Pasakojimas šokiruoja
Bausmę už septynių tūkstančių eurų vagystę įkalinimo įstaigoje atliekantis M. Bakutis DELFI žurnalistams papasakojo istoriją, kuri ne tik supurtė Lietuvos katalikų bažnyčią, bet ir sukėlė nemažai klausimų Jurbarke. 19-metis teigia, kad su aukštas pareigas užimančiu kunigu, Vilniaus arkivyskupijos kancleriu ir parapijos rezidentu Kęstučiu Palikša, (g. 1984 m.) intymius santykius palaikė dar gyvendamas Stalvijos namuose.
Visa tai prasidėjo dar tuomet, kai M. Bakučiui tebuvo 15 metų. Jo teigimu, iš K. Palikšos už seksualinius santykius ir tylą gaudavo pinigų.
„Aš K. Palikšai keršijau, nes jis mane ne kartą seksualiai išnaudojo, kai man buvo 15 metų, vertė lytiškai santykiauti, o už tai, kad nepraneščiau apie neteisėtus veiksmus, man sumokėjo pinigų, bet ir toliau mane spaudė santykiauti, pervesdavo pinigų už lytinius santykius ir tylėjimą, jis norėjo, kad niekas nesužinotų“, – teigiama DELFI gautame ikiteisminio tyrimo metu vykusios M. Bakučio apklausos protokole.
Taip jis aiškino, kodėl iš kunigo sąskaitos pasisavino septynis tūkstančius eurų. Interviu DELFI metu Mantas taip pat atskleidė, kaip susipažino su K. Palikša, – tuo metu jam dar tebuvo vos 15 metų, augo be tėvų, juo rūpinosi valstybės paskirti darbuotojai globos namuose. Tuomet per vieną netradicinės orientacijos asmenų pažinčių programėlę jis susipažino su K. Palikša.
„Aš tuo metu nelabai Vilniuje ir turėjau kur gyventi – tada buvau atvykęs iš globos namų. Ir kartą įvyko tas vienas epizodas, kai jaučiau, kad jis viską daro ne taip, kaip aš noriu ir kad aš visiškai nenoriu. Paskui, kai jis mane vežė iki globos namų į Jurbarko rajoną, aš jam pusiaukelėje pasakiau, kad tu darei viską ne taip, kaip aš noriu, aš nenorėjau daryti to. Ir jis tada sustojo Jurbarke – nuėjo iki bankomato ir nuo savo kortelės nuėmė 2 tūkstančius 700 eurų ir man padavė. Sakė niekam nesakyti“, – apie savo santykius su kunigu DELFI pasakojo Mantas.
Įkliuvo ir prokuroras
Jurbarkiečio atskleista informacija bei jo pateikti slapta daryti garso įrašai iš posto išvertė ir pasisavintų pinigų byloje valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorą Dainių Kunigėlį. Garsus prokuroras jau po teismo sprendimo į draugo advokato sodybą vežėsi nuteistą Mantą ir liepė apsimesti teisėjo sūnumi.
Jurbarkietis tuomet padarė slaptą garso įrašą. Įraše fiksuota, kaip prokuroras jaunuoliui prasitarė apie savo netradicinę orientaciją, o vėliau, pasak 19-mečio, šalia jo vaikščiojo nuogas, dalijosi dviprasmiškais pasiūlymais. Istorijai tapus vieša, prokuroras pateikė prašymą atleisti jį iš darbo.
Viešai nesureagavo
M. Bakutis tikino, kad būdamas penkiolikmečiu esą apie lytinius santykius su kunigu papasakojo tuomečiam Skalvijos namų personalui, tačiau sulaukė tik abejingumo. „Buvau užsiminęs globos namuose, bet sakė, kol tau nekyla pavojus, nieko baisaus... Man sakė, kad čia tavo gyvenimas. Ten, globos namuose, nelabai į mus žiūrėjo kaip į žmones“, – sakė jurbarkietis.
Vien tokie vieši vaikino teiginiai turėjo sukelti nemažai klausimų už vaikų globą atsakingiems rajono valdininkams. Vaiko iki 16 metų santykiai su pilnamečiu asmeniu yra draudžiami. Išskyrus viename savivaldybės tarybos posėdyje paklausimą dėl paviešintų įvykių teikusį tarybos narį Daivarą Rybakovą, jokios viešos reakcijos daugiau nebuvo. O ir D. Rybakovui meras Skirmantas Mockevičius tuomet tik tarstelėjo, kad apie tokius įvykius nieko negirdėjo.
Vogė ir manipuliavo
Keletą kartų teistą M. Bakutį jurbarkiečiai turbūt labiausiai prisimena dėl dviejų dalykų – masinių vagysčių iš namų ir įvairių manipuliacijų. Dar būdamas mažamečiu ir jau ūgtelėjęs vaikinas akiplėšiškai ėjo per butus ir namus. Jei rasdavo atrakintas duris – patekdavo į vidų ir pavogdavo, kas pakliūdavo po ranka. Jei įkliūdavo – išradingai manipuliavo, pasakodavo įvairias istorijas, prašydavo vandens.
Išspręsti problemą priverčiant paauglį nustoti vogti tuomet nepavyko niekam – nei teisėsaugai, nei savivaldybės tarnyboms, nei kailį ne kartą jam išvanojusiems asmenims.
Iš šeimos į Skalvijos namus galiausiai patekęs jaunuolis savo veiklas tęsė, kol suprato, kad artėja riba, kai dėl amžiaus jis jau bus baudžiamas už nusikaltimus. Sulaukęs reikiamo amžiaus jis išvyko iš Jurbarko, esą į Vilnių. Ką ten veikė – sunku pasakyti. Tačiau tai greičiausiai ir nėra svarbu nagrinėjant vaikino teiginius apie Skalvijos namus.
Vadovo atsakymai abstraktūs
Redakcija Skalvijos namų direktoriui Nerijui Jarilinui išsiuntė klausimus. Vadovo buvo klausiama, kaip jis vertina M. Bakučio teiginius, kad būdamas penkiolikmečiu informavo įstaigos darbuotojus apie lytinius santykius su suaugusiu vyru, bet nesulaukė jokios reakcijos?
Taip pat klausta, kaip nutiko, kad nė 16 metų neturėjęs vaikas susitikinėjo su daugiau nei dvigubai už jį vyresniu asmeniu? Ar įstaiga žinojo apie šiuos ar kitus nederamus santykius? Kokių priemonių buvo imamasi, kad vaikas „nedingtų“? M. Bakutis tiek iki patekdamas į Skalvijos namus, tiek būdamas juose garsėjo kaip nuolat įvairius nusikaltimus darantis asmuo. Ko buvo imamasi, kad jo požiūris ir elgesys pasikeistų?
Be Skalvijos namuose gyvenusio M. Bakučio tam tikro elgesio priežasčių, aplinkybių detalizavimo, teiravomės ir apie kitus išėjimo iš globos namų atvejus, grėsmes vaikams.
Į dalį klausimų N. Jarilinas neatsakė arba atsakė bendromis frazėmis.Tokią taktiką vadovas pasirinko nepaisydamas to, kad apie savo istoriją M. Bakutis kalba viešai, ir galimo seksualinio išnaudojimo pradžioje nurodo gyvenęs būtent šiuose globos namuose.
Atsakyme Skalvijos namų direktorius rašo: „Dėkojame, kad visada kreipiatės į mus visuomenei aktualiomis temomis ir atliekate pilietinę pareigą. Deja, Skalvijos namai, būdami vaikų socialinės globos įstaiga, negali teikti asmeninės informacijos apie konkrečius ugdytinius, nežiūrint į tai, ar jie šiuo metu gyvena bendruomeniniuose namuose, ar juose kada nors gyveno. Nereikia užmiršti ir tai, kad net įstaigos pavadinimo eskalavimas be jokio teisinio pagrindo gali daryti ir daro žalą visiems čia gyvenantiems vaikams ir dirbantiems socialinės srities darbuotojams.
Komentuoti jūsų pateiktų klausimų ir teiginių negalime taip pat. Viešoje erdvėje matome informaciją, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atnaujina ir vykdo tam tikrus ikiteisminius tyrimus, todėl tik jie ir gali komentuoti bet kokią informaciją.
Norėčiau pabrėžti, kad vaikai Skalvijos namuose yra ugdomi pagal parengtus individualius socialinės globos planus, kurie yra vykdomi, jei reikia svarstomi ir koreguojami, atsižvelgiant į situaciją ir geriausių vaikų interesų užtikrinimą.
Jeigu disponuojate informacija apie netinkamą Skalvijos namų darbuotojų elgesį ar veiksmus, prašau, pateikite ją LR Generalinei prokuratūrai, Marijampolės AVPK Jurbarko RPK, VVTAĮT Tauragės AVTAS, Jurbarko rajono savivaldybės merui ir, jeigu pasitikite, man, Skalvijos namų direktoriui.“
Realybė gali būti kitokia
Daug aiškesnė nei globos įstaigos vadovo bendros frazės, yra policijos informacija – per pastaruosius penkerius metus Jurbarko r. policijos komisariate buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų, susijusių su Skalvijos namų auklėtinių galimu seksualiniu išnaudojimu. Viena byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, devynios–nutrauktos informacijai nepasitvirtinus.
Taigi, seksualinio išnaudojimo ir įtarimų dėl tokių nusikaltimų būta. Remiantis vien oficialiais duomenimis – po porą kartų kasmet. Ar tokie duomenys tiksliai atspindi realybę, ar tai tėra tik registruotų duomenų ataskaita, galima tik spėlioti.
Policijos pareigūnai kaskart tiria aplinkybes, dėl ko iš globos įstaigos pasišalino vaikas, aiškinasi jo buvimo vietą, vykdo asmenų, pas kuriuos galimai buvo ar galėjo būti pasišalinę globotiniai, apklausas.
Tokias paieškas vykdę pareigūnai pripažįsta, kad nustatyti, ką pabėgę vaikai iš tiesų veikia, yra sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma. „Jei nėra jokių žinučių, nuotraukų, vaizdo įrašų, tai beveik viskas remiasi į paties vaiko ir su juo buvusių asmenų pasakojimus. O ar tai, ką jie pasakoja, yra tiesa – didelis klausimas“, – to, kad dalis netinkamų santykių galimai lieka nenustatyti, neslėpė pareigūnas.
Įvardijamos trys pagrindinės bėgimo priežastys. Pirmoji – vaikai bėga pas tėvus ir kitus artimuosius. Antra – pas buvusius globos namų auklėtinius, su kuriais palaiko draugiškus santykius. Ir trečioji – neaišku su kuo ir neaišku kur. Tarp šių atvejų papuola ir tie, kai kyla grėsmė, kad vaikai gali būti seksualiai išnaudojami.
Dingsta gana dažnai
Šiemet globos namų Smalininkų šeimynose oficialiai registruoti 29 pasišalinimo atvejai. Tai – ženkliai mažiau nei pernai per tą patį laiką. 2022-ųjų gale pabėgimų skaičius perkopė šimtą.
Turint galvoje, kad bėgo keletas tų pačių vaikų, akivaizdu, kad suaugusiųjų priežiūros neužtenka. Tiesa, Skalvijos namai čia nėra išskirtiniai. Policijos suvestinėse gana gausu tokių pranešimų ir iš kitų šalies globos įstaigų.
Policijos pareigūnai, kaip ir kitos atsakingos institucijos, yra suinteresuoti, kad Skalvijos namų globotiniams kiltų kuo mažiau pavojų. Pareigūnų manymu, tai geriausiai užtikrinti gali jų artimiausia aplinka – Skalvijos globos namai ir čia dirbantys žmonės.
„Pasišalinantys globotiniai rizikuoja nukentėti nuo siekiančių jais pasinaudoti asmenų, būti paveiktiems ar įtrauktiems į nusikalstamas veikas. Taip pat kyla daugiau grėsmių būti įskaudintiems, įžeistiems ar kitaip emociškai paveiktiems“, – sako Marijampolės apskr. Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Ieva Rinkevičiūtė.
Tarnybą neramina negrįžtantys vaikai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė pripažįsta, kad tarnybą neramina negrįžtantys vaikai, nes tai sukelia pavojų jų saugumui.
„Dažniausiai vaiko teisių pažeidimai Skalvijos namuose nustatomi dėl vaikų negrįžimo laiku į namus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, užimtumo stokos, savižalos, elgesio mokykloje ir kt. Gaila, tačiau vis daugėja nustatytų alkoholio vartojimo atvejų, kurie sukelia ir kitas pasekmes, pavyzdžiui, vaikų konfliktus šeimynoje. Vaiko teisių gynėjai į Skalvijos namus šiemet vyko 42 kartus dėl vaikų negrįžimo namo. Iš jų keletą atvejų buvo fiksuoti ir kiti vaiko teisių pažeidimai“, – sakė B. Sragauskienė.
Neretai vaikai vengia išsakyti nusiskundimus arba iš viso nėra linkę pasakoti apie tai, kas nutiko.
„Vaikams, kurie galimai yra ptyrę seksualinį smurtą, labai svarbu kuo skubiau suteikti kvalifikuotą ir kokybišką pagalbą, pavyzdžiui, vako psichologinį įvertinimą globos namuose „Užuovėja“. Vaiko teisių gynėjai raštu bei žodžiu motyvuoja Skalvijos namų atstovus užtikrinti vaiko teisę į pagalbos gavimą“, – tikino B. Sragauskienė.
Jos nuomone, Skalvijos namuose ne visada užtenka reikiamų ir savlaikių paslaugų.
Statistika rodo, kad dažniausiai seksualinę prievartą patiria mažamečiai iki 14 metų. Ypatingai jautri 7-13 metų amžiaus grupė. Tai vaikai, kurie dar labai priklausomi nuo tėvų, tačiau jau pradeda lytiškai bręsti. Kita grupė – paaugliai.
Pasak specialistų, seksualinės prievartos aukos sudėtingas ir traumuojančias pasekmes junta visą likusį gyvenimą. Todėl itin svarbus seksualinio smurto atpažinimas, netolerancija tokiems nusikaltimams.