Tai penktadienį Delfi patvirtino šaltiniai. Šį faktą Eltai patvirtino ir krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.
Kaip anksčiau rašė Delfi, V. Semeška vadovavo suburtos dvišalės vokiečių ir lietuvių darbo grupės, skietos derinti darbus dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje, darbus.
Viceministras lapkričio 21 dieną vyko į Berlyną, kur įvyko pirmasis šios darbo grupės susitikimas.
„Šios darbo grupės tikslas – stiprinti Lietuvos ir Rytinio NATO flango karinius pajėgumus. Siekiame, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau kovai pasirengusių Vokietijos karių su moderniausia ginkluote ir technika. Tam pasiekti turime suderinti veiksmų planą, projektuojame ir statysime trūkstamą infrastruktūrą Lietuvoje. Turime dar daug ką nuveikti, bet svarbiausia, kad Vokietija savo įsipareigojimų Lietuvai neatsisako ir investuoja į karinę infrastruktūrą Rukloje“, – KAM pranešime spaudai po to buvo cituojamas V. Semeška.
Tačiau Delfi pasiekė informacija, kad į Lietuvą sugrįžęs viceministras uždarame posėdyje, vykusiame Seime, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, KAM ir parlamento atstovai, užsiminė dvejojantis, ar G. Nausėdos ir O. Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą.
Kilus kolegų nuostabai ir diskusijoms, pasak šaltinių, galiausiai esą visi uždaro posėdžio dalyviai bendrai vis dėlto sutarė, kad sąvokas supranta vienodai, o žodžiai apie brigadą vietoje, čia, Lietuvoje, komunikate yra ir tai yra vertinama kaip konkretus šalies tikslas. Apie nustebinusią viceministro poziciją uždarame posėdyje Delfi patvirtino bent trys šaltiniai.
Jų vertinimu, šioje stadijoje būtina kalbėti vienu balsu, akcentuojant Lietuvos matymą ir nepaliekant jokių dvejonių vokiečiams, kurie savo valdžioje taip pat turi politikų, skaitančių šalių lyderių pareiškimą nebūtinai vienareikšmiškai – esą vokiečiai itin atidžiai seka lietuvių politikų retorika šiuo klausimu, o bet koks neužtikrintumas nepriduoda pasitikėjimo.
Plačiau apie pozicijas dėl brigados Lietuvoje skaitykite čia.
Semeška: šiandien nukabinama lentelė nuo durų su mano pavarde ir pareigomis
„Palieku viceministro pareigas, šiandien nukabinama lentelė nuo durų su mano pavarde ir pareigomis, - feisbuke skelbia pats viceministras.
„Šauktinio tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka 9 mėnesius. Sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą. Padaryta daug didelių darbų, istorinių įsigijimų: HIMARS, Switchblade, Cesar, JLTV, radarai ir t.t., u - atvirauja jis.
Taip pat primena: „Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, už piliečių surinktas lėšas, po rezultatyvių derybų įsigijome ir perdavėme Ukrainai ginkluotę: nepilotuojamą kovinį orlaivį „Bayraktar“ su amunicija, dronus – kamikadzės „Warmate“, kitą Lietuvoje gaminamą įrangą.“
„Iš pareigų traukiuosi dėl kitų planų, nedetalizuosiu, tačiau po dvejų metų ypatingai intensyvaus darbo – tarnystės, pakrovęs savo baterijas, pasirinksiu tolesnį veiklos kelią.“ - teigia buvęs viceministras.
KAM išplatino pranešimą
Su krašto apsaugos sistema po dvejų metų intensyvaus darbo atsisveikina viceministro pareigas ėjęs Vilius Semeška. Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų, teigiama KAM pranešime spaudai.
Pagrindinės buvusio viceministro atsakomybės sritys buvo krašto apsaugos sistemos biudžeto ir finansinių išteklių valdymo bei įsigijimų politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai, įslaptinti sandoriai, logistika ir infrastruktūra, KAS turto valdymas ir plėtra.
„Per pastaruosius metus Vilius Semeška gerai ir atsakingai kuravo krašto apsaugos finansinius ištekius, ypatingą dėmesį skyrė efektyviam bei racionaliam lėšų naudojimui. Įsigijimų srityje buvo pasiekti pagrindiniai tikslai modernizuojant Lietuvos kariuomenę: susitarta dėl reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS, nepilotuojamų orlavių „Switchblade“, savaeigių ratinių haubicų „Caesar“, šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV, artilerijos radarų, įvairios kitos technikos bei ginkluotės įsigijimo“, – sako ministras A. Anušauskas.
Ministras taip pat padėkojo V. Semeškai už reikšmingą indėlį kartu su gynybos pramone sprendžiant pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vystymo ir tobulinimo iššūkius, kurie didelių pastangų dėka yra įveikti.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, V. Semeška aktyviai veikė už piliečių surinktas lėšas įsigijant, ir perduodant Ukrainai ginkluotę: sėkmingos ir rezultatyvios derybos dėl nepilotuojamo kovinio orlaivio „Bayraktar“ su amunicija, dronų – kamikadzių „Warmate“, kitos Lietuvoje gaminamos įrangos.
Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.