„Prezidento Gitano Nausėdos kabinete yra padėtas sprogmuo, kuris sprogs už 30 minučių“, – pareiškė 31 metų vyras.
Dėl gauto pranešimo į Prezidentūrą buvo iškviesti policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, taip pat sustiprintos Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pajėgos, tačiau Prezidentūrą ir jos prieigas patikrinę pareigūnai sprogmens nerado. Bet dar tą patį vakarą surado ir sulaikė melagingą pranešimą apie valstybės objektui gresiantį pavojų pateikusį B. Ignatjevą.
Vyras buvo surastas Saulėtekyje, šalia prekybos centro. Per apklausą jis aiškino, kad buvo susirūpinęs prezidentu, todėl esą kai sutiko nepažįstamą vyrą ir iš jo išgirdo žinią apie padėtą sprogmenį, nutarė apsaugoti šalies vadovą ir apie grėsmę pranešė Bendrajam pagalbos centrui.
Nors pareigūnų neįtikino B. Ignatjevo pasakojimas, dar tą patį vakarą jis iš policijos komisariato buvo paleistas į namus. O kai vyras išsiblaivė, nutarė prisipažinti, kad jokio kito vyro jis nesutiko, o pranešimą apie Prezidentūrai gresiantį pavojų išgalvojo.
„Tądien mane išleido iš reabilitacijos, kur buvau gydomas nuo alkoholizmo, todėl vėl prisigėriau ir tada prisiminiau senus laikus, kai esu daug kartų skambinęs, – sakė B. Ignatjevas. – Nutariau padaryti tą patį – paskambinau ir pranešiau, kad Prezidentūroje yra bomba. Manęs paklausė, ar tikrai, kadangi mane jau pažįsta, aš atsakiau, jog tikrai, bet iš tikrųjų melavau.“
Bendrojo pagalbos centro darbuotojams B. Ignatjevas yra pažįstamas jau keletą metų – prieš trejus metus jis net vienuolika kartų buvo pranešęs apie gresiantį pavojų, tačiau nė karto informacija nepasitvirtino. Du kartus jis pranešė apie Lietuvos Aukščiausiajame Teisme padėtus sprogmenis, kartą – apie teisme, kurio pavadinimo nenurodė, taip pat daugybę kartų dėl sprogmenų, padėtų Vilniaus geležinkelio stotyje ar ant traukinio bėgių.
Tada per apklausas B. Ignatjevas teisinosi, kad jautėsi psichologiškai nestabiliu ir pyko ant valdžios, kad jam gyvenime nepasisekė ir jis negauna reikalingo gydymo bei vaistų.
„Taip elgtis mane skatina neteisybė Lietuvoje, mano brolis yra narkomanas, sesuo – prostitutė, todėl aš keršiju“, – kalbėjo jis.
Nors už piktybišką valstybės institucijų darbo trikdymą B. Ignatjevo pateiktą informaciją tikrinti privalėjusios tarnybos galėjo pareikšti ieškinius dėl patirtų nuostolių, tačiau bent 2018 m., kai jis nuolat telefonu teikė melagingą informaciją, tokie ieškiniai nebuvo pareikšti. O šįkart, kai pareigūnai buvo priversti tikrinti pranešimą apie Prezidentūroje padėtą sprogmenį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė patyręs vos 34 eurų išlaidų.
Už tai, kad pateikė melagingą pranešimą apie G. Nausėdos darbo kabinete paliktą sprogmenį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė baudžiamojon atsakomybėn patrauktą B. Ignatjevą pripažino kaltu ir jam skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę.
„Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, – nurodė teismas. – Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismo vertinimu, kaltinamojo savo elgesio kaip blogo vertinimas teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau teistas net 6 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo.“
Teismas taip pat pabrėžė, kad B. Ignatjevas nusikalto būdamas neblaivus, daugybę kartų yra baustas administracine tvarka, baudų greičiausiai nemoka, nes teismas neturėjo informacijos apie jų sumokėjimą.
„Kaltinamajam ne kartą skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, taip pat ir arešto bausmės, kartą buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jos teigiamos įtakos nepadarė, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus, – teisėjos teigimu, tai rodo B. Ignatjevo pavojingumą ir nesugebėjimą laikytis visuotinai priimtų teisės normų. – Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.“