Šalies lyderiai ne kartą buvo pabrėžę, jog po sekmadienį įvykusio incidento prašys sąjungininkų paramos, skelbiant griežtą atsaką Aliaksandro Lukašenkos režimui. EVT susitikimas Briuselyje prasideda pirmadienį vakare.
„Patvirtinsime mandatą viršūnių tarybai tuo papildomu klausimu dėl Baltarusijos. Tikėtina, kad rytoj pateiksime tą papildytą poziciją ir Seimo plenariniam posėdžiui, kadangi reikia tikrai paremti mūsų Vyriausybę, kuri kelia tuos klausimus, keltus ne vieną kartą, kaip, kad dėl sankcijų ir kitų klausimų, kurie kartais strigdavo Briuselyje, – kad jie šiuo metu būtų priimti“, – posėdžio metu žurnalistams sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Taip pat, pasak jo, aiškinamasi dėl tarptautinio tyrimo – kaip jį būtų galima inicijuoti, paspartinti.
„Kadangi jaučiame, jog politinė parama yra pakankama, (...) tai mes labai tikimės, kad tyrimas buvo inicijuotas. Diskusija tęsiasi dėl vidinių priemonių, kurias turime priimti, kad apsaugotume tuos demokratus – tiek baltarusių, tiek Rusijos, kuriuos mes priimame Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.
Jam antrino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris pažymėjo, kad Lietuvoje gyvanantiems Rusijos ir Baltarusijos opozicijų veikėjams yra iškilusi grėsmė.
„Vakar dienos įvykiai įrodė, kad grėsmė yra reali tiek, jog Baltarusija yra pasiruošusi visiškai beprecedenčiam veiksmams, norėdama nutildyti režimo oponentus. Tą turime turėtų galvoje tiek mes, priimančioji valstybė, tiek jausti didelę atsakomybę ir žmonės, kuriuos mes priglaudžiame – nuo jų veiksmų taip pat priklauso ir jų saugumas“, – sakė ministras.
Po posėdžio komentarą žiniasklaidai davė ir NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, posėdžio metu buvo aptarta šalies ir tarptautinės bendruomenės reakcija į įvykį.
„Numatomi tam tikrų sankcijų siūlymai. (…) Viena vertus, kalbama apie „Belavia“ kompanijos įtraukimą į ketvirtą sankcijų paketą – tai reiškia, kad jie savotiškai būtų Vakaruose izoliuoti. Taip pat svarstoma ieškoti būdų, kaip padaryti taip, jog Baltarusija būtų neskraidymo zona – kad tarptautiniai skrydžiai per Baltarusiją nevyktų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, kalbama ir apie bendrųjų ekonominių sankcijų taikymą, kurios paliestų valstybines įmones.
Raginama stiprinti Lietuvoje gyvenančių režimo oponentų apsaugą
Posėdyje taip pat buvo kalbėta, kad reikia stiprinti šalyje reziduojančių Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veikėjų saugumą.
„Iš to, ką dabar pamatėme, matome, jog Baltarusijos KGB gali veikti ne tik valstybės viduje, bet gali daryti spec. operacijas ir ES. Tai yra savotiškas lūžis, į tai reikia atkreipti dėmesį. Man atrodo, kad daugelis Vakaruose suvokia, jog tas lėktuvas galėjo būti bet kurios šalies“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
Todėl, pasak parlamentaro, reikia mąstyti, ar šiuo metu taikoma apsaugos infrastruktūra yra pakankama.
„Džiugu, kad ne tik yra planas, policija jį šiek tiek pristatė: algoritmas, kaip yra daroma – yra žmonės tam tikrame lygmenyje, reikia suskirstyti, kiek jie domina režimą. Yra padidinta, yra vidutinė, maža rizika ir kiekvienu atveju nustatyti tam tikras priemones, algoritmą, kaip juos instruktuoti ir juos apsaugoti. Vienu atveju gal užtenka instruktažo, kitu atveju gal reikėtų daryti tam tikrus veiksmus, kurie skirtų sustiprintą dėmesį“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Tokie dalykai kainuotų, tad, pažymėjo jis, į tai reikėtų atkreipti dėmesį peržiūrint metinį šalies biudžetą.
„Reikėtų apie tai labai rimtai pagalvoti ir tuos resursus labiau sutelkti
Vyriausybė dar pirmadienį patvirtino, kad nuo 3 val. nakties skrydžiai iš ir į Lietuvą negali vykti per Baltarusijos teritoriją. Tokį pats sprendimą siūloma priimti ir tarptautiniu mastu, ir regioniniu – Lietuvos kaimynėms: Lenkijai, Ukrainai, Baltijos šalims.
„Baltarusijos lėktuvai turėtų labai didelių problemų – kelias liktų tik per Rusiją ir Šiaurę, kas ekonomiškai būtų didelis smūgis“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
Politikas atkreipė dėmesį, kad yra ir Lietuvos piliečių, kurių ieško Rusijos režimas. Kaip pavyzdį pateikęs Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad juos būtina saugoti.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad žmonės, bėgantys nuo režimo persekiojimų bei apsistoję Lietuvoje, ir patys turi norėti saugotis.
„Pats opozicijos veikėjas turi norėti taikyti tas savisaugfos priemones. Tu jo nepriversi, jei jis to nenorės. Jei tu nori būti laisvas žmogus ir visur laisvai viešinti savo gyvenimo akimirkas, tai labai sunku bus tave apsaugoti. Čia kiekvieno jų apsisprendimas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras paaiškino, kad tokiems žmonėms gali būti rekomenduojama keliaujant nesirikti Baltarusijoje esančių oro uostų. Jo tikinimu, konkreti grėsmė Lietuvoje gyvenantiems režimų opozicionieriams nėra iškilusi.
„Ne, bet padidinta rizika po tokių įvykių – natūrali būsena“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Jeigu toks precedentas sukurtas ir jis bus taikomas nuolat, tai, jei nenubausime dabar šio režimo už tokius dalykus, tai mes toli galime nukeliauti tokiais atvejais. Tą reikia labai aiškiai suvokti ir aš tikiu, kad Vakarai tą suvoks“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Į Vilnių grįžo ne visi
Sekmadienį Aliaksandro Lukašenkos režimas perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad suimtų Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir žurnalistą R. Pratasevičių.
Lėktuve, skridusiame į Vilnių, buvo įvairių šalių piliečiai, iš kurių 94 – lietuviai, taip pat 11 graikų, 9 prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę S. Sapegą ir dar kelis asmenis, parskrido į Vilnių. Į situaciją sureagavo tarptautinė bendruomenė, pareiškusi, kad toks Baltarusijos elgesys nepriimtinas ir šalis neabejotinai sulauks sankcijų.
Lietuvoje dėl šio įvykio pradėtas tyrimas remiantis dviem Baudžiamojo kodekso straipsniais, kurių vienas – dėl orlaivio užgrobimo. R. Protasevičius nuo praėjusių metų lapkričio gyveno Lietuvoje.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad dar prieš savaitę pati analogišku skrydžiu sugrįžo iš Graikijos, kur matėsi ir su R. Protasevičium.