Visgi, Seimo nariai kol kas tokį siūlymą vertina atsargiai. Nors pripažįsta, kad idėja verta diskusijos, pažymima, kad savivaldoje dirbantys politikai turi nuolatinius darbus, už kuriuos jau gauna atlygį. Todėl keliamas klausimas, ar įstatymas leistų įgyvendinti LSA idėją.
LSA: reikėtų nustatyti orų ir aiškų atlyginimą
Trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu, LSA viceprezidentė, Lazdijų merė Ausma Miškinienė pripažino, kad problema dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų skaidrumo egzistuoja bene visose savivaldybėse ir liečia daugelį politinių jėgų. Visgi, problemos šaknys, politikės nuomone, slypi šiuo metu veikiančiame savivaldos veiklos modelyje, kai tarybos nariai už savo darbą negauna oficialaus atlygio.
„Natūralu, situacija yra rimta, ryški, aiški. Sakyti, kad viskas gerai – niekas net neketina“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Lazdijų merė.
„Taip yra, mano manymu, dėl to, kad realaus, nuoseklaus, oraus apmokėjimo savivaldybės tarybos nariui už jo darbą nėra. Kai to nėra, tada atsiranda interpretacijos. Turime 60 savivaldybių – 60 kūrybingų sprendimų“, – apgailestavo ji.
Pasak A. Miškinienės, LSA mato porą kelių, kaip būtų galima tobulinti Vietos savivaldos įstatymą. Tačiau abi asociacijos siūlytinos alternatyvos liečia klausimą dėl tarybos narių algų. Viena jų – įvesti atlyginimus, o veiklai ir kanceliarijai skirti tam tikrą fiksuotą pinigų sumą.
Kitu atveju siūloma įvesti atlyginimus, o aprūpinti tarybų narius visa jiems reikalinga darbo įranga ir priemonėmis savivaldybių administracijoms.
„Jeigu mes toliau turėsime tokią ydingą sistemą, imituosime, kad tarybos nario darbas yra nemokamas, o už jį lyg ir neformaliai apmokėsime atitinkamų degalų litrais ar pieštukais – nieko gero nebus“, – įspėjo A. Miškinienė.
Klausiama, koks atlygis galėtų būti skiriamas tarybos nariams, A. Miškinienė nurodė, kad konkreti suma galėtų priklausyti nuo savivaldybių specifikos. Tačiau, ji pažymėjo, kad atlyginimo dydis galėtų svyruoti tarp minimalios algos (MMA) arba vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio.
„Manau, kad pagal darbo krūvį turėtų būti nustatomas ir darbo atlyginimas – ar būtų vienas vidutinio dydžio atlyginimas, ar viena minimali alga. Tikrai priklauso nuo tarybos sprendimų kiekio, darbo komitetuose, išdirbtų darbo valandų. Kiekviena savivaldybė pagal tam tikrą algoritmą galėtų turėti savo mechanizmą“, – svarstė Lazdijų savivaldybės vadovė.
„Tokia savivaldybė kaip Lazdijų – pusė vidutinio atlyginimo tikrai būtų pakankamai. Jeigu kalbame apie didesnes savivaldybes, galėtų būti kiti sprendimai“, – kalbėjo merė.
Seimo nariai mato pasiūlymo prasmę, tačiau ragina sėstis prie diskusijų stalo
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius, apžvelgdamas savivaldybių tarybų narių veiklos modelį, nurodė, kad politikai gali pasipelnyti ne tik piktnaudžiaudami kanceliarinėms reikmėms skirtomis lėšomis, bet ir mokesčiu už pasiruošimą posėdžiams bei dokumentų rengimą.
„Jie negauna tokio kaip atlyginimo, bet yra skirtingos galimybės gauti tam tikras išmokas. Paminėtos ir labiausiai aptariamos – kanceliarinės. Bet visi kiti dar sakyčiau pamiršta antrąją dalį – tarybos narių galimybes gauti tam tikras išmokas už pasiruošimą ir dalyvavimą tarybos posėdžiuose“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo politikas.
Todėl kaip ir dėl veiklai skirtų lėšų išmokų lubų, jis pasiūlė apsvarstyti galimybę aiškiai reglamentuoti konkretų darbo valandų skaičių, už kurį savivaldos politikai galėtų gauti išmokas.
„Mano manymu, šioje vietoje galėtume reglamentuoti aiškiau ir įstatyme, nurodant bent jau minimalias žirkles (...). Būtų galima numatyti bent jau tam tikrą valandų kiekį, kuris negalėtų skirtis kartais. Yra savivaldybių, kuriose 10 valandų apmokama už pasiruošimą, yra kur 40“, – aiškino jis.
Visgi, D. Griškevičius pripažino, kad „klausimą iš esmės“ spęstų fiksuoto atlyginimo įvedimas.
„Galbūt verta kalbėti apie tam tikro fiksuoto atlyginimo įvedimą. Ir tai padėtų galbūt padėti spręsti tą klausimą iš esmės“, – kalbėjo Seimo narys.
„Norisi sulaukti ir LSA pozicijos ir to sprendimo būdo matymo, nes tai galėtų būti vienas iš esminių sprendimų“, – pridūrė jis.
Tuo metu įstatyminės iniciatyvos besiimantis konservatorius Vilius Semeška pažymėjo, kad pastarieji LSA siūlymai gali prasilenkti su teisės normomis, mat, tęsė politikas, tarybos nariai turi savo darbus, už kuriuos gauna atitinkamus atlyginimus.
„Turėtume aiškiai suprasti, kad į savivaldybių tarybas paprastai ateina žmonės dirbantys kituose darbuose, jie turi pilną etatą, o kartais – ir pusantro etato kituose darbuose“, – situaciją nušvietė politikas.
„Klausimas – ar apskritai įstatymas leistų dar turėti kažkokį etatą, valandų skaičių ir galėtų būti mokamas toks atlyginimas. Šį klausimą reikėtų nagrinėti iš principo“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad erdvės diskusijai šiuo klausimu yra.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.
Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.
Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatorius Vilius Semeška ketina registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.
V. Semeška akcentuoja, kad šiuo metu situacija skirtingose savivaldybėse kardinaliai skiriasi. Pavyzdžiui, Plungės rajone mėnesinė tarybos nario išmoka siekia vos 43 eurus, Kazlų Rūdoje bei Raseiniuose – iki 50 eurų. Visgi, didžiausios sumos, pasak politiko, nustatytos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėse – tarybų nariai kas mėnesį savo veiklos išlaidoms gauna per 1000 eurų.