Anot LNM, teismas galutinai išsprendė nesutarimo priežastį – pripažino, jog kalno sutvarkymo darbus buvo galima atlikti pagal „Hidroterra“ parengtą projektą. Jį muziejus ketina ir naudoti.
Teisėjų kolegija pripažino, kad savo projekte pasirinktais sprendiniais „Hidroterra“ siekė išsaugoti ir apsaugoti nuo sunykimo (stabilizuoti) esamus Aukštutinės pilies ir jos pietrytinės gynybinės sienos pamatus, o ne juos pertvarkyti (pakeisti). Šie darbai, anot teismo, laikytini ne statybos, o tvarkomaisiais paveldosaugos darbais.
„Muziejus galimybės skųsti sprendimą nesvarsto, nes neliko egzistavusio neaiškumo šių darbų traktavime pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus: teismas patvirtino, jog tvarkybos darbams galima naudoti jau anksčiau „Hidroterra“ parengtą projektą, o sutartis su juo nutraukta nepagrįstai“, – rašoma muziejaus pranešime.
„Muziejus ketina atsiskaityti su buvusiu rangovu už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln., ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams“, – taip pat akcentuojama jame.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį sutiko su Vilniaus apygardos teismo instancijos teisėjų išvada, kad LNM neteisėtai nutraukė sutartį su buvusiu kalno sutvarkymo darbų projektuotoju bei priteisė sumokėti beveik 525,3 tūkst. eurų skolą ir apie 59,7 eurus delspinigių.
Pasak LNM direktorės pavaduotojo infrastruktūrai Vaido Petroko, teismo sprendimas nenuvylė, kadangi išsiaiškinus nesutarimo detales, galės būti tęsiami dėl teisinio ginčo strigę Gedimino kalno tvarkymo darbai.
„Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip. Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku“, – pranešime cituojamas V. Petrokas.
Anot jo, dėl užsitęsusio ginčo, muziejus neteko Europos Sąjungos finansavimo, todėl dabar bus prašoma projektą finansuoti valstybės lėšomis. Be to, ketinama skelbti viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinei kalno daliai sutvarkyti.
LNM kartu informuoja, kad Gedimino kalno būklė išlieka „santykinai stabili“ – drėgnas pavasaris problemų esą nesukėlė, veikė įrengtos laikinosios stabilizavimo priemonės. Muziejus tikina, jog kalno būklė stebima nuolat, tačiau neįgyvendinus ilgalaikių priemonių ji išliks priklausoma nuo oro sąlygų.
ELTA primena, kad teisinis ginčas tarp muziejaus ir įmonės kilo dėl to, kad 2021 m. šiai atlikus kalno rekonstrukcijos projektavimo darbus ir gavus jiems tvarkybos leidimus, LNM nutraukė sutartį su įmone. Veiksmą muziejus motyvavo tuo, kad įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti statybos leidimus.
Tuomet LNM argumentavo, kad vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
Apeliacinis teismas antradienį pagrįsta įvardijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės suprojektuoti darbai buvo tik tvarkybos, todėl jiems nereikėjo gauti statybos leidimų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, pasak teisėjų, byloje nerasta jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su LNM.