Vilniaus rajone, Maišiagaloje, ankstų pirmadienio rytą kaktomuša susidūrė „Audi“ ir sunkvežimis. Žuvo 5 automobilyje buvę žmonės – jaunas vyras ir moteris, 17-metis paauglys ir 6-erių bei 8-erių metų vaikai.
Pasak sunkvežimio vairuotojo, „Audi“ netikėtai išlėkė į priešpriešinę eismo juostą.
Žmonės interneto komentaruose atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje vairuotojai dažnai laksto dideliu greičiu ir atlieka pavojingus lenkimus.
Panašiomis aplinkybėmis tragedija įvyko šeštadienį Kauno rajone, čia „Audi A4“, vairuojamas vyro (gim. 1981 m.), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Citroen C3“, vairuojamu vyro (gim. 1954 m.). Žuvo pastarojo keleivė ir abu vairuotojai.
Pagrindinis priežastis – greitis
Nors Lietuvos keliuose žūsta vis mažiau žmonių, neramina situacija dėl greičio viršijimo. Pernai dėl to kilo 48 proc. tragiškai pasibaigusių eismo įvykių ir šis skaičius, lyginant su pastaraisiais keliais metais, vis auga.
Tikėtina, kad įtakos tam turi ir itin švelnios bausmės už šį pažeidimą. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, mūsų šalyje yra didžiausia tolerancija greičio mėgėjams.
Viršijantys greitį iki 10 km/val. iš esmės nefiksuojami ir nebaudžiami, nes už tai numatytas tik įspėjimas. O jei pažeidėjęs įklius viršydamas greitį iki 30 km/val. pirmą kartą per metus, jam tektų sumokėti vos 15 eurų, pusę minimalios baudos. Paprastai greičio matuokliai viršijančių mažiau nei 20 km/val. pažeidėjų išvis nefiksuoja.
Tuo metu kaimyninėse valstybėse baudos kur kas griežtesnės, be to, visos jos pastaraisiais metais dar griežtino bausmes. Estijoje viršyto greičio kilometrai dauginami iš 5 eurų. Pavyzdžiui, pralėkę pro greičio matuoklį 5 km/val. greičiau nei leistina jau sulaukti 25 eurų baudos.
Latvija gerokai griežčiau baudžia lakstančius miestuose, čia viršijus greitį vos 10 km/val būsite užfiksuotas ir sulauksite 40 eurų baudos.
Praėjusiais metais lenkai ženkliai padidino baudas už greičio viršijimą. „Rzeczpospolita “ publikacijoje rašoma, kad tai padėjo sumažinti žūčių keliuose iki rekordinių žemumų.
Lietuvoje paskutinį kartą baudos didėjo, kai įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, tai buvo prieš 7 metus.
Lakstūnus prilygino nusikaltėliams
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, paklaustas apie greičio viršijimą, buvo kategoriškas – Lietuvoje žmonės lakstyti gali praktiškai be jokių pasekmių, o teises gali prarasti tik lėkdami didesniu nei 50 km/val. greičiu.
Jo teigimu, būtų galima diskutuoti ir apie didesnes baudas, gal analizuoti, ar veiksminga būtų griežčiau bausti lakstančius miestuose, tačiau esminė problema: dabar šia tema išvis nekalbama.
„Pas mus galioja tokia pozicija, kad viršijančių greitį yra daugiau ir mes esame srautas, saugus srautas. Dėl to jūs, tie lėtapėdžiai, važiuojantys pagal taisykles, privalote viršyti kartu su mumis. Juk nuolat būna, kai pypsi, spaudžia iš nugaros, varyk greičiau, netrukdyk žmonėms važiuoti“, – mūsų vairuotojų mentalitetą apibūdino A. Pakėnas.
Eksperto įsitikinimu, greičio viršijimas šiuo metu yra toleruojamas, o tą darantys vairuotojai – nesmerkiami.
„Mes dabar juos vadiname gaideliais, kiškučiais. Koks po velnių kiškutis, jis – nusikaltėlis, – rėžė pašnekovas ir pridūrė. – Ir dabar pas mus jiems leidžiama triukšmauti, rėkauti: jūs ne ten trikojį pastatėte, ne tokį greitį nustatėte.“
Kaip pozityvius pavyzdžius jis įvardino Estiją, kur galioja nulinė tolerancija greičio viršytojams, taip pat Norvegiją, kur už didelį greitį galima net atsidurti už grotų.
„Norvegijoje už greičio viršijimą pirmiausia tave pasodina į kalėjimą, o tada aiškinasi aplinkybes, kiek tave nubausti. Kiek pas estus galima viršyti? Baikime su ta tolerancija iki 20 km/val., bauskime viršijusius 5 km/val. O dabar verkiame, kad greitis žudo“, – sakė A. Pakėnas.
Policija – ne tokia radikali
Visgi Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, paklaustas apie baudas ir toleranciją greičio viršytojams, akcentavo, kad kalbėti reikia apie bausmės neišvengiamumą.
„Dėl baudų, manau pagrindinis dalykas – bausmės neišvengiamumas. Mums paleidus automatizuotą procesą, kai vis daugiau vairuotojų sulaukia administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vis labiau skatina susimąstyti, kaip mes dalyvaujame eisme, kaip mes laikomės taisyklių ir vis dažniau žiūrėti ne į programėlę, kuri rodo kur stovi trikojai, o į savo automobilio spidometrą ir laikytis saugaus greičio“, – teigia V.Grašys.
„Šios dienos skaudi nelaimė Vilniaus rajone ir praėjus kuriam laikui mūsų pareigūnai, dirbantys šalies gatvėse, fiksuoja tokius greičius kaip 192 km/h ten, kur leidžiamas 130, rodo, kad nors ausis kai kurių vairuotojų pasiekė, kad rizikuoja savo gyvybe ir sveikata, tačiau smegenų dar ne visiems pasiekė“, – konstatuoja Kelių policijos vadas.
„Praėję metai pagal žūtis Lietuvos keliuose buvo rekordiškai geri. Nors buvo didžiausiais mažėjimas žūčių, tačiau tas augimas šiemet rodo, kad dar per mažai skiriama tam dėmesio.“
Šiemet keliuose jau žuvo 40 žmonių, kai pernai tokių buvo 26, užpernai – 38, o 2020 m. – 43.