Po tragedijos – mokyklos direktoriaus reakcija: bandėme padėti iš gyvenimo pasitraukusiam jaunuoliui

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas sako, kad mokykla bandė padėti iš gyvenimo pasitraukusiam jaunuoliui. Jis taip apgailestauja: esą DELFI interviu davusi mokinė nesiekė problemų išspręsti mokykloje, o kreipėsi į žiniasklaidą.

Trečiadienį DELFI publikuotame interviu apie situaciją prestižine laikomoje menų mokykloje, moksleivė papasakojo apie mokykloje tvyrančią psichologinę įtampą, mokytojų patyčias, taip pat psichologinės pagalbos nebuvimą.

R. Kondroto DELFI prašė pakomentuoti moksleivės iškeltas problemas, taip pat atsakyti, kokių priemonių mokykloje imtasi po moksleivio savižudybės.

„Po įvykusios mokinio savižudybės (vis dar vyksta tyrimas, tad aiški mirties priežastis nėra mums žinoma), į mokyklą buvo pakviesti 5 psichologai, kurie 3 dienas dirbo tiek su mokinių, tiek su mokytojų grupėmis. Po grupinių užsiėmimų, kiekvienas interesantas galėjo pasinaudoti galimybe bendrauti su specialistais individualiai.

Tenka tik apgailestauti, kad teikta pagalba galimai nepasiekė mokinės, kuri su Jumis bendravo, ir kad nebuvo ieškoma problemos sprendimo būdų mokykloje.

Mokykloje dirba per 300 pedagogų, kurie su mokiniais turi tiesioginį santykį per individualias pamokas. Todėl teoriškai lyg ir geros galimybės būti išgirstam ir išklausytam. Jei prisimintume dar 2016 m. pavasarį, kai pasitraukęs iš gyvenimo mokinys dar būdamas 12 – oje klasėje ėmė praleidinėti pamokas, specialybės mokytojas ir soc. pedagogas vyko į namus, aiškinosi šeimos aplinkybes, įtikino mokinį grįžti į mokyklą, ją pabaigti ir, matydami sunkią finansinę padėtį, padėjo jau 13 –oje klasėje įsidarbinti Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Ši tragedija iškėlė senus net ne mūsų konkrečios mokyklos, o visuomenės sopulius ir ligas. Ir užuot teisę ir ieškoję kaltų, kiekvienas atsakykime sau, ką mes galime padaryti, kad patyčių, neigiamos konkurencijos, streso, socialinės atskirties mūsų mokinių gyvenime mažėtų.

Man, kaip direktoriui, labai skauda ir dėl šios konkrečios situacijos ir dėl to, ar mes tikrai visa bendruomenė pajėgsime šia situacija ne manipuliuoti, o pagaliau pradėsime pamažu patys keisdamiesi, keisti ir kurti sveiką ir emociškai saugią aplinką mūsų vaikams“, – rašoma R. Kondrato atsakyme.

Nuo 1994 m. įstaigai vadovaujantis R. Kondrotas jau anksčiau yra sulaukęs kritikos ir raginimų trauktis. Prieš penkerius metus dalis Menų mokyklos bendruomenės ir žinomų menininkų sukilo prieš mokyklos vadovus, juos kaltino piktnaudžiavimu valdžia bei žudant šalies kultūrinį gyvenimą. R. Kondrotas tuomet priekaištus atmetė, tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius jam skyrė papeikimą.

Menų mokykloje būta ir pedofilijos skandalo: 2013 m. buvęs kūno kultūros mokytojas Erikas Petelis nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad seksualiai prievartavo ir tvirkino mažametį mokyklos moksleivį. Nusikaltimas įvykdytas mokytojų kabinete.