Bandyti slėptis – nenaudinga
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas sako, kad sprendimas nebuvo netikėtas, o N. Venckienei skirtos kardomosios priemonės – adekvačios.
„Sprendimas man tikrai nebuvo netikėtas, nes pagal tuos 4 straipsnius, pagal kuriuos vyksta ikiteisminis tyrimas ir pagal kuriuos N. Venckienė perduota Lietuvai, didžiausia bausmė yra 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Suėmimas viso baudžiamojo proceso metu negali trukti ilgiau nei du trečdaliai didžiausios laisvės atėmimo bausmės. Teismas įvertino šitą aplinkybę ir priėmė sprendimą taikyti kitas kardomąsias priemones. Manau, kad šitos priemonės yra adekvačios“, – laidoje „DELFI diena“ sakė jis.
Paklaustas, ar nėra įtarimų, kad N. Venckienė bandytų slėptis, A. Paulauskas sako, kad tai nebūtų naudinga net jai pačiai.
„Jai uždėta apykojė. Kad pasislėptų, jai reikia ją nuimti, kad nebūtų elektroninės kontrolės. Žinau vieną atvejį Šiauliuose, kai įtariamasis sugebėjo nusiimti apykoję, bet tie, kas atlieka priežiūrą, sureagavo, sulaikė ir pašalino priežastis, kurios leistų taip pasielgti.
Iš kitos pusės – koks tikslas jai bėgti? Kur bėgti? Vis tiek vėl jos ieškotų, vėl suimtų, vėl grąžintų į Lietuvą ir tas begalinis proceso tempimas, man atrodo, žmogui daugiau kainuoja sveikatos ir nervų negu pagaliau išspręsti čia ir dabar klausimą“, – sako jis.
Vis dėlto, kaip teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas, jau ir Čikagoje, kai N. Venckienė buvo sulaikyta, procesas galėjo vykti daug greičiau, jei nebūtų priešinamasi.
Politikai ir teisėsauga išmoko pamokas?
Nors viešojoje erdvėje apie N. Venckienę ir jos bylą šiandien kalbama labai daug ir gali būti jaučiamas visuomenės spaudimas, tačiau, pasak A. Paulausko, tikrai nebus taip, kad į bylą įsikištų ir politikai“ „Teisėsaugai reikia išlaikyti stuburą ir priimti objektyvius sprendimus. Taip, kaip matėm 2010–2011 metais, kai politikai kalbėjo, kad sprendimas vykdomas, nors jis nebuvo vykdomas, kad teisėja už kalbas negali būti atleidžiama, tikrai nebebus, manau, kad pamoka išmokta.“
Anot J. Sabatausko, dėmesys yra gerokai perdėtas, nes kaltinimai N. Venckienei – nesunkūs, greičiausiai nebus jokios bausmės ir bandyti paveikti procesą išvis nelogiška.
„Dabartinis susidomėjimas yra gerokai perdėtas, nes kaltinimai iš tiesų nesunkūs ir jokios bausmės jau, ko gero, nebebus, nes pagrindinė bausmė yra įvykusi – laikas, praleistas, kai ji buvo sulaikyta JAV, bus įskaičiuotas. Priešintis, sukelti ažiotažą, paveikti sprendimą ar procesą būtų visiškai nelogiška, neprotinga, nes tuo tik ištemptum laiką, o rezultato nesulauksi. Nebent rezultato tikimasi kitokio – politinio dėmesio“, – kalba J. Sabatauskas.
A. Paulausko teigimu, reikėtų pažiūrėti, kur ir kokių klaidų galėjo padaryti teisėsauga.
„Reikėtų prisiminti pačią pradžią, kai Kedys pradėjo siuntinėti vaizdo įrašą su savo dukros pasakojimu įvairioms institucijoms, politinėms partijoms. Mes, Naujoji sąjunga, tuo metu irgi gavome šitą įrašą. Buvo jau įtariamųjų ratas sudarytas, buvo minimas ir teisėjo vardas, ir kitų asmenų vardai. Matėme, kad teismuose jau buvo prasidėjusios bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bylos iškėlimo pedofilijos atveju. Pradžia vyko viena kryptim, buvo surežisuota.
Prisiminkim tyrėjų išduotą pažymą, kad iškelta byla ir nustatyti pedofilijos faktai senelių namuose, kai paaiškėjo, kad niekas netyrė, net tų senelių namų nelankė. Pažyma parašyta iš lubų ir panaudota teisme sprendžiant vaiko globos klausimą. Teisėsauga tokių liaupsusų pridarė, tai čia turim atsakyti į klausimą, kur priežastys“, – sako A. Paulauskas.
Kedžio veikimo schema buvo gerai paruošta
Kaip teigia J. Sabatauskas, žvelgiant į visą istoriją iš laiko perspektyvos, akivaizdu, kad veikimo schema buvo gerai paruošta, ir D. Kedys tikriausiai turėjo pagalbininkų.
„Buvo gerai pasiruošta ir labai abejoju, ar vieno žmogaus. Turiu omeny ir pagalbą žinant tam tikrus teisinius mechanizmus. Be kitų pagalbos jis negalėjo ir pasislėpti. Plius policijos išduotas dokumentas, pažyma. Ar į Kedžio prašymą būtų kas nors taip sureagavęs? Turbūt ne. Turėjo būti tarpininkavimas kažkokio aukštesnio asmens“, – mano Seimo narys.
„Faktas, kad šiandien mes turime bylą, kuri tarsi išdava kitų nebaigtų bylų, kuriose yra klausimai, bet nėra atsakymų“, – priduria jis.
J. Sabatauskas primena, kad klausimų galima buvo kelti ir dėl paties Kedžio elgesio.
„Tas pasakojimas atsirado tik tada, kai jo dukra su mama jau buvo iškeliavusios iš jo namų. Pagrindinis pasipiktinimas – kaip mane galėjo kažkas palikti. Tenka prisiminti, kaip mergaitės mama atsirado Kedžio namuose, kiek jai buvo metų tuo metu. Tuo pačiu galima būtų apkaltinti jį patį – jai buvo 15 metų“, – pasakoja politikas.
Tuo metu A. Paulauskas įsitikinęs, kad per didelis buvo ir politikų, net pačių aukščiausių, vaidmuo.
„Akivaizdu, kad politikų poveikis buvo pernelyg didelis. Puikiai prisimename prezidentės pareiškimą „Aš už kalbas teisėjų neatleidžiu“. Reakcijos nebuvo jokios, o tas nebuvimas galima sakyti atvirkščiai yra palaiminimas daryti ką nori“, – mano jis.
„ Žinau iš savo patirties – kai tiktai prasideda kišimasis į bylas, jos užstringa, ir objektyvumo nebelieka. O iš buvusio prokuroro Betingio supratau, kad buvo politikų kišimasis byloj pakankamai stiprus“, – sako A. Paulauskas.
Pasak jo, tai, kad visa istorija sulaukė tokio didžiulio visuomenės dėmesio be kitų aplinkybių lėmė ir istorijoje veikiančios asmenybės.
Didžiausias klausimas – koks Venckienės vaidmuo kitose bylose
Nusikaltimai, kuriais N. Venckienė kaltinama dabar, nesunkūs, tačiau, kaip sako A. Paulauskas, įdomiausia, koks jos vaidmuo kitose bylose.
„Jeigu kalbėtume apie tuos 4 nusikaltimus, tai jie nėra sunkūs, bausmės kažkokios kitos nebus paskirta, suėmime išbūtas laikas bus įskaitytas ir tuo bus pasitenkinta. Klausimas – kas kitose bylose, koks jos vaidmuo. Tas labiausiai domina ir visiems knieti, kad būtų atsakyta“, – laidoje „DELFI diena“ sako buvęs generalinis prokuroras.
Anot jo, jei atsirastų aplinkybės, leidžiančios inkriminuoti naujas veikas, viskas prasidėtų nuo pradžių.
„Vienoje laidoje dalyvavęs Kauno apygardos prokuroras sakė, kad taškas kitose bylose nėra padėtas, ir jeigu paaiškės naujos aplinkybės, kad Venckienė yra įsimaišiusi, ar atsirastų aplinkybės, leidžiančios jai inkriminuoti naujas veikas, reikėtų vėl kreiptis į JAV teisėsaugos institucijas, apeiti visą ratą iš pradžių“, – aiškina A. Paulauskas.
Paklaustas, ar gali N. Venckienė bandyti sugrįžti į politiką, J. Sabatauskas pabrėžia, kad artimiausiu metu to padaryti ji tiesiog negalėtų dėl teisinių priežasčių.
„ Jokiu būdu ji negalės dalyvauti [2020-ųjų Seimo rinkimuose], nes po to, kai paliko Lietuvą, buvo apkaltos procesas ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad ji sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Vėl reikia eiti teisiniu keliu bandyti ginčyti sprendimą. Bet KT sprendimas yra neginčijamas ir galutinis. Ginčyti Seimo sprendimą galima tik KT, tai ratas uždaras.
Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų priimti sprendimą, kuris būtų toks pats kaip dėl Rolando Pakso – kad amžinas draudimas būti renkamam negali būti. Jau dabar yra svarstoma Konstitucijos pataisa numatyti galimybę po apkaltos kandidatuoti į Seimą, bet turės praeiti ne mažiau nei 10 metų“, – sako Seimo narys.
Vis dėlto, anot A. Paulausko, yra kitų būdų N. Venckienei dalyvauti politiniame gyvenime – pavyzdžiui, jai nėra jokių kliūčių tapti „Drąsos kelio“ ar bet kurios kitos partijos pirmininke.