Po tarnybos kariuomenėje – nemalonumai šauktiniui: norėjau, kad tai būtų prisiminimas

Į Lietuvos kariuomenę atlikti privalomosios karinės tarnybos pašauktas vilnietis Audrius K. teigia, kad norėjo visam gyvenimui prisiminti tarnybą. Ir ši jo svajonė išsipildė, bet tik ne taip, kaip jis norėjo.

Daugiau kaip prieš trejus metus tarnybą kariuomenėje baigęs Audrius K. pateko į teisėsaugos pareigūnų akiratį – savo tapatybės nenorėjęs nurodyti asmuo policijai perdavė garso įrašą, kuriame buvęs šauktinis kalbasi su savo motina. Šiame pokalbyje vyras jos prašė paslėpti namuose laikomus šovinius, kuriuos, kaip paaiškėjo, jis pasiėmė tarnybos metu ir ketino neteisėtai panaudoti.

Gavę garso įrašą pareigūnai iš karto sureagavo – Audriaus K. ir jo motinos namuose atliko kratas, kurių metu buvo surasta daugiau beveik 40 įvairių šovinių. Dauguma jų, kaip nurodė ekspertai, yra imitaciniai, tačiau jų įgijimui ir laikymui yra būtinas leidimas.

Kratos metu buvo surasti ir trys šoviniai, apie kuriuos Audrius K. kalbėjo garso įraše – jie yra skirti šaudyti įvairiems 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems A ir B kategorijų ginklams.

Taip pat buvo rasti ir 35 imitaciniai šoviniai, iš kurių vienas šovinys buvo tinkamas šaudyti įvairiems 50 kalibro A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. 10 imitacinių šovinių buvo skirti įvairiems 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, o 24 imitaciniai šoviniai – 5,56 mm kalibro ginklams.

Ekspertai nurodė, kad imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. „išgaunami tokie šūvio efektai kaip šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas, išskyrus kulkos išlėkimą“ (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėl to jie ir vadinami „imitaciniais“).

Nors visiems šaudmenims įgyti ir laikyti buvo privalomas leidimas, apklausos policijoje metu Audrius K. akcentavo tik tris šovinius, kurie skirti šaudyti iš kulkosvaidžio. Būtent apie juos vyras ir kalbėjosi su savo motina garso įraše, kurį anonimas perdavė policijai.

„Tarnavau Lietuvos kariuomenėje kaip šauktinis, tai buvo privaloma tarnyba, – apklausos metu sakė Audrius K. – Žiemą dvi savaites vyko mokymai, kurių metu aš pasiėmiau tris kovinius šovinius, skirtus kulkosvaidžiui. Kai pas mane į tarnybą buvo atvykę tėvai, aš jiems tuos šovinius, susuktus į servetėlę, perdaviau ir paprašiau nuvežti į namus.“

Buvęs šauktinis aiškino, kad tėvams jis nesakė, jog servetėlėje jis slepia šovinius.

„Jie tikrai to nežinojo, nes jie buvo įvynioti ir nesimatė, – policijos tyrėjams sakė Audrius K. – Visi kiti šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu, yra imitaciniai, mokomieji, juos susirinkau visos tarnybos metu.“

„Kovinius šovinius paėmiau, nes norėjau turėti kaip prisiminimą apie tarnybą kariuomenėje“, – pridūrė jis.

Ir, kaip ir dauguma į teisėsaugos nemalonę patekusių asmenų, pareiškė, kad labai gailisi dėl to kas įvyko.

Papildomos apklausos metu vilnietis taip pat nurodė, kad namuose per kratą rastus šovinius jis kaupė per visą tarnybos laiką.

„Šaudmenis laikiau kaip suvenyrą, kaip prisiminimą, jog tarnavau Lietuvos kariuomenėje“, – savo pozicijos laikėsi jis.

Tačiau, kaip paaiškėjo, šovinius Audrius K. ketino panaudoti – buvo gautas anoniminis pranešimas ir pridėtas garso įrašas, kuriame girdimas Audriaus K. ir jo motinos pokalbis.

„Jo metu yra išsakomas galimas ketinimas šaudmenis paslėpti ir jie galimai ketinami panaudoti, išgėręs asmuo paviešino garso įrašą pats“, – nurodoma baudžiamosios bylos medžiagoje.

„(...) Tu dar neatsimeni, ką aš prašiau parvežti namo iš kariuomenės, tu dar neįsivaizduoji, kas ten yra“, – įraše buvo girdimas Audriaus K. balsas.

„Nu nereikia tų šo, tu čia apie šovinius? Tu ane? (...) Nereikia jų namuose laikyti“, – aiškino Audriaus K. motina pokalbio metu.

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis policija baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukusi ir Audriaus K. motiną, tačiau vėliau jai įtarimus panaikino.

Kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu apklausta moteris pareigūnams nurodė, kad šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu, buvo laikomi jos sūnaus Audriaus K. kambaryje.

„Maždaug prieš tris metus sūnaus kambaryje radau tuos šovinius – iš karto klausiau sūnaus, kokie tai šoviniai, bet jis man atsakė, kad tai netikri – imitaciniai, žaisliniai, kad tai prisiminimui iš armijos“, – sakė Audriaus K. motina.

Ji pridūrė, kad „nieko nesupranta apie šovinius“, todėl esą ir nesuprato, ar jie tikri, ar, kaip jai sakė sūnus, yra žaisliniai.

„Aš tikrai jokių šovinių iš niekur neparvežiau, manau, kad tai galėjo padaryti mano sūnus, nes niekas, išskyrus jį, negyvena ir nebūna jo kambaryje“, – moteris tikino, kad esą nežino kada ir kokiomis aplinkybėmis šoviniai atsirado pas jos sūnų.

Audriui K. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme atskomybė yra numatyta tiems, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

„Baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami, gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos“, – pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

„Teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų įrodymų visuma bei paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis Audrius K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė bute 3 šovinius, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys ir 35 imitacinius šovinius, iš kurių: 1 šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo; 10 šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys; 24 šoviniai yra šaudmenys, kuriuos laikė iki tol, kol atvykę policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė“, – pažymėjo teisėjas Vladimiras Berezovskis.

Anot jo, Audriaus K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

„Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti Audriui K. paskiriant 45 parų arešto bausmę“, – nurodė teismas.

Kadangi baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Audriui K. skirta bausmė buvo sumažintina vienu trečdaliu. Tačiau bent kol kas nuteistajam į areštinę nereikės vykti.

„Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti Audriui K. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui, – nurodė teisėjas. – Byloje nenustatyta, kad Audrius K. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, kaltinamasis dirba, anksčiau neteistas, paskirtas administracines nuobaudas sumoka laiku. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.“

Teismas Audriui K. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 6 mėnesiams ir nuteistajam paskyrė intensyvią priežiūrą, įpareigojant Audrių K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Be to, jis turės pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje.