E. Mockus ilgus metus dirbo dokininku Klaipėdos uoste. Prieš 4 metus išsiskyręs su žmona vyras su ja pasidalijo perpus butą. Šių metų kovą jis mirė. Jo brolis Arūnas Mockus „Vakarų ekspresui“ dar prieš teismo posėdį, kuriame liudijo, pasakojo, kad E. Mockaus butas galiausiai atiteko jo dukroms – Sandrai ir Indrei. Be to, A. Mockaus teigimu, velionis prieš mirtį už bene 15 tūkst. pardavė žemę, dovanotą jo mamos R. Mockienės, ir net dalį šių pinigų neva atidavė savo dukroms.
Tačiau nei buto, nei pinigų joms esą buvo negana.
Tėvui mirus, jos nusprendė prisiteisti ir E. Mockaus sąskaitoje likusius maždaug 7,7 tūkst. eurų, kuriuos kapo tvarkymui naudojo močiutė.
A. Mockus pasakojo, kad šie pinigai buvo skirti R. Mockienei, gaunančiai vos 260 eurų pensiją, tam, jeigu įvyktų kokia nors nelaimė, pavyzdžiui, jei reikėtų statyti antkapį, padengti laidojimo išlaidas. Esą E. Mockus savo mamos užrašų knygutėje net parašė banko kortelės kodą jo mirties atveju ir pasakė, kad R. Mockienė gali šiuos pinigus pasiimti. Tad 80 metų močiutė dalį šių pinigų jau panaudojo sūnaus antkapiui statyti, kapavietei tvarkyti. Tačiau dabar dėl jų turi kovoti teisme.
Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teisme įvyko pirmasis posėdis dėl skolos priteisimo. Nei S. Karmazinskaja, nei I. Bagdonovičienė jame nepasirodė.
Jų advokatas Gediminas Žlioba teisme kalbėjo, kad mirus tėvui moterys priėmė jo palikimą, turi paveldėjimo teisės liudijimą, taigi, paveldėjo ir visas tėvo banko sąskaitoje buvusias lėšas. Pasigedusios jų, moterys kreipėsi į policiją, vėliau į prokuratūrą, net pradėtas tyrimas, tiesa, vėliau jis nutrauktas.
G. Žlioba aiškino, kad tyrimo metu R. Mockienė prisipažino nuėmusi pinigus, nors tikslo pagrobti jų ir neturėjo. Advokatas teigė, kad nors R. Mockienė teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad anūkės su tėvu nebendravo bene 4 metus, tai neturi įtakos paveldėjimo teisei, be to, teiginius, esą velionis perdavė banko kortelę savo motinai, pavadino melagingais, mat mirties metu ši buvo jo piniginėje.
Jis taip pat dėstė, kad anūkės apmokėjo visas laidojimo išlaidas.
G. Žlioba teismui pateikė kapo nuotrauką ir teigė, kad jos buvo darytos ieškovių – S. Karmazinskajos ir I. Bagdonovičienės, tad esą nėra pagrindo teigti, kad moterys nelanko tėvo kapo.
R. Mockienės advokatė Giedrė Striaukienė pateikė teismui 5,6 tūkst. eurų sąskaitą faktūrą, išrašytą įmonės, tvarkančios kapą. Anot jos, jau atliktas 1 tūkst. eurų avansinis mokėjimas, taip pat teismui pateikta ir 200 eurų sąskaita už antkapio raidžių graviravimą. Ji teigė, kad akivaizdu, jog jos klientė patyrė kapo tvarkymo išlaidas. Advokatė atkreipė dėmesį, kad močiutė garbaus amžiaus, tad sprendimas dengti kapą plokšte – pagrįstas, prabangos elementų kapavietėje nėra numatyta. Be to, pagal teismų praktiką, kapų sutvarkymas taip pat pripažįstamas laidojimo išlaidomis.
„Išlaidos nepagrįstai didelės“, – konstatavo anūkių advokatas G. Žlioba.
Vis tik, bylą nagrinėjusi teisėja Larisa Šimanskienė atkreipė dėmesį, kad iš pateiktos nuotraukos matyti, jog kapas tvarkingas, tačiau jai klausimų kėlė kapo pertvarkymo užsakymas. Ji 80-metės paklausė, kodėl jame numatyta kapą demontuoti, nors prieš tai ant antkapio meistrams R. Mockienė nurodė išgraviruoti sūnaus gimimo ir mirimo datas, vardą. Atsakovė atsakė, kad antkapis tikrai liks, tiesa, bus tvarkomi pačios kapavietės pamatai, bet detalių, kodėl kažką reikia išmontuoti nežino – tai neva gali pasakyti tik darbus atliekantys meistrai.
Klaipėdos apylinkės teismas dar rugsėjį byloje buvo priėmęs preliminarų sprendimą, kuriame tenkino anūkių ieškinį ir iš močiutės priteisė atlyginti po 3860 eurų neva be pagrindo įgytų lėšų, 14,96 eurų nuostolių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat priteisė ir 1,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Trečiadienį R. Mockienė teismo prašė sprendimą pakeisti ir priteisti anūkių naudai tik po 960 eurų, 14,96 eurų nuostolių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 499,50 eurų.
Teismas verdiktą paskelbs šių metų gruodžio 18 dieną.
Apkaltino ir šantažu
Teisme kalbėjusi R. Mockienė nesulaikė ašarų, kai pasakojo apie savo sūnaus mirtį. Ji dėstė, kad anūkių tėvas, 35-erius metus dirbęs uoste, turėjo ir daug sveikatos problemų – stuburo išvaržą, be to, sirgo cukriniu diabetu, taigi, prieš 3 metus jam buvo nustatytas neįgalumas.
Velionio 80-metė mama teigė, kad sūnus jai buvo be galo didelė gyvenimo paguoda, visuomet ją palaikė sunkiais gyvenimo momentais, be to, remdavo ir pinigais. Sužinojusi apie sūnaus sveikatos problemas, moteris ėmė pati juo rūpintis, padėdavo buityje, paruošdavo valgį.
Ji teigė naktimis pastebėdavusi, kad sūnui kažkas negerai. Teismui ji pasakojo, kad priepuolių metu stengdavosi jį gelbėti. Pasireiškus šiems negalavimams sūnus esą tarytum nujausdamas ėmė kalbėti apie savo laidotuves.
R. Mockienė negalėjo atsistebėti anūkių elgesiu. Anot jos, likus bene savaitei iki jos sūnaus mirties, Sandra atvyko pas tėvą ir paprašė perrašyti jai butą, taip pat ir žemę – mat moteris nežinojo, kad ši jau parduota.
Nesulaikydama ašarų, močiutė pasakojo sulaukusi sūnaus skambučio. Šis esą guodėsi, kad jį norima išvyti iš jo pačio namų. 80-metė įsitikinusi, kad sūnaus sveikata po tokio patirto streso dar labiau galėjo sušlubuoti.
Tačiau moterų advokatas G. Žlioba sakydamas baigiamąją kalbą aiškino, kad teismui nėra žinoma, koks buvo šio pokalbio turinys. Esą S. Karmazinskaja kurį laiką gyveno Rusijoje, tad Lietuvoje neturėjo nei darbo, nei būsto, galbūt su tėvu ir pasikalbėjo apie būstą. Vis tik, anot jo, koks buvo pasirinktas tonas, neaišku, tad esą vargu ar galima teigti, jog tėvas buvo šantažuotas.
Kodėl nepaliko testamento?
R. Mockienė teigė, kad savo valią palikti sąskaitoje likusius pinigus mirties atveju jai sūnus išreiškė žodžiu, taip pat ne kartą įrašęs banko kortelės kodus į jos užrašų knygutę.
Apie tai, kad po mirties likusį turtą reikėtų padalinti mamai, tetai, broliui, jis neva užsiminė ne kartą, tai girdėjo ir jo draugai, ir giminės.
Jis esą banko korteles keitė net kelis kartus, bet visuomet motinai pasakydavo, koks yra jų kodas. Į tai dėmesį atkreipė ir R. Mockienės advokatė G. Striaukienė, kuri pareiškė nuomonę, kad tai, kur buvo banko kortelė E. Mockaus mirties metu, nėra taip svarbu kaip ta aplinkybė, kad velionis pats užrašė mamai savo kodą.
„Užteks jas šerti“, – neva E. Mockaus ištartus žodžius apie savo dukras prisiminė ir teisme liudijęs jo brolis A. Mockus.
Jis kalbėjo, kad jo velionis kurį laiką svarstė net už žemę gautus pinigus palikti jam, tačiau A. Mockus teigė to atsisakęs.
Tačiau teisėjai L. Šimanskienei klausimų kėlė tai, kodėl velionis savo valios nepareiškė testamentu.
Tiek R. Mockienė, tiek A. Mockus atsakė, kad niekas nesitikėjo, jog anūkės gali dėl pinigų kreiptis į teismą. Turbūt to nenujautė net jų tėvas. Be to, nors ir nujautė, nežinojo, kad dėl savo ligos tikrai mirs.
„Kas savo mamai sugalvotų rašyti testamentą?“ – teisme stebėjosi A. Mockus.
Spaudoje skambėjo ne kartą
Tiek S. Karmazinskajos, tiek jos sesers I. Bagdonovičienės vardai spaudoje skambėjo jau ne kartą.
Štai S. Karmazinskaja žiniasklaidai yra pasakojusi apie tai, kaip atsidūrė Maskvoje. Ji kalbėjo besidžiaugianti atsidūrusi mieste, kuriame susitelkę dideli pinigai, o žmonės atvyksta siekti karjeros.
O štai dar prieš 5-erius metus spaudoje pasirodė informacija ir apie tai, kaip I. Bagdonovičienė ir jos vyras Andrius Bogdanovičius bylinėjasi su vestuvių planuotoja Kristina Kaikariene, kuriai pora pareiškė pretenzijas ir prašė priteisti neva padarytą žalą.
Deja, „Vakarų ekspresui“ su ieškovėmis susisiekti nepavyko – advokatas G. Žlioba tikino perduosiantis žurnalisto kontaktus teisme nepasirodžiusioms R. Mockienės anūkėms, tačiau šios su redakcija nesusisiekė ir savo pozicijos iki šiol nepateikė.