Opozicija privalo reaguoti
Politologas Lauras Bielinis pripažino, kad jis būtų nustebęs, jei, susiklosčius esamai situacijai, opozicija į tai niekaip nesureaguotų, esą toks, iš esmės, ir yra opozicijos darbas.
„Jie turi vienaip ar kitaip deklaruoti savo požiūrį į valdančiuosius ir, atradę jų silpnąsias vietas, natūralu, kad atakuoja toje vietoje. Teismo proceso pabaiga iš tikrųjų atvėrė opozicijai galimybes iš peties kritikuoti visą Liberalų partijos platformą ir čia, šiuo atveju bet kokia pozicija, kurią užima liberalai Seime, sakykime, Seimo pirmininkės vieta – jau tampa rimtai kritikuojama“, – kalbėjo jis.
Ar tam pritars Seimo dauguma, pasak pašnekovo, – abejotina.
„Manyčiau, kad netgi ir opozicijos gretose nebus tų, kurie balsuotų prieš Seimo pirmininkės poziciją, už jos atstatydinimą. Tokiu būdu tai yra tiesiog politinė kova, kuri yra normali. Priešrinkiminiame laikotarpyje tai yra tiesiog neišvengiama“, – teigė politologas.
Tiesa, buvo sulaukta ir pačios Seimo pirmininkės atsako.
„Ji ne vieną kartą yra išsakiusi savo poziciją, savo nuomonę ir pati partija jau ne vieną kartą yra aiškiai parodžiusi, kaip, kodėl ir kokiu būdu ji distancijuojasi nuo to, ką padarė buvę jos partijos nariai. Tai įvyko iš karto, įvykus visam skandalui, jau prieš keletą metų, tad manyti, kad jokios reakcijos tiek iš partijos, tiek iš Seimo pirmininkės nėra, būtų neteisinga. Reakcija yra, bet opozicijai to negana“, – teigė L. Bielinis.
Ar tikslinga pasitikrinimo procedūra?
Kaip teigė VDU politologas Ignas Kalpokas, kadangi Seimo pirmininkė labai aiškiai parodė užėmusi atsiribojimo ir brūkšnio nuo praeities užbrėžimo poziciją, ko gero, sprendimas pasitikrinti pasitikėjimą Seime nebūtų tikslingas.
„Taip tarsi būtų pripažįstama, kad, vis dėlto, nėra to brūkšnio nuo praeities. Šiuo atveju, manau, tikrai pakankamai toks nuoseklus sprendimas būtų sakyti, kad mes jau partijoje persitvarkėme, nesame ta pati organizacija, kokia buvome Masiulio laikais. Bent jau retoriškai tas skirtumas tikrai yra brėžiamas. Kontrastas šioje vietoje būtų su Darbo partija, kuri tarsi yra panašioje situacijoje, bet to brūkšnio brėžimo su praeitimi nėra atlikusi“, – teigė politologas.
Veikiausiai Seimo pirmininkė ir pati supranta, kad, jeigu tikrintųsi pasitikėjimą Seime, balsų likti pareigose pilnai užtektų, tad daug kam kyla klausimas – kodėl gi to nepadarius? Vis dėlto, kaip ir minėjo I. Kalpokas, toks pasitikrinimas reikštų pripažinimą, kad ne iki galo pavyksta atsisveikinti su partijos praeitimi.
„Kita vertus, kalbant apie matematiką, irgi ta dauguma nėra labai stipri, o, turint omenyje įdomius santykius koalicijos viduje, maža ko gali nutikti“, – pastebėjo I. Kalpokas.
Stengiasi nekreipti dėmesio į kritiką
Kol Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen aiškiai rodo savo tvirtą poziciją, A. Mazuronis ir Darbo partija niekada neteigė atsiribojusi nuo skandalingų, teisme vertintų veiklų. Politologas L. Bielinis pakomentavo tokį darbiečių elgesį.
„Ko gero, šita politinė jėga stengsis maksimaliai ryžtingai elgtis ir nekreipti dėmesio į kritiką, veikti taip, tarsi nieko neįvyko. Iš tikrųjų, jų įvaizdžiui tai nepadės“, – teigė jis.
Aštrūs pareiškimai skamba ir iš valstiečių, teigiančių, kad parlamento darbas apskritai negali būti tęsiamas tol, kol nuteistos partijos neatliks teismo joms paskirtos bausmės ir nesumokės baudų. Politologai svarsto, kad tokios ir panašios diskusijos opozicijoje skambės dar ilgai, ir vis dažniau bus garsiai svarstoma apie tai, ar Seimas yra legitimus, kai jam vadovauja teistų partijų atstovai.
Minčiai, kad tai – pasaka be galo, pritarė ir L. Bielinis.
„Aš nesakau, kad tai neduoda jokio pozityvaus rezultato, nes tai yra politinės kovos elementas, kada spaudžiama ten, kur yra silpniausios vietos. Akivaizdu, kad pagrindinės opozicinės partijos bandys kritikuoti Seimą, abejoti Seimu. Tai yra politinės kovos taktika ir kiekvienos opozicijos taktika yra būtent tokia.
Aš jau minėjau, kad opozicija negali kitaip elgtis, bet, kita vertus, mes turime suvokti, kad toks intensyvus bandymas parodyti, kad Seimas gali būti nelegitimiu gali sukelti sumaištį tam tikruose sluoksniuose ir pagelbėti tokioms politinėms srovėms, kurios tikrai nepageidautinos nei dabartinėje pozicijoje, nei dabartinėje opozicijoje“, – teigė politologas.
Pasak jo, dėl tokių sprendimų gali akivaizdžiai padaugėti populizmo.
„Visiems populistiškai veikiantiems politikams tai yra tiesiog į rankas einanti medžiaga ir jie tuo tikrai naudosis“, – teigė L. Bielinis.
Mažai šansų sėkmingai tęsti aršų politikavimą
Svarbiausiu klausimu Seime pastaruoju metu buvo laikomas biudžeto priėmimas, tačiau su juo buvo susijęs ir Civilinės sąjungos projektas. Buvo spekuliuota, kad pirminis kelių „laisviečių“ nepritarimas biudžeto svarstymui buvo susijęs su tuo, kad dėmesys būtų atkreiptas į Civilinės sąjungos projektą ir būtų padidinti tam pritariančiųjų koalicijos partijų narių skaičiai. Vis dėlto, pasak politologo L. Bielinio, svertų politikuoti ir surinkti reikiamą skaičių balsų Laisvės partija turi nedaug.
„Aišku, tos derybos, jeigu jas galima taip įvardinti, nulėmė biudžeto priėmimą ir dabar savotiškai laukiama tokio paties pritarimo Civilinei sąjungai, bet aš nežinau, ar tai pasiseks, nes Laisvės partija šį klausimą užtęsė ir nesugebėjo viešumoje labai aiškiai išsakyti minties bei įtikinti visuomenės. Politikai, ar jie būtų pozicijoje, ar opozicijoje, didžiąja dalimi remiasi viešąja nuomone ir daugumos pozicija šiuo metu nėra tokia pozityvi šito klausimo atžvilgiu. Taip, kad aš manau, jog bus labai sudėtinga sulaukti pritarimo šiam klausimui“, – teigė L. Bielinis.
Laisvės partija ypatingą dėmesį šiuo projektu kreipia į socialdemokratus ir bando juos spausti, esą jie į savo programą yra įsirašę partnerystės klausimą. Pasak politologo I. Kalpoko, tokio kelio pasirinkimas iš dalies yra teisingas.
„Viena vertus, akivaizdu, kad įstatymų iniciatyva ir tokie fundamentalūs sprendimai turi ateiti iš valdančiosios koalicijos ir joje turi būti sutarimas, bet, kita vertus, reikėtų pasižiūrėti ir į tai, kad Tėvynės Sąjunga buvo oficialiai sutarusi nesutarti šiuo klausimu ir tos nuomonės ten labai akivaizdžiai išsiskiria, kai tuo tarpu socdemai turėjo šitą punktą savo rinkiminėje programoje.
Šia prasme žiūrint, Laisvės partijos atstovai yra teisūs sakydami, kad, jeigu jūs jau pažadėjote savo rinkėjams ir su šia platforma buvote išrinkti į Seimą, ir dabar turite šansą įgyvendinti savo pažadus, tai kodėl nuo to atsitraukiate? Kodėl yra atsitraukiama – labai akivaizdu, nes yra galvojama apie artėjančius rinkimus ir, matyt, socdemai skaičiuoja, kad tarp jų kertinių rinkėjų nėra labai didelio palaikymo Civilinei sąjungai, dėl to geriausia yra kažkaip pratemti, ir neįlįsti į šitai“, – teigė jis.
Pasak politologo L. Bielinio, žvelgiant į esamą situaciją, galima manyti, jog politinis žaidimas tęsis ir čia, tad Laisvės partijai į savo pusę palaužti socialdemokratų gali ir nepavykti.
„Vis dėlto, priešrinkiminiame laikotarpyje visos partijos, net ir labai draugiškos, tampa konkurentėmis. Šiuo atveju, socialdemokratai ir Laisvės partija taip pat yra konkurenciniame santykyje, taigi, aš manau, įtikinti bus labai sudėtinga, nors akivaizdu, kad socialdemokratai yra patys pažadėję spręsti šį klausimą. Diskusija yra įmanoma, ji bus tarp šių dviejų partijų, bet ar bus įtikinta dabar, labai abejoju“, – teigė jis.
Visą pokalbį galite rasti Žinių radijo portale:
