„Manau, kad viršutinę dalį reikės nugriauti. Kitos išeities tiesiog nėra, nes viskas yra suvirtę. O kita priklausys nuo to, kokį sprendimą priims namų bendrija, kiek ji pasiruošusi skirti ir ar bus nuspręsta iki apačios nugriauti ir atstatyti, ar palikti apatinius aukštus“, – Eltai teigė J. Valivonis.
„Konstrukcijos viršutinė dalis yra pažeista, akivaizdžiai avarinėje būklėje. Ji turi būti išardoma. O jeigu jos neardys, tai žinoma gali nugriūti“, – pabrėžė jis.
Pasak profesoriaus, toliau turėtų būti atliekamas detalus tyrimas, kurio metu galėtų būti išardoma viršutinė, sprogimo ir gaisro pažeista pastato dalis, kas leistų detaliau apžiūrėti apatinius du aukštus ir priimti galutinį sprendimą dėl to, kiek pastato gali būti palikta ir kas turėtų būti daroma.
„Reikėtų apžiūrėti apatinę dalį. Aišku, ko gero išardyti viršutinę. Paruošti projektą. Tada apžiūrėti apatinę, rasti, ar yra kokie nors pažeidimai ir kiek jų. Tada jau turbūt bus galima priimti galutinį sprendimą“, – sakė jis.
J. Valivonis taip pat paminėjo, kad dėl daugiabutyje kilusio gaisro nėra kaltos paties namo konstrukcijos, tad panašiai pastatytuose namuose tokie incidentai nepasikartos.
„Sprogimas ir jo pasekmės tikrai nebuvo surištos su pačia konstrukcija. Tikrai galima ramiai žiūrėti“, – teigė J. Valivonis.
„Kaltos ne konstrukcijos“, – tikino jis.
LSA prezidentas: kyla klausimas, ar inžinierinės pastato sistemos buvo tinkamai prižiūrimos
Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad žvelgiant į Viršuliškių daugiabučio gaisrą, kyla klausimas, ar jo inžinierinės sistemos buvo prižiūrimos tinkamai ir ar gyventojai žinojo apie jų būseną. Anot jo, reikėtų teisiškai užtikrini, kad parduodant būstą ar jo dalį, pirkėjai būtų informuoti apie šių sistemų būseną.
„Kyla klausimas, ar inžinierinės pastato sistemos buvo prižiūrimos. (...) Kitas klausimas – ar perkant būstą yra perduodama informacija apie statinio priežiūrą, būklę? Kai perki statinį ar jo dalį, dažnai būna patvirtinimas, kad jis apžiūrėtas ir pretenzijų nėra. O apie pastato inžinierinių sistemų priežiūrą jokios informacijos savininkui nėra. Manau, čia reikalingas kažkoks teisinio reguliavimo pokytis“, – Eltai aiškino jis.
Taip pat, anot jo, po šio incidento, kurio metu daugelis gyventojų prarado nuosavybę, reiktų kelti privalomojo būsto draudimo klausimą.
Pasak jo, standartizuota ir bendra draudimo sutartis, panaši į Asmens civilinės atsakomybės draudimą, leistų gyventojams, praradusiems namus, gauti lėšų jo atstatymui ar naujų būstų statyboms.
„Reikia diskutuoti, ar netūrėtų būti privalomas draudimas, kaip civilinės atsakomybės draudimas yra automobiliams. Kai atsirado privalomumas, kad visi eismo dalyviai turi būti apsidraudę, išsisprendė labai daug problemų. Manau ir čia standartizuotas draudimas galėtų būti. Tada esant tokioms situacijoms būtų galima turėti išteklius ir resursus, iš ko atlyginti statinio atstatymą“, – teigė jis.
Galiausiai jis pridūrė, kad jeigu po ekspertų tyrimo išaiškėtų, kad incidentas buvo sukeltas neadekvačiai besielgiančio buto savininko, reikėtų sukurti galimybę patikrinti tokių asmenų butus ir užtikrinti, jog jie nekelia pavojaus kaupdami atliekas ar netinkamai naudodami buitinę įrangą.
„Ar bute, kuriame įvyko sprogimas, gyvenęs asmuo buvo adekvatus ar neadekvatus? Tada, ar esant neveiksnumui ar neadekvatumui, neturėtų bendrijos pirmininkai inicijuoti patikrinti ar nėra kaupiamos šiukšlės ar atliekos? (...) Ir gal kažkaip būtų įmanoma sureguliuoti, kad būtų galima į tokių piliečių patalpas patekti ir patikrinti ar nėra kaupiamos šiukšlės ar atliekos“, – komentavo jis.
„Iš tikrųjų ekspertai turėtų pasakyti ar tas nelaimingas atsitikimas buvo atliktas dėl neteisingos pastato priežiūros ar dėl gyventojo veiksmų“, – pridūrė jis.
Vilniaus miesto savivaldybė: pastatas nebėra tinkamas eksploatuoti
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, kad pastatas nebėra tinkamas eksploatuoti. Taip pat, anot jo, nors šiuo metu yra stiprinamos esamos konstrukcijos, nėra aišku, ar bus įmanoma atstatyti sugriuvusias dalis.
„Savivaldybė pranešė namo bendrijai, kad apžiūrėjus pastatą, dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų nėra galimybės pastatą eksploatuoti. Pirminė rekomendacija – stiprinti esamas konstrukcijas, kad jos negriūtų. Ar griuvusias ir pažeistas konstrukcijas bus galima atstatyti – kol kas nėra aišku“, – Eltai teigė G. Grubinskas.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. PAGD ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.
Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.
Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdo baigiamuosius darbus.
Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl gyventojų saugumo teritorija yra aptverta, pastatas saugomas – budi policija ir ugniagesiai.
Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.
Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.
Savivaldybė taip pat paragino gyventojus kreiptis dėl tikslinės pašalpos ir socialinio būsto suteikimo.