Jį sukrėtė žinia, jog trečiadienį Kuršių mariose, už 3 kilometrų nuo Ventės rago Rusijos link, nuskendo jachta. Tačiau tokia naujiena jo nenustebino.
„Švedijoje per dieną nuskęsta viena ar dvi jachtos, nes ten jų labai daug. Pas mus jų dar mažai, todėl ir nelaimių mažiau, kiekviena jų, aišku, yra skaudi. Bet reikia susitaikyti su tuo, kad tokių nelaimių bus vis daugiau, nes jachtų Lietuvoje daugėja“, – tikino O. Kudzevičius.
Pagrindinės priežastys, kodėl skęsta jachtos, anot jo, yra tai, kad jos netinkamai parengiamos sezonui bei, žinoma, žmogiškasis faktorius.
„Laivai skęsta todėl, kad yra blogai prižiūrimi, netinkamai parengiami sezonui. Lietuviai tikrai perka ne naujas, o jau kelis dešimtmečius skaičiuojančias jachtas, kurioms reikia didelės priežiūros. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, o kai laivas netinkamai parengtas, padidėja rizika, kad vandenyje įvyks nelaimė“, – kalbėjo didelę patirtį turintis buriuotojas.
Kuršių mariose, anot jo, dažna incidentų priežastimi tampa ir nepastovios krypties vėjai.
„Toje vietoje, ties Ventės ragu, dažniausiai vyrauja vakarų krypčių vėjai, kurie staigiai pasisuka, vėl sugrįžta. Tada buriavimo sąlygos tampa daug pavojingesnės, nes padidėja banguotumas. Be to, kol kas nėra normalaus Kuršių marių jūrlapio, pagal kurį būtų galima orientuotis ir saugiau buriuoti“, – aiškino O. Kudzevičius.
Jis prisipažino, jog ir pats yra ne kartą patekęs į keblią situaciją, kai lieka vienas žingsnis iki momento, kol jachta pradės skęsti. „Tačiau mes esame profesionalai, žinome, kaip elgtis, esame pasirengę, todėl susitvarkome. Visokių situacijų buvo, bet visada išgelbėdavome ir save, ir jachtą, – pasakojo jachtos „Lietuva“ kapitonas. Jo teigimu, nepatyrę buriuotojai turėtų būti ypač atidūs ir atsargūs. – Jei nesi pasirengęs ekstremaliai situacijai, jei laivas netinkamai sutvarkytas, pabaiga gali būti liūdna“, – konstatavo O. Kudzevičius.