Po ugningo tarybos posėdžio – TS-LKD sparno demaršas

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos bendrija „Lietuvos krikščionys demokratai“ antradienį išplatino viešą pareiškimą dėl susidariusios padėties partijoje.

Krikdemai sunerimę, kad dabartinė situacija partijoje kelia nerimą dėl partijos išlikimo ir yra „aktuali ir partijai, ir valstybei“.

Savo ruožtu TS – LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokį pareiškimą vertina kaip „partijos narių nuomonių išraišką“.

Pratrūko po partijos tarybos posėdžio

Krikdemiškasis konservatorių partijos sparnas pratrūko po praėjusį savaitgalį vykusio TS – LKD partijos tarybos posėdžio.

Pasak vieno iš pareiškimo iniciatorių, Seimo nario Pauliaus Saudargo, tai padaryta po savaitgalį vykusio partijos Tarybos posėdžio, kuriame „taip ir nebuvo priimti kai kurie dokumentai, kuriais būtume apibrėžę ir rinkimų rezultatus, ir jų vertinimą, ir numatę ateities gaires“.

„Mūsų partijos išlikimas ir stiprėjimas yra aktualus ne tik pačiai partijai, bet ir valstybei. Vis dėlto manome, kad šiam išlikimui kyla pavojus, kuriam įveikti privaloma rimta, nuoširdi pralaimėtų 2016 metų Seimo rinkimų analizė ir kartu atsakymas į klausimą, kuo esame pasiryžę būti ir kokiam rinkėjui ketiname atstovauti ateityje. Jau galime pasimokyti, ką reiškia vengimas analizuoti rinkimų rezultatus: nenoras atvirai diskutuoti apie nesėkmingus 2015 metų savivaldybių rinkimų rezultatus turėjo įtakos prastam pasirodymui Kaune šiuose Seimo rinkimuose“, - rašoma partijos nariams skirtame krikdemų pareiškime.

Jį pasirašo LKD bendrijos pirmininkas, buvęs Seimo narys Valentinas Stundys.

Pagrindine klaida laiko partijos tapatybės atsisakymą

Pagrindine klaida parlamentaras P. Saudargas ir kiti krikdemai mato TS – LKD tapatybės atsisakymą.

Jau galime pasimokyti, ką reiškia vengimas analizuoti rinkimų rezultatus: nenoras atvirai diskutuoti apie nesėkmingus 2015 metų savivaldybių rinkimų rezultatus turėjo įtakos prastam pasirodymui Kaune šiuose Seimo rinkimuose.

„Nesileidžiant į smulkmenišką padarytų klaidų, lėmusių skaudų rinkimų rezultatą, aptarimą, reikia pripažinti, kad pagrindinė padaryta klaida – savo tapatybės atsisakymas. TS-LKD politinės veiklos programoje mes aiškiai skelbiame ir tokius veiklos tikslus: tautos telkimas ir krikščioniškomis vertybėmis bei klasikine dorybių tradicija grindžiamos demokratijos Lietuvoje stiprinimas, tradicinių Lietuvos kultūros vertybių išsaugojimas ir puoselėjimas. Šie tikslai yra horizontalūs, todėl turėtų atsispindėti visoje mūsų veikloje ir rinkimų kampanijose, tačiau deklaracijos šiuose rinkimuose ir atskiri darbai kelia abejonių dėl įsipareigojimo šiems tikslams“, - sakoma laiške partiečiams.
Pasak partiečių, rinkimų pradžioje krikščionys demokratai nekreipė dėmesio į šią partijos programos ir kampanijos retorikos neatitiktį.

„Politinių oponentų korupcijos skandalai ir pačios TS-LKD kryptingas darbas iš esmės tik su jaunimu lėmė sėkmingą trumpalaikį rezultatą pirmajame rinkimų ture. Antrajame ture, kai svarbiausia yra antrasis piliečių pasirinkimas, jaunimo balsų mums nebeužteko, o viešojoje erdvėje paskleistos abejonės dėl mūsų vertybinių pozicijų ar net vengimas atvirai kalbėti apie bazines krikščioniškąsias vertybes nustūmė dalį elektorato pas valstiečius žaliuosius“, - mano krikščionys demokratai.

Kliuvo ir už „pataikavimą liberalams“

Partiečiai partijos lyderiui G. Landsbergiui negaili karčių žodžių ir už „pataikavimą liberalams“.

Esą pataikaudami menamam liberaliam rinkėjui, pamiršdami socialinio jautrumo siekius, konservatoriai „visiškai neišnaudojome 2012-2016 m. kadencijoje padaryto įdirbio dėl naujo Darbo kodekso ir senatvės pensijų. Mes leidome sau pasimesti balsuojant dėl gyvybės klausimų, palikti dviprasmybę dėl savo požiūrio šeimos klausimais, o valstiečiai žalieji pasitelkė krikščioniškas idėjas ir žmonės jas pasirinko. Taip mes praradome retą galimybę pelnyti platesnį nei įprastai žmonių pasitikėjimą“.

Viešojoje erdvėje paskleistos abejonės dėl mūsų vertybinių pozicijų ar net vengimas atvirai kalbėti apie bazines krikščioniškąsias vertybes nustūmė dalį elektorato pas valstiečius žaliuosius.

„Pataikavimas liberalams tampa vis labiau nesolidus net ir po rinkimų, susidaro įspūdis, kad mes be jų esame nevisaverčiai. Nuolatinis bandymas bičiuliautis net ir ten, kur tam nėra pagrindo, ima atrodyti nenatūraliai ir bado akis. Juo labiau ši problema ryškėja, kai liberalai aiškiai apsisprendė tapti ryškiausia opozicine jėga ir kuo stipriau atsiriboti nuo konservatorių draugystės. TS-LKD, deja, šiandien elgiasi taip, lyg to nesuprastų, net nebando ginti savo tapatybės bei akivaizdžių TS-LKD ir liberalų politinio veikimo vertybinių takoskyrų. Tokia pozicija yra pavojinga partijos ateičiai“, - sako Seimo narys P. Saudargas.

Ragina atsigręžti į krikščioniškas vertybes

Krikščionių demokratų bendrijos nariai ragina kolegas TS – LKD „atsakyti į klausimą, kam dar, be mūsų pačių, būsime reikalingi po 4 metų“. Tam jie mato ne tik vidinius, bet ir išorinius pavojus.
„Viena vertus, ekonominėje dešinėje yra liberalai, kurie aiškiai jaučiasi esantys savo vietoje. Iš kitos pusės – konservatyvesnę TS-LKD trajektoriją riboja valstiečiai žalieji, kurie vis labiau įsitvirtina ankstesnėje mūsų vietoje – tradicinių vertybių sargyboje. Tai labai rizikinga situacija. Nusisukant tradiciniam TS-LKD elektoratui, būtina pasirinkti, kam iš tiesų norime atstovauti ir – ne mažiau svarbu – kas Lietuvoje nori būti mūsų atstovaujami. Nuo to priklauso, ar dairomės į liberalesnius, ar į konservatyvesnius rinkėjus“, - teigiama pranešime.

„Dauguma žmonių Lietuvoje ilgisi tradicinių vertybių ir nesijaučia atstovaujami, šią tendenciją atspindi ir visuomenės nuostatų pokyčiai pasaulyje. TS-LKD privalo ne tik patvirtinti savo tapatybės istorinį tęstinumą, bet ir nuosekliai savo politinį veikimą grįsti jos nuostatomis“, - įsitikinęs P. Saudargas.

Ekonominėje dešinėje yra liberalai, kurie aiškiai jaučiasi esantys savo vietoje. Iš kitos pusės – konservatyvesnę TS-LKD trajektoriją riboja valstiečiai žalieji, kurie vis labiau įsitvirtina ankstesnėje mūsų vietoje – tradicinių vertybių sargyboje. Tai labai rizikinga situacija.

Politikas neigia, esą toks pareiškimas – iššūkis, antausis ar demaršas partijai ar pačiam jos vadovui G. Landsbergiui. Jis taip pat tvirtina, kad šio pareiškimo nederėtų laikyti nuoroda, esą dabartinė TS – LKD vadovybė nesilaiko 2008-aisiais priimtų abiejų partijų susijungimo tezių ir nuostatų.

„Net tokios aliuzijos neturi būti. Mes tik primenam, kad esame jungtinė partija, su bendra programa, ir kad mūsų atstovaujamos krikščioniškos vertybės šiuo metu nėra nei tinkamai atstovaujamos, nei tinkamai ginamos. Todėl šis pareiškimas yra priminimas, ką mes norime pasakyti, ir ko mes siekiame tolesnei partijos veiklai ir jos programinei krypčiai“, - sako P. Saudargas.

G. Landsbergis: „Ketinu tęsti partijos atsinaujinimą“

Tuo tarpu TS – LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis sako, kad tokį dalies partijos narių pareiškimą jis vertina kaip įrodymą, kad partija yra atvira ir diskutuojanti, tačiau sako, kad gavęs partijos bendražygių pasitikėjimą, jis tęstų partijos atsinaujinimą.

„Aš asmeniškai ketinu siūlyti tęsti partijos atsinaujinimą, didinti mūsų bendruomenės atvirumą visuomenei bei nuosaikaus ir jautraus konservatizmo principais grįstą viziją. Panašią į Vokietijoje A. Merkel vadovaujamų krikščionių demokratų partijos, kurioje savo vietą gali atrasti visi partijos bendražygiai - nuo liberalesnio konservatizmo atstovų, jaunimo bei miesto profesionalų iki politinių kalinių ir tremtinių, krikščionių demokratų bei atsinaujinusių tautininkų“, - sako TS – LKD partijos lyderis.

Pasak G. Landsbergio, praėjusį šeštadienį Tarybos posėdyje jau buvo diskusija, kurioje krikščionių demokratų bendrijos atstovai išsakė šias savo nuostatas, bet posėdyje buvo ir kardinaliai priešingų kitų Tarybos narių pozicijų.

„Nuomonių partijoje yra įvairių, kiti partiečiai turėjo visiškai priešingą matymą, sakydami, kad turime vertinti jaunosios kartos parodytą nemažą pasitikėjimą bei jo neatstumti. Tačiau aš vertinu bei gerbiu plačią ir įvairių, neretai priešingų, požiūrio taškų kupiną diskusiją. Manau, atvirumas diskusijai, kitokiai nuomonei, demokratiškumas yra mūsų partijos išskirtinumas ir stiprybė“, - sako politikas.

Paklaustas, ar jo nestebina tai, kad toks krikdemų pareiškimas sutapo su vos prasidėjusiu Advento laikotarpiu, kuris krikščionybėje siejamas su atgaila, apsivalymu, atsinaujinimu, G. Landsbergis tikino visiems linkintis „darnos ir susiklausymo“, o nuomonę daugiau siejantis su būsimais partijos pirmininko rinkimais.

„Tikiu, kad pirmininko rinkimuose skirtingi kandidatai galės išdėstyti savo siūlomas tolesnės partijos krypties vizijas, o mūsų bendražygiai - visi partijos nariai - pasirinks jiems priimtiniausią“, - teigė G. Landsbergis.

DELFI primena, kad dabartinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai kaip partija gimė 2008-aisiais, gegužės mėnesį susijungus tuometinei Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Tėvynės sąjungai (TS) ir Valentino Stundžio vadovaujamai Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijoms.
Tuomet TS-LKD subūrus apie 14 tūkst. TS narių ir apie 4,5 tūkst. LKD narių, ji tapo skaitlingiausia Lietuvoje.

TS-LKD vadovu tapo konservatorių lyderis A. Kubilius, pirmuoju pavaduotoju - krikščionis demokratas V. Stundys, pavaduotojais - Irena Degutienė, Povilas Jakučionis, Rasa Juknevičienė bei Paulius Saudargas.