„Man pasakė, kad mano pozicijos jau nėra, vyko reorganizacija, keitėsi jų padalinys ir jo pavadinimas. Nors ir mano pozicijos nebeliko, bet sakė, kad kažką bandys galvoti“, – pasakojo ji.
Įstatymas numato, kad darbdavys privalo išsaugoti VPA išėjusiam tėvui jo darbo vietą, tačiau Gintarė sulaukė kitokio pasiūlymo.
„Buvau, švelniai tariant, nustebusi, nes man pasiūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu“, – prisiminė moteris.
Pati įmonė aiškina, kad Gintarė viską tiesiog ne taip suprato.
„Mūsų kolegei buvo siūloma ir pasilikti, ir buvo siūlomos alternatyvios darbo vietos, tačiau pokalbio metu akcentas buvo dedamas ant bendro susitarimo ir išeitinių kompensacijų dydžio“, – komentavo „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Dėl galimos diskriminacijos tyrimą jau pradėjo lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Lyčių lygybės principas ir reikalauja, kad valstybė sudarytų sąlygas ir lygias galimybes suderinti šeimos ir darbo pareigas, o darbdavys, įgyvendindamas šiuos reikalavimus, tai vienodai traktuotų“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas Vytis Muliuolis.
Galimybe išeiti VPA Lietuvoje 9 iš 10 atvejų naudojasi moterys ir nors įstatymas joms garantuoja galimybę grįžti į darbą, tačiau darbdaviai randa būdų jį apeiti.
„Vaikų turėjimas Lietuvoje moterims vis dar yra sunkinanti aplinkybė, kai mes kalbame apie moterų integraciją į darbo rinką“, – teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Gintarė pasakoja, kad jai tiesiog buvo pasiūlyta kandidatuoti į kitas pareigas toje pačioje įmonėje. Šio pasiūlymo atsisakius, moteriai iš darbo teko išeiti.
„Visiškai nieko nesulaukiau, jokio konkretaus pasiūlymo, kad „va, Gintare, nuo rugpjūčio 19 d. grįžk į darbą ir dirbk“.
Darbo inspekcija (DI) aiškina, kad jokių darbdavio pateiktų dokumentų tuoj pat pasirašyti darbuotojas neprivalo.
„Jeigu, sakykime, sako „vat, dabar čia greitai pasirašome, čia tik formalumas“, tai tikrai pastebime, kad dažnai naudojamasi žmonių teisinių žinių stoka, vėlgi, turi teisę žmogus pagalvoti“, – įspėjo Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Arlavičius.
Net jei darbuotojas pasirašo prašymą išeiti iš darbo savo noru, jis turi tris dienas tą prašymą atšaukti. Jei iš darbo išeinama šalių susitarimu, bet darbuotojas buvo spaudžiamas tai padaryti, svarbu turėti įrodymų.
„Ar buvo daromas kažkoks spaudimas, galbūt ir laiškai, SMS žinutės, skambučiai, gal ir kolegos kažką girdėjo, kaip tą spaudimą taiko“, – nurodė Š. Arlavičius, ką svarbiausia daryti atsidūrus tokioje situacijoje.
Europos Sąjungos (ES) direktyva įpareigoja darbdavius iš VPA grįžusiems darbuotojams padėti suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
„Tai gali būti skirtingos darbo valandos arba specialios pertraukėlės, kad darbuotojas galėtų viską suderinti su vaikų priežiūra“, – akcentavo Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas.
Tačiau lygių galimybių ekspertai pastebi, kad vis dar galioja dvigubi standartai.
„Jei vyrai turi vaikų, tada įsivaizduojama, kad jiems yra svarbu suteikti galimybę siekti paaukštinimo, nes jie turi šeimą maitinti. Jeigu moteris turi vaikų, tada egzistuoja toks mitas, kad jos tampa prastesnėmis darbuotojomis“, – teigė M. Jankauskaitė.
Jei darbuotojas mano, kad iš darbo buvo atleistas nepagrįstai, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Ši darbuotoją gali grąžinti į darbą arba įpareigoti darbdavį sumokėti kompensaciją. DI skaičiuoja, kad 3 iš 10 besikreipiančiųjų Lietuvoje iš darbo atleidžiami neteisėtai.