Nauja tendencija – pasitikrina pradėdami naują gyvenimą
Vilniaus odos ir veneros ligų centro gydytoja Vilma Markevičienė išskyrė kelias pacientų grupes. Vieni žmonės ateina jau su simptomais lytinių organų srityje, kiti niekuo nesiskundžia, tačiau turėjo atsitiktinių lytinių santykių ir išsigandę atbėga pasitikrinti. Treti sako norintys pradėti naują gyvenimą, nenori pridaryti bėdų partneriui ir taip pat ateina pasitikrinti. Dar viena grupė žmonių – kurie neturėjo nesaugių lytinių santykių, bet prisirankioję įvairiausių mitų, pavyzdžiui, kad ŽIV galima užsikrėsti palietus rankeną ir pan.
Pasak medikės, šiek tiek daugiau sulaukiama vyrų – būtent jie dažniau turi atsitiktinius lytinius santykius, tačiau netrūksta ir moterų. Nemažai yra pastovių pacientų, kurie gyvenimo būdo nekeičia, t. y. nepraleidžia progos užmegzti atsitiktinį romaną, tačiau jam pasibaigus atlekia pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Beje, toks jausmas, kaip gėda, šiandien sutinkamas vis rečiau. Žmonės nesigėdi nei atsitiktinių lytinių santykių, nei prašymo patikrinti dėl lytiškai plintančių ligų.
„Bene naujausia tendencija, kurią stebime gal tik porą metų, susijusi su atsakomybe prieš naują partnerį prieš pradedant ilgalaikius santykius. Būna, kad net abu partneriai pasitikrina. Ir tikrai kartais randame problemėlių, žmonės išsigydo ir gyvena kartu“, - pasakojo dermatovenerologė.
V. Markevičienės teigimu, pasitaiko atvejų, kai išgirdęs diagnozę žmogus atrodo nustebęs ir neigia turėjęs lytinių santykių, tačiau kai atvyksta kitą kartą, vis dėlto pavyksta išsiaiškinti, kad jie vis dėlto buvo.
„Mes negalime pacientų tardyti, tenka bendrauti subtiliai. Patariame žmogui pasisakyti savo ligą visiems savo partneriams, tačiau esame tik patarėjai. Dažniausiai vis dėlto pavyksta žmogų įtikinti tai padaryti. Kai kurie prašo mūsų paskambinti ir iškviesti partnerį, tačiau mes to, aišku, nedarome. Žmonės turėtų patys tarpusavyje išsiaiškinti. Ar reikia grąžinti sovietmečiu buvusią kontrolę, kai žmogus tiesiog privalėdavo nurodyti visus partnerius ir jie būdavo išgaudomi per prievartą? Nemanau. Vis dėlto gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl žmogus pats turi jaustis atsakingas už save ir kitą“, - įsitikinusi medikė.
2012 m. Lietuvoje registruota 7,6 sifilio atvejo susirgimų 100 tūkst. gyventojų, o 2013 m. vėl padidėjo iki 9,1. Pagal šį rodiklį mes lygiuojamės į tokias šalis, kaip Rumunija, Malta. ES vidurkis – 5,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tarp sifiliu sergančių pacientų, aišku, vyrauja seksualiai aktyvūs žmonės – nuo 20 metų. Didesnę dalį sifiliu sergančių pacientų sudaro vyrai, tačiau 2012 m. Lietuvoje šiek tiek pirmavo moterys.
„Kalbant apie programas, kuriomis bandoma aktyviai išaiškinti naujus sifilio atvejus, tiriamos tik nėščios moterys. Programos metu užregistruojama iki 10 proc. visų sifilio atvejų. Buvo atvejis, kai gimė kūdikis, gimdymas buvo kiek ankstyvas, jo būklė sunki, todėl visą mėnesį jis buvo gydomas reanimacijoje. Gerai, kad kažkam toptelėjo mintis jį patikrinti dėl sifilio. Pasirodė, kad kūdikio būklė sunki dėl to. Atlikus tyrimus tėvams, paaiškėjo, kad jie abu taip pat užsikrėtę sifiliu. Nėštumo pradžioje moteriai buvo padarytas sifilio testas ir jis buvo neigiamas, tačiau antrojo testo padaryti nesuspėjome“, - yra pasakojęs Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro gydytojas Algirdas Šumila Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) konferencijoje.
Pagal tariamą infekcijos šaltinį vyrauja atsitiktinis asmuo. Nors specialistai labai daug kalba, kad nuo lytiškai plintančių ligų apsaugo prezervatyvai, žmonės labai retai arba visai jų nenaudoja. Priežastys, kodėl to nedaro įvairios. Vieni sako, kad partnerė ar partneris buvo patikimas, nes, tarkime, jie pažįstami nuo vidurinės mokyklos laikų. Kartais keisti kriterijai nubraukia visus kitus dalykus“, - tikino medikas.
Pagrindiniai sifilio simptomai
Pasak specialistų, žmogus, užsikrėtęs sifiliu, daugelį metų gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa ir limfmazgių, esančių kirkšnių srityje, padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina 10-90 dienų (vidutiniškai 21 diena). Opa, atsiradusi infekcijos patekimo vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Retais atvejais gali formuotis ir daugybinės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.). Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau sifilis progresuoja į antrinę stadiją.
Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai, išaugos lyties organų gleivinėje, baltos dėmelės (dažnai aplink kaklą susidaro „Veneros karoliai“), padidėja daugelis limfmazgių. Rečiau pluoštais krenta plaukai, pažeidžiamos akys. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir pažeidžiami vidaus organai. Būna atvejų, kai žmogus pradeda nesiorientuoti erdvėje, sunkiai vaikšto, jį ištiria visais įmanomais naujausiais prietaisais ir nieko neranda. Galiausiai atlieka paprastą kraujo tyrimą ir nustato sifilį. Arba žmogus kreipiasi dėl pilvo skausmų, jau jam ruošiasi operuoti skrandį, tačiau paskutiniu momentu nustato sifilį. Taigi jei sifilis negydomas, po 10-15 metų žmogus tampa neįgalus. Kita vertus, šiandieniniais medikamentais, laiku kreipusis, liga visiškai išgydoma.
Pasak A. Šumilos, kai atsirado kontraceptinės tabletės, pasaulyje labai padaugėjo lytiškai perduodamų ligų. Merginos geria kontraceptines tabletes ir džiaugiasi, kad apsaugotos nuo nepageidaujamo nėštumo, vaikinai taip pat džiaugiasi, kad gali mylėtis be prezervatyvų, tačiau nei vieni, nei kiti neapsaugoti nuo lytiškai perduodamų ligų. Todėl žmogus turi atsakingai nuspręsti – arba jis rizikuoja, arba saugosi. Šiuo metu nuo lytiškai plintančių ligų apsaugo tik prezervatyvai. Mediko manymu, jų atsisakyti būtų galima tik tada, kai santykiai nusistovi.
A. Šumila anskčiau DELFI yra pasakojęs, kad linkęs palaikyti nuostatą, kad tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga ypač padidėja vasarą. „Vasaros sezonas žmones išrengia, o saulė dar labiau įkaitina. Iš tiesų šiltuoju metų laiku žmonės galbūt daugiau ilsisi, išvažiuoja į gamtą, keliauja, merginos užsideda trumpus sijonėlius ir vyrams prieš akis šmėžuoja, todėl lytinių santykių pagausėja“, - svarstė pašnekovas.
Blogiau už mus atrodo tik Rumunija: kalta demokratija?
ULAC duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo registruota 269 sifilio atvejų (2012 m. – 227). Bendras sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis yra aukštas ir net 1,8 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis.
Santariškių klinikų urologas Balys Dainys įsitikinęs, kad dėl to kalta demokratija. „Anksčiau būdavo tokia tvarka: jeigu tau nustatė sifilį, tu iškart siunčiamas į ligoninę, joje prie tavęs prisistato milicininkas, iškvočia, kokią mergaitę turėjai pasigavęs, tą mergaitę suranda, išsiaiškina jos partnerius, visus juos surenka ir priverstinai išgydo. Dabar jei pabandytum paklausti partnerio kontaktinio telefono, būtų baisus dalykas. Sudraskytų tokį daktarą. Taigi demokratija – geras dalykas, bet tam tikrose srityse, susijusiose su labiausiai invalidizuojančiomis ligomis, kalba turėtų būti griežtesnė, kadangi situacija katastrofiška. Jau nekalbu apie daugybę mažųjų AIDS – chlamidijų ir mikoplazmų sukeliamas ligas. Dieve tu mano, kiek jų. Moterys šių ligų gal ir nejaučia, bet vyrai nuo jų labai kenčia“, - teigė medikas.
Daugiau nei pusė sifilio atvejų (56,1 proc.) nustatyta ankstyvojoje stadijoje, tarp vyrų ankstyvos stadijos nustatomos 12 proc. dažniau nei tarp moterų. Latentinis sifilis diagnozuotas 26,6 proc. užsikrėtusiųjų ir tai beveik šešis kartus daugiau nei 2012 m. (4,8 proc.). Latentinio sifilio diagnozė nustatyta 60 kraujo donorų ir trims nėščiosioms. Vėlyvasis sifilis nustatytas 12 pacientų: 5 vyrams ir 7 moterims.
2013 m. Lietuvoje užregistruoti 306 chlamidiozės ir 190 gonorėjos atvejų. Sergamumo chlamidioze rodiklis 2013 m., lyginant su 2012 m., šiek tiek padidėjo, gonorėjos – sumažėjo. Analizuojant 2013 metų duomenis pagal lytį, nustatyta, kad chlamidiozė vyrams diagnozuota dažniau nei moterims – atitinkamai 52,6 proc.ir 47,4 proc., beveik 90 proc. gonorėja sergančių pacientų – taip pat vyrai. Pagal amžiaus grupes daugiausiai (52,3 proc.) ligos atvejų nustatyta 20-29 metų amžiaus asmenų grupėje, kita didesnė dalis (19,9 proc.) nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenims. Vyrai kaip užsikrėtimo šaltinį dažniausiai nurodo atsitiktinę partnerę, moterys – sutuoktinį.
Nekomplikuotą infekciją gydyti gan paprasta. Tuo tarpu užleista gonorėja ar chlamidiozė gali baigtis ne tik chroniškais lytinių organų uždegimais, dėl kurių nuolat teks lankytis pas gydytoją, bet ir nevaisingumu.