besivoliojantis nuteistasis raitosi į visas puses ir kaukia lyg išprotėjęs. Prie jo priėjęs kitas nuteistasis pasijuokia, kad šiam nereikėjo svaigintis, o paskui bando apsvaigusį nuteistąjį nuraminti.

Dar kitas įrašas buvo nufilmuotas tualete – prie kabinos ant kelių atsiklaupęs ir rankomis į grindis pasirėmęs kalinys garsiai dūsauja, bando atsistoti, bet jam niekaip nepavyksta.

„Tai visada vyko, vyksta ir vyks, kol iš pagrindų nebus pakeisti pataisos namų darbuotojai, nes jie tokią situaciją toleruoja, – sakė vaizdo įrašais pasidalinęs nuteistasis. – „Kobra“ svaiginasi daug nuteistųjų – net pareigūnų informatoriai, jų draugai, kurie turi neliečiamybę.“

Šokiruojantys nuo „kobros“ apsvaigusių kalinių įrašai yra skelbiami ir dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“. Anksčiau Pravieniškėse dirbusi slaugytoja Rūta Baltušytė-Sakalauskienė neslėpė, situacijos, kai reikėdavo suteikti pagalbą nuo „kobros“ apsvaigusiems nuteistiesiems, ilgam įstrigo į atmintį.

„Būna, atneša žmogų, kuris yra kaip zombis – tokio siaubo akyse nesu mačiusi: jis slepiasi, lenda po stalu, rėkia, tas rėkimas yra baisus, jis turbūt mato tai, ko mes neįsivaizduojame, – pasakojo R. Baltušytė-Sakalauskienė. – Tokioje situacijoje turi tiesiog išlaukti – nuo valandos iki šešių, kartais ir iki aštuonių valandų. O kai būna apsinuodijimas ir žmogus neberėkia, turi užtikrinti gyvybines funkcijas, konkrečiu atveju sprendi, kaip elgtis toliau.“