Bet net tada, kai įrodė, kad baudžiamojoje byloje turėjo būti ne kaltinamuoju ir tuo labiau ne nuteistuoju, kai po ilgų teisminių procesų tikrasis avarijos kaltininkas buvo nuteistas, E. Baguckui nė kiek nepalengvėjo – valstybės pareigūnai, tiek metų persekioję jį ir jo šeimą, iki šiol nėra linkę pripažinti savo klaidų. Kaip ir teisėjai, paskelbę vos jaunos šeimos gyvenimo nesugriovusį apkaltinamąjį nuosprendį, lyg nieko nebūtų nutikę, ir toliau sprendžia, kas yra kaltas, o kas – ne.
Ne kiekvienas ryžtųsi tokiai kovai, kuri tęsėsi net 7 metus ir 6 mėnesius – per šiuos metus alytiškis buvo ir pasmerktas visuomenės akyse, ir teismo sprendimu turėjo laikraštyje išspausdinti atsiprašymo žinutę tikrajam avarijos kaltininkui, atėmusiam močiutės gyvybę. Bet vis tiek nenuleido rankų – iki paskutiniųjų kovojo dėl tiesos. Ne, ne savo, o tikrosios tiesos. Ir tik tada, kai ją pasiekė, suprato – kad ir kokie būtų teisėjų sprendimai, tikrojo teisingumo šioje itin skaudžioje šeimos dramoje vis tiek nebus. Nes jo niekam nereikėjo ir nereikia, išskyrus tik metų metus nepagrįstai teisėsaugos pareigūnų persekiotai nusikaltimo aukai.
„Pagaliau viskas baigėsi“, – šiandien atsidūsta E. Baguckas, kuriam vargu ar kada nors pavyks pamiršti tą pusaštuntų metų tebesitęsusį košmarą. Ir dėl to net nė kiek nėra lengviau, nors teismas ir įpareigojo Lietuvos valstybę prisiimti atsakomybę dėl pareigūnų ir teisėjų padarytų klaidų – antradienį Šiaulių apygardos teismas nurodė iš Teisingumo ministerijos sąskaitos E. Baguckui sumokėti 12 tūkstančių Eur neturtinės ir beveik 4 tūkst. Eur turtinės žalos atlyginimą.
Tai jau buvo antras kartas, kai Šiaulių teisėjai nagrinėjo E. Bagucko valstybei iškeltą bylą dėl žalos atlyginimo – prieš tai kita teisėjų kolegija panaikino Alytaus teismo priimtą sprendimą, kuriuo valstybei buvo nurodyta ne tik išmokėti 30 tūkst. Eur (tiek ir prašė) neturtinės žalos atlyginimą, bet ir viešai jo atsiprašyti. Tada Šiaulių teisėjai nutarė, kad valstybės pareigūnai, neteisėtai persekioję nekaltą žmogų, o nusikaltimą padariusį vairuotoją pavertę auka, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kaip ir Kauno apygardos teismo teisėjai, konstatavę, kad nusikaltimo nepadaręs E. Baguckas yra kaltas dėl tragiškos avarijos.
Bet šiose dviejose bylose teisingumą pavyko pasiekti tik įsikišus galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai E. Bagucką išteisino dėl avarijos ir nurodė atsakomybėn patraukti tikrąjį kaltininką, o civilines bylas nagrinėjantys teisėjai be jokių užuolankų pareiškė, kad nekaltas žmogus buvo persekiojamas dėl pareigūnų padarytų klaidų ir nuteistas dėl teismo nesugebėjimo įvertinti įrodymus išsamiai ir nešališkai, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti žalą nepagrįstai ir neteisėtai persekiotam žmogui.
Šiaulių apygardos teismas nutarė, kad valstybei nereikės atsiprašyti E. Bagucko, – esą informacija apie Kauno teisėjų priimtą apkaltinamąjį nuosprendį žiniasklaidoje buvo paskelbta ne teismo ir ikiteisminį tyrimą atlikusių ir kontroliavusių pareigūnų iniciatyva, todėl valstybė negali prisiimti atsakomybės dėl tokios informacijos paskelbimo.
Bylą prieš valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento, laimėjęs E. Baguckas neslepia, kad, nors ir tikėjosi palankaus sprendimo, tačiau vis tiek buvo neramu.
„Nežinau, kaip tokiose situacijoje jautėsi kiti nekalti žmonės, bet aš nuo pat pirmų dienų žinojau, kad toks kelias bus, – sakė E. Baguckas. – Žinoma, visų pirma reikėjo įrodyti, kad pats esu nekaltas, bet širdies gilumoje jaučiau, jog šį kelią reikės nueiti. Ir dabar galiu pasakyti – nuėjau. Ir net nesvarbu, kad tikrasis avarijos kaltininkas taip ir nebuvo įkalintas – kai jam iškeltą bylą išnagrinėjęs teismas nutarė jį palikti laisvėje, teisėja detaliai paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą, – sakė, kad nebus pasiektas teisingumas, nes praėjo daug laiko, tas žmogus buvo nukentėjęs, dabar – kaltinamasis. Teisingumas nebus pasiektas, jeigu mes jį pasodinsime. Šie teisėjos žodžiai labai įstrigo į atmintį.“
„Tie pirmieji treji metai, kai kovojau už savo tiesos įrodymą, iš tikrųjų, dabar atrodo, labai greitai prabėgo, nes vyko didelė kova, nuo ryto iki vakaro gyvenome su ta pačia mintimi, o kai dabar pagalvoju, kai kartais pasižiūriu į nuotraukas, kuriose pamatau savo vaikus, suprantu, jog aš to momento, kaip jie užaugo, net neatsimenu, – sakė E. Baguckas. – Tik dabar suprantu, kiek ši istorija iš manęs atėmė gyvenimo džiaugsmo, nes visą laiką buvau susikoncentravęs į vieną dalyką: policija, prokuratūra, teismas. Tikrai nueitas ilgas ir nelengvas kelias, sunkiausia, kad kiekvieną kartą reikėdavo papasakoti, kas nutiko, todėl net nenorėdamas emociškai turėdavau nusikelti į 2012 m. birželį. O tai – nėra lengva. Sunkiausia – vėl viską iš naujo išgyventi.“
Lyg siaubo filmo scenarijus
DELFI jau rašė, kad tai, kaip policijoje buvo atliekamas šios baisios istorijos tyrimas, kaip baisią avariją vertino valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras ir nekaltą žmogų nuteisę trys teisėjai, drąsiai galėtų patekti į juodąjį teisės vadovėlį. Arba – į tikrais faktais paremtą siaubo filmą, kaip Lietuvos teisėsauga persekiojo nekaltą žmogų.
Bet viską pakeitė LAT, prieš trejus metus paskelbęs, kad dėl mirtinos avarijos yra kaltas visai ne tas žmogus, kaip manė Lazdijų prokuroras ir jo pozicijai pritarę Kauno apygardos teismo teisėjai. Galutine ir neskundžiama nutartimi kasacinio teismo teisėjai paskelbė, kad dėl dar 2012 m. birželį Lazdijų rajone įvykusios avarijos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Baguckas yra nekaltas, o atsakomybę dėl baisaus įvykio turėtų prisiimti Lazdijų rajono gyventojas Darius Vaicekauskas.
Būtent Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo pretekstas pradėti naują ikiteisminį tyrimą – praėjus keleriems metams po baisios avarijos baudžiamoji byla iškelta nukentėjusiuoju anksčiau laikytam D. Vaicekauskui. Jį vėliau Druskininkų miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl tragiško eismo įvykio, kurio metu žuvo senolė ir dar trys žmonės buvo sužaloti. Dėl įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų baustam vyrui nuosprendį vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas.
D. Vaicekauskui buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas dvejiems metams – per šį laikotarpį nuteistasis negali išvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.
Be to, teismas nutarė D. Vaicekauskui uždrausti trejus metus vairuoti transporto priemones. Jis nukentėjusiesiems taip pat turės atlyginti patirtą neturtinę žalą: E. Baguckui ir jo žmonai Linai – po 3 tūkst., o motinai – 6 tūkst. Eur. Šių pinigų nuteistasis iki šiol nesumokėjo.
Sekundė, pakeitusi gyvenimą: žuvo, bet gyva širdyje
Tragiškai pasibaigęs eismo įvykis Lazdijų rajone, kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai, Gervėnų kaime, nutiko dar 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val. Automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ vairavęs E. Baguckas su savo žmona, motina ir močiute važiavo į Lenkiją, kai netikėtai pamatė, kad kita eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis „VW Polo“ netikėtai pasuko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo jo vairuojamas automobilis.
Atstumas buvo labai nedidelis – apie 70 metrų.
„Viskas įvyko akimirksniu, tarp mūsų buvo labai nedidelis atstumas – puoliau automobilį stabdyti, sukau vairą į priešpriešinę eismo juostą ir spaudžiau garso signalą, – apie didžiausią gyvenimo košmarą DELFI kalbėjo E. Baguckas. – Viskas vyko per milisekundę, greičiausiai mano garso signalas pažadino to automobilio vairuotoją – jis staiga pasuko automobilį į savo eismo juostą. Ir tada mes susidūrėme jo kelio pusėje.“
Sakydamas, kad kito automobilio vairuotojas miegojo, E. Baguckas nėra tuo tikras – po susidūrimo automobilį „VW Polo“ vairavęs D. Vaicekauskas prarado sąmonę ir maždaug mėnesį išbuvo komos būsenos, o atsigavęs nurodė, kad nieko apie tragišką įvykį negali pasakyti, nes tiesiog nieko neatsimena.
„Nežinau, kas vairuotojui tada buvo nutikę, galiu tik spėlioti – arba jis užmigo prie vairo, arba nesugebėjo vairuoti dėl girtumo, o gal tiesiog tuo metu buvo pasilenkęs ir kažko ėmė ieškoti po kojomis“, – sakė E. Baguckas.
Po tragiškos eismo nelaimės visi jos dalyviai atsidūrė Alytaus ligoninėje – pirmiausia čia buvo atvežta E. Bagucko močiutė, ji netrukus mirė.
Itin sunkios būklės buvo ir E. Bagucko žmona – jai lūžo stuburas, todėl nebuvo aišku, ar moteris dar kada nors vaikščios. Laimei, nebuvo pažeistos smegenys, ir tik po gero pusmečio moteriai pavyko grįžti į įprastas gyvenimo vėžes, nors skausmus ji jaučia iki šiol.
„Gulėjau palatoje pripumpuotas vaistų, kai pranešė, kad močiutė taip ir neišgyveno, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo E. Baguckas. – Tačiau net ir šiandien, prabėgus tiek metų po avarijos, ji man nėra mirusi. Nes nemačiau jos mirusios – dėl patirtos traumos negalėjau dalyvauti jos laidotuvėse. Močiutė visada yra mano širdyje. Žinoma, dažnai nueinu prie jos kapo, bet galvoje yra įkalta, kad ji vis tiek man yra gyva. Žinote, kai prasidėjus tyrimui nuėjau į apklausą pas tyrėją, jis man pareiškė, kad neturiu jokio pasirinkimo, esu kaltas ir privalau prisiimti kaltę. Tai mane pribloškė, todėl jam ir pasakiau: „O kaip jums atrodo, aš dabar nueisiu pas močiutę ant kapo ir sakysiu: nepyk, už kito klaidas prisiimsiu kaltę?“ Ne, taip nebus. Niekada.“
Turėjo tikėtis stebuklo – gal girtas vairuotojas atsibus
Praėjus vos penkioms dienoms po tragiško eismo įvykio, kai E. Baguckas su žmona dar gulėjo ligoninėje, o kito automobilio vairuotojas D. Vaicekauskas net nebuvo atsigavęs iš komos, Lazdijų policijos komisariate pasirodė Vilniaus advokatas, gynęs ne vieną garsų KET pažeidėją. Jis prisistatė esąs D. Vaicekausko advokatas.
„Apie tai sužinojome tik tada, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir man buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, – labai nustebome, kodėl jam iš karto reikėjo advokato, jeigu jis yra nekaltas dėl avarijos“, – prisipažino E. Baguckas.
Jis neslėpė, kad žinia apie tai, jog dėl avarijos jam bus pareikšti įtarimai, sukėlė tikrą šoką ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems: „Tada ir buvo sunkiausia – kai man pasakė, kad aš, o ne girtas vairuotojas yra kaltas dėl avarijos.“ Alytiškis neslepia, kad ir šiandien, jeigu patektų į tokią situaciją, elgtųsi lygiai taip pat.
„Dabar, žinoma, lengva kalbėti, lengva analizuoti kiekvieną milisekundę, kaip ir su tuo pareigūnu, kuris nušovė įtariamą kontrabandininką, – jis tą sekundę turėjo nuspręsti, ar šauti, ar ne, – sakė E. Baguckas. – Jis priėmė tokį sprendimą, nes manė, kad tai yra teisinga. Aš irgi priėmiau tokį sprendimą, nes maniau, jog tai yra teisinga, bet metų metus buvau priverstas po kruopelytę nešti įrodymus ir bandyti įrodyti tai, kas buvo.“
Pradžia, anot E. Bagucko, nebuvo lengva – pareigūnai net nebandė gilintis į avarijos aplinkybes, nes jiems užteko fakto, jog jo vairuojamas automobilis su kita transporto priemone susidūrė priešingoje eismo juostoje.
„Niekas net nesigilino, kodėl taip atsitiko, – kodėl išvažiavau į priešingą eismo juostą, – sakė jis. – Stabdžiau ir išvažiavau į kitą juostą, nes siekiau išvengti susidūrimo. Pareigūnai sakė, kad būčiau teisus tik tuomet, jeigu būčiau neišvažiavęs iš savo eismo juostos. Kaip aš, patekęs į tokią situaciją, galėjau tikėtis, kad kito automobilio vairuotojas, važiuojantis priešpriešiais į mane, vos už keliasdešimt metrų, nusuks vairą į kitą pusę? Absurdas. Man tuo metu atrodė, kad jis nenusuks vairo ir trenksis į mano automobilį.
Važiavau su trimis žmonėmis, o jam gal tas pats buvo, juk jis buvo girtas, o aš blaivus – supratau, kas vyksta, todėl bet kokiu atveju bandžiau išvengti susidūrimo. Ir norėjau apsaugoti su manimi važiuojančią savo šeimą.“
E. Baguckas įsitikinęs, kad jeigu nebūtų signalizavęs, eismo įvykio galbūt ir nebūtų įvykę.
Teisėjas patikėjo: negalima pasikliauti neprognozuojamu vairuotoju
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Lazdijų prokuroras A. Jurčys ekspertų paprašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio. Ekspertas nurodė, kad dėl eismo įvykio, tikėtina, yra kaltas E. Baguckas.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ekspertizę atlikęs specialistas net neturėjo visų duomenų apie įvykį – jam buvo pateiktas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ant kelio, kuriame nutiko nelaimė, nėra nei padangų, nei stabdymo pėdsakų. O šį dokumentą buvo pasirašęs tik vienas tyrėjas – lyg daugiau žmonių nebūtų buvę įvykio vietoje.
„Pats esu buvęs ugniagesys, todėl žinojau, kad į įvykio vietą atvykę gelbėtojai visada vaizdą fiksuoja kamera, – sakė E. Baguckas. – Kreipiausi į ugniagesius, jie turėjo nuotraukas iš įvykio vietos – jose aiškiai buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai, taip pat buvo nufotografuoti susidūrę automobiliai.
Su advokatu užsakėme naują nepriklausomą ekspertizę ir jos išvadas pateikėme bylą nagrinėjančiam teismui – buvo patvirtinta, kad būtent mano vairuojamas automobilis pradėjo stabdyti savo kelio eismo juostoje, o pėdsakai baigėsi kitoje, priešpriešinėje juostoje. Tai tik patvirtino faktą, kad man atsirado kliūtis ir buvau priverstas stabdyti automobilį, jį nusukau į šoną. Bet kaltinimą palaikančiam prokurorui tai nepadarė įspūdžio – jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad esu kaltas būtent aš.“
Tačiau, pasak eksperto, jeigu „VW Polo“ vairuotojas D. Vaicekauskas prieš eismo įvykį buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį E. Bagucko vairuojamam automobiliui, tai būtent tokie jo veiksmai techniniu požiūriu ir lėmė šį eismo įvykį.
Šios eksperto išvados ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip nusprendė Lazdijų teisėjas, tik parodo, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl tragiškos avarijos – „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojas buvo išteisintas.
Teisėjas konstatavo, kad E. Baguckas elgėsi teisingai, o reikalavimas nedelsiant sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir tikėtis, kad iš priekio atvažiuojanti ir greičio nemažinanti transporto priemonė sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, yra nelogiškas ir reiškia tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, bei rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata.
Kauno teisėjai manė kitaip: žinia, sukėlusi tikrą šoką
„Tada lengviau atsikvėpėme – pagaliau mus išgirdo ir patikėjo, – sakė E. Bagucko žmona Lina Baguckienė. – Mes dalyvavome visuose teismo posėdžiuose, klausinėjome ekspertų, nes mums tai rūpi, nes tai yra mūsų gyvenimas. Ir kai vyrą išteisino, vylėmės, kad viskas bus gerai, juk yra faktai, prieš kuriuos paprastai negali užsimerkti.“
Anot teisėjų, vairuotojas privalėjo suvokti, kad „VW Polo“ vairuotojas gali spėti sugrįžti į savo eismo juostą. Kauno teisėjai E. Baguckui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo.
Toks reikalavimas nuteistajam pareigūnui ir jo žmonai sukėlė tikrą šoką.
„Išgirdęs teismo nuosprendį tvardžiausi, bet žmona nesugebėjo, apsiverkė, – prisiminė E. Baguckas. – Raminau, sakiau, neverk, dar ne pabaiga, dar turime vieną galimybę – nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad ši byla pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Taip ir buvo – apskundėme nuosprendį, vildamiesi, kad čia mus išgirs ir pavyks įrodyti savo tiesą. Nes Kaune mumis netikėjo – jie labiau tikėjo žmogumi, kuris vairavo girtas ir sakė, kad nieko neatsimena. O tie, kurie matė įvykį, yra melagiai – tai mus labai žeidė ir skaudino. Suprasčiau, jeigu būčiau koks nors nusikaltėlis, kuris nuolat meluoja, gerai, tuomet netikėkite, bet iki šiol dar niekas nesuabejojo mano reputacija. Tebūnie, gerai, netikėkite manimi, bet kodėl melagėmis tapo mano motina, žmona?“
Vyras stebėjosi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai net netyrė ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių jis staiga intensyviai ėmė stabdyti automobilį, darė manevrą vairu į kairę, t. y. vengė susidūrimo su kliūtimi, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę juostą.
„O juk buvau blaivus ir nepavargęs, mano nukentėję šeimos nariai taip pat buvo blaivūs, buvo dienos metas, kelio danga sausa, matomumas geras“, – sakė jis.
Stebuklai nesibaigė: girto vairuotojo net nenubaudė
„Su tokiu psichologiniu spaudimu dar niekada nebuvau susidūręs – atvažiuoji į apklausą policijoje, o tave smukdo, bando visaip sumenkinti, – sakė E. Baguckas. – Tu nesi žmogus, iš kurio jie nori sužinoti tiesą ir išsiaiškinti visas aplinkybes, jie kalba kryptingai – prisipažink, tu esi kaltas. Yra absurdas, kad būdamas nukentėjusiuoju esu apkaltintas dėl nusikaltimo ir dar turiu rinkti įrodymus, jog esu nekaltas, nors tai turėjo padaryti pareigūnai.
Žinote, kai tyrėjas siūlė man prisiimti kaltę dėl avarijos, tarp kitko jis manęs paklausė, ar dar nebuvau nuėjęs pas prokurorą. O ko man pas jį eiti? Tada tyrėjas į mane pasižiūrėjo kaip į kokį kvailį – nežinau, gal Lazdijuose yra įprasta praktika, kad eini pas prokurorą ir tariesi ar dar kažką darai, bet juk aš nieko nepadariau ir neturiu ko pas jį vaikščioti.“
E. Baguckas taip pat pažymėjo, kad apie D. Vaicekausko girtumą sužinojo tik tuomet, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, – iki to laiko ši informacija nuo jo buvo slepiama. O kai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinojo ir daugiau šokiruojančių faktų – Lazdijų policija net nesugebėjo laiku D. Vaicekauskui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad šis neblaivus sėdo prie automobilio vairo.
Protokolą pareigūnai surašė, bet jau buvo pasibaigęs šešių mėnesių terminas, per kurį galima neblaivų vairuotoją patraukti atsakomybėn, – teismas bylą jam nutraukė ir leido toliau važinėti gatvėmis.
„Tai tik patvirtina faktą, kad Lietuvoje gali važinėti girtas, jeigu turi pažįstamą policininką – gali jo paprašyti pavėluoti su terminais ir liksi nenubaustas, kuo ramiausiai toliau galėsi važinėti girtas“, – sakė jis.
Nors po avarijos E. Bagucko žmona bijo važiuoti automobiliu, į avariją pakliuvusiam vyrui nebuvo kito pasirinkimo: „Toks mano darbas, kad dažnai turiu važinėti automobiliu, bet nors kelyje ir leidžiamas 90 km/val. greitis, važiuoju lėčiau – kai atrodo, kad kiekviena važiuojanti mašina gali išvažiuoti priešais tave, yra labai sudėtinga. Ir dėl to važiuoju lėtai, vos ne drebančiomis rankomis.“
Į nepavydėtiną situaciją pakliuvęs E. Baguckas išsiaiškino, kad tragiško įvykio išvakarėse D. Vaicekauskas šventė tėvo gimtadienį, o išgėręs kelis kartus bandė sėstis prie automobilio vairo, bet buvo sustabdytas. O kai niekas vėliau nepastebėjo, vyras dideliu greičiu išvažiavo iš namų – greičiausiai į Alytų, kur gyveno mergina, kuri su juo buvo nutraukusi santykius.
Pasitikėjimą sugrąžino Aukščiausiasis Teismas
Tačiau viskas aukštyn kojomis apsivertė po 2015 m. spalį paskelbtos Aukščiausiojo Teismo nutarties – teisėjai Vytautas Piesliakas, Armanas Abramavičius ir Vytautas Masiokas paskelbė, kad panaikina Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo E. Baguckas buvo pripažintas kaltu dėl avarijos.
Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad E. Baguckas nėra kaltas dėl avarijos, tai buvo konstatavęs ir Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas, kurio nuosprendis paliktas be pakitimų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai nutarė, kad prieš eismo įvykį E. Baguckas priėmė teisingą sprendimą – vengdamas susidūrimo galėjo pasukti į kairę pusę. Anot teisėjų, dėl eismo nelaimės yra kaltas vairuotojas, sukėlęs kliūtį.
Maža to, neblaivus vairuotojas (1,56 prom. alkoholio) nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų susidūrimo.
„Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui, toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją“, – teisėjai nurodė, kad E. Baguckas nepadarė jokio KET pažeidimo, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria jis važiavo.
Po truputį atgauna sąmonę: pateikė visiškai kitokią versiją
Po šios Aukščiausiojo Teismo nutarties Alytaus prokuratūroje buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas – įtarimai dėl tragiško eismo įvykio buvo pareikšti D. Vaicekauskui. Jis per apklausą kaltės nepripažino.
D. Vaicekauskas sakė, kad po avarijos patyrė daugybę sužalojimų, įvykio ilgą laiką neatsiminė ir tik prabėgus daugybei metų po truputį atgauna sąmonę.
Jis tikino, kad dirbo statybų bendrovėje, tądien po darbo grįžo į namus ir tikrai nevartojo alkoholinių gėrimų. Jų nebuvo gėręs net visą savaitę, todėl negalėjo pasakyti, kaip jo kraujyje rasta daugiau kaip pusantros promilės alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Vaicekauskas pateikė visiškai kitokią ir iki šiol negirdėtą baisios avarijos versiją – esą likus maždaug 200 m iki susidūrimo pamatė priešpriešiais priešingoje eismo juostoje važiuojantį mikroautobusą.
