O jį gavo teisėjų korupcijos byloje pilkuoju kardinolu laikomas dabar jau buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros pareigūnams skandalingus faktus apie teisėjų korupciją atskleidęs teisininkas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. Zagreckas, kuris anksčiau taip pat yra dirbęs teisėju, per apklausas prisipažino, kad iš L. Paškevičiaus paėmė 20 tūkst. Eur ir didžiąją dalį šių pinigų perdavė daugybę rezonansinių baudžiamųjų bylų nagrinėjusiam tuomečiui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Kęstučiui Juciui.
Dar 2019 m. rugsėjį iš Lietuvos apeliacinio teismo, kuriame išdirbo 15 m., pasitraukęs K. Jucys šių metų sausį mirė, todėl jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas.
Advokatas D. Zagreckas teigė, kad už narkoprekeiviui L. Paškevičiui palankaus sprendimo priėmimą teisėjui K. Juciui jis perdavė 15 tūkst. Eur, o 5 tūkst. Eur pasiliko sau už tarpininkavimą.
Tuo metu kaip įtariamasis pas pareigūnus apklaustas K. Jucys kategoriškai kratėsi kyšininko etiketės ir nurodė, kad D. Zagreckas jį apkalba kerštaudamas.
„D. Zagreckas mane apkalba, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl pykčio bei keršto, nes dirbdamas teisėju netenkinau jo neteisėtų norų“, – sakė K. Jucys.
Jis taip pat pabrėžė, kad pilkuoju kardinolu laikomam advokatui niekada nieko nežadėjo, iš jo nereikalavo, apie pinigus nekalbėjo ir jokio kyšio negavo. Be to, buvęs teisėjas sakė, kad L. Paškevičiui iškeltoje baudžiamojoje byloje, nors jis ir buvo kolegijos pirmininkas, tačiau nuosprendį priėmė trijų teisėjų kolegija.
„Teisėjai atskirosios nuomonės dėl priimto sprendimo nepareiškė“, – sakė jis.
Teisėjų kolegiją baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamas L. Paškevičiui ir kiti asmenys, be K. Jucio sudarė teisėjai Violeta Ražinskaitė ir Viktoras Kažys. Jis taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn teisėjų korupcijos byloje ir per apklausą apie L. Paškevičiui priimtą palankų sprendimą atsisakė kalbėti.
„Įtariamasis V. Kažys apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną pasinaudojo teise tylėti“, – teigiama baudžiamosios bylos medžiagoje.
„Į mane niekas nesikreipė prašydamas L. Paškevičiui skirti švelnesnę bausmę“, – teigė ji.
Hašišo platintojui – išskirtinė malonė
Baudžiamojoje byloje dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti, atsakomybėn buvo patraukti devyni asmenys. Iš pradžių šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė. Būtent ji ir nusprendė, kad L. Paškevičius už grotų turės praleisti vienuolika su puse metų.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad L. Paškevičius dar nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. vasario iš kitų dviejų toje pačioje byloje nuteistų asmenų įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo). Pareigūnai nustatė, kad pirmą kartą jis nusipirko ne mažiau kaip kilogramą kanapių dervos, kurią iš karto pardavė kitiems asmenims.
Kitą kartą L. Paškevičius nusipirko pusę kilogramo kanapių dervos, kurią iš karto pardavė kitiems asmenims. Dar per kitus du kartus vyras nusipirko po 250 g hašišo, kurios dalį (apie 220 g) taip pat pardavė.
Vilniaus apygardos teismo paskelbtą nuosprendį L. Paškevičius apskundė apeliacine tvarka – nuteistasis ir jam atstovavęs advokatas D. Zagreckas teigė, kad nuteistajam „paskirta bausmė yra per griežta“.
Skunde buvo pabrėžiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. Paškevičius pripažino savo kaltę, nuosekliai papasakojo apie visas jam žinomas bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Ypatingai švelnią bausmę paskyrę teisėjai nuoprendyje nurodė, kad po sulaikymo L. Paškevičius prisipažino, jog neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o jo duoti parodymai esą buvo reikšmingi nusikalstamai veikai nustatyti.
„Be to, nuteistasis neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, nes visiškai prisipažino ir analogiškas aplinkybes nurodė apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo“, – teismas pabrėžė, kad L. Paškevičius esą pareigūnams padėjo atskjleisti ir kitų asmenų padarytus nusikaltimus, kai su pareigūnų žinia veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bet „dėl techninių sutrikimų vaizdo ir garso įrašas nepavyko“.
Tačiau vien tai, kad dėl techninių kliūčių modelis nebuvo tinkamai realizuotas, anot teismo, neleidžia daryti išvados, kad L. Paškevičius nesistengė aktyviai padėti pareigūnams atskleisti daromas nusikalstamas veikas ir nustatyti jas darančius asmenis. Teismas taip pat pabrėžė, kad policijos pareigūnų vertinimai, jog L. Paškevičius neteikė informacijos, neskambino ar pan., yra subjektyvaus pobūdžio.
„Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals, – nuosprendyje nurodė teisėjo K. Jucio pirmininkaujama kolegija. – Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, L. Paškevičius tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų. Taigi nuteistojo kritinis požiūris į savo padarytus veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Nuteistasis L. Paškevičius dirba pagal verslo liudijimą, yra sukūręs šeimą, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, taip pat turi du nepilnamečius vaikus iš buvusios santuokos.“
Anot teismo, L. Paškevičiaus „ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, šeimos ir darbinius santykius, o kartu sumenkinti nusikaltusio asmens bendradarbiavimo, kuo greičiau atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius kitus asmenis, reikšmę.“
Prokurorai nenuleido rankų: tai nėra teisingumas
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo L. Paškevičiui buvo padovanota laisvė, įsiteisėjo iš karto nuo jo paskelbimo, todėl nuteistasis išvengė įkalinimo.
Bet – neilgam: tuo metu laikinai Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas ėjęs Sergejus Takvarelis nuosprendį apskundė kasacine tvarka galutinius ir neskundžiamus verdiktus priimančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Skunde buvo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę L. Paškevičiui, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai vertino tik tam tikrus duomenis, apibūdinančius šio nuteistojo asmenybę, jų nevertino nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos padarymo aplinkybių kontekste.
„L. Paškevičius nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, padarymo; tokiais savo veiksmais nuteistasis kėlė realią grėsmę visuomenės sveikatai, nes jo disponuojamos medžiagos pateko į apyvartą – per tam tikrą laikotarpį buvo perduodamos kitiems asmenims“, – prokuroro teigimu, tokie nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nepadaryti spontaniškai, o atlikti pagal iš anksto apgalvotą planą siekiant užsidirbti pinigų.
Skunde prokuroras taip pat pažymėjo, kad L. Paškevičius anksčiau net du kartus buvo teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o jam skirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė prokuroro pozicijai ir L. Paškevičiui paliko galioti Vilniaus apygardos teismo teisėjos J. Mačionytės priimtą nuosprendį, tik skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki dešimties metų ir trijų mėnesių.
Anot kasacinio teismo, L. Paškevičiaus prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus, nes duodamas parodymus, savo kaltę jis pripažino tik iš dalies, o parodymus nuolat keitė dėl gana svarbių detalių: „Iš ko įsigijo draudžiamas medžiagas, kieno prašymu, įsigijimo bei realizavimo aplinkybių ir pan.“.
Pasak teisėjų, teisme L. Paškevičius neprisipažino platinęs narkotines medžiagas bei tvirtino neprisimenantis aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus.
„Tokie L. Paškevičiaus teiginiai yra svarbūs, sprendžiant ar buvo savanoriškas ir nuoširdus prisipažinimas, nes jais neigiamos svarbios padarytų nusikaltimų aplinkybės“, – teisėjų kjolegija taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentais ir dėl L. Paškevičiaus vaidmens išaiškinant nusikalstamas veikas bei padedant nustatyti pagrindinius narkotinių bei psichotropinių medžiagų tiekėjus bei platintojus.
Pasak teisėjų, nors nuteistasis ir sutiko dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imintuojannčius veiksmus, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tokių jo veiksmų būtų buvę gauta kokių nors išskirtinai reikšmingų duomenų, kurie duotų pagrindą pagrįsti išskirtinę jo bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais svarbą arba bent jau aktyvius veiksmus, kurie būtų ypatingai reikšmingi.
Tuo metu, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo prokuroro skundą, jau buvo kilęs teisėjų korupcijos skandalas, kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę specialiųjų tarnybų pareigūnai taip pat buvo užfiksavę ne vieną tarp teisėjų ir nusikaltėlių tarpininkavusio advokato D. Zagrecko pokalbį. Taip pat yra užfiksuotas ir su L. Paškevičiumi susijęs pokalbis, kurio metu advokatas ir užsiminė, kad nuteistajam palankų verdiktą priėmė kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas K. Jucys.
Kyšį įdėjo į stalčių
Dėl to, kad davė 20 tūkst. Eur kyšį, už kurį turėjo būti sušvelninta bausmė, L. Paškevičius buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti ir advokatui D. Zagreckui, bet prokurorų sprendimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Pažinojau L. Paškevičiaus apeliacinį skundą nagrinėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos priminką ir pranešėją K. Jucį, todėl pasiūliau L. Paškevičiui perduoti K. Juciui kyšį, kad sušvelnintų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę“, – apklausos metu kalbėjo D. Zagreckas.
Advokatas teigė, kad iš L. Paškevičiaus paprašė 20 tūkst. Eur, tačiau nenurodė, kiek bus perduota teisėjui K. Juciui, o kiek pasiliks sau už tarpininkavimą.
Apklausos metu D. Zagreckas pažymėjo, kad teisėjas K. Jucys sutiko paimti kyšį, o kai jam perdavė 15 tūkst. Eur, netrukus Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos Respublikos vardu L. Paškevičiui paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeitė į laisvės apribojimą dvejiems metams.
Tuo metu L. Paškevičius sakė, kad būtent advokatas D. Zagreckas esą jam pasiūlė duoti kyšį teisėjui.
„Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu man buvo paskirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl teismo sprendimo apskundimo kreipiausi į advokatą D. Zagrecką, – sakė jis. – Kai buvo surašytas apeliacinis skundas, D. Zagreckas man paskambino ir pakvietė atvykti į savo kontorą. Kai atvykau, jis pakvietė į šalia esančio viešbučio „Congress“ kavinę, kur užsiminė, kad pasidomės, ar yra galimybė papirkti mano bylą nagrinėjančius teisėjus, kad nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Sutikau, kad jis pasidomėtų, paklausiau, kokio dydžio kyšį reikėtų duoti. D. Zagreckas atsakė, kad nežino, nes pirmiausia reikia pasidomėti, ar apskritai galima ką nors padaryti.“
„Kai susitikome, D. Zagreckas pasakė, kad yra galimybė papirkti teisėją, kuris nagrinėja mano bylą, jis įvardijo 20 tūkst. Eur sumą – sutikau ir pasakiau, kad artimiausiu metu jam perduosiu šiuos pinigus“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Kaunietis teigė, kad turėjo santaupų, taip pat dar dalį pinigų pasiskolino ir po kurio laiko nuvykęs į D. Zagrecko kontorą perdavė pinigus.
„Pinigus buvau sudėjęs į du vokus, pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, D. Zagreckas paprašė juos įdėti į stalo stalčių – kai įdėjau, advokatas jį uždarė ir pakvietė nueiti į šalia esantį kabinetą, kur paspaudė ranką ir pasakė „gausi du metus lygtinai“, – prisiminė L. Paškevičius. – Vėliau taip ir buvo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu man paskirta bausmė buvo pakeista į dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.“
Už tai, kad papirko teisėją, L. Paškevičius buvo dar kartą nuteistas – Generalinės prokuratūros prokurorės Vilmos Vidugirienės atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagą įvertinęs Vilniaus apygardo teismas nusprendė vyrui skirti 266 MGL dydžio (10 017,56 Eur) baudą.
Kauniečiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Gruodienė nutarė, kad baudą šiuo metu už grotų esantis L. Paškevičius privalės sumokėti per vienerius metus.