Jie siūlo numatyti, kad Seimo nariui kartu su šeimos nariais (sutuoktiniu, partneriu, sugyventiniu, vaikais, besimokančiais bendrojo lavinimo mokyklose ar mokyklose pagal dieninių studijų programas), kurių deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja.
Jei tokių Seimo narių būtų daugiau nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priimtų Seimo valdyba.
Taip pat Statute siūloma numatyti, kad kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai mokėtų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka bei už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.
Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys jo šeimos nariai privalėtų ne per 30 dienų, kaip šiuo metu numatyta, o per 10 dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.
Neišsikėlus per nustatytą laikotarpį iš Seimo viešbučio Seimo narys už kiekvieną uždelstą dieną mokėtų delspinigius Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Statuto pataisų autoriai mano, kad siūlomi pakeitimai pagerintų Seimo reputaciją visuomenės akyse, užtikrintų viešojo intereso prioriteto įgyvendinimą, leistų sutaupyti lėšas.
Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama ir kompensuojamos komunalinių paslaugų išlaidos Seimo nariui, neturinčiam ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
„Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kas kontroliuoja, ar Seimo narys, nemokamai gyvenantis Seimo viešbutyje, vėliau neįsigijo gyvenamųjų patalpų Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose ir turi susimokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas. Taip pat nustatytas penkerių metų terminas iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėti gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra per ilgas, nes Seimo narys negali žinoti,kokia veikla jis užsiims po penkerių metų, ir, kad jis taps Seimo nariu“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Taip pat šiuo metu suteikiant teisę parlamento šeimos nariams kartu su juo gyventi Seimo viešbutyje nėra apibrėžta, kokie asmenys laikomi Seimo nario šeimos nariais.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą numatyta galimybė kitiems Seimo nariams Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose turintiems gyvenamąjį plotą gyventi Seimo viešbutyje nemokant nuomos (susimokant tik už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas), kas, anot pataisų iniciatorių „sudaro regimybę, jog Seimo nariai tenkina savo privatų interesą ir naudojasi savo statusu bei privilegijomis“.
Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad Seimo narys per 30 dienų, pasibaigus jo, kaip Seimo nario, įgaliojimams, privalo išsikelti iš Seimo viešbutyje užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje. Tačiau nėra numatytos sankcijos, jei per nustatytą terminą neišsikraustoma ir Seimo kanceliarija patiria finansinę žalą.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, „tiek Seimo Antikorupcijos komisija, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama šias nuostatas antikorupciniu požiūriu, pastebėjo, kad toks nekonkretus reglamentavimas leidžia plečiamai interpretuoti Seimo statuto nuostatas ir sudaro galimybę piktnaudžiavimui“.