„Prezidentė teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidins tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus“, – po susitikimo Prezidentūroje su socialinės apsaugos ir darbo ministru, Vaiko teisių apsaugos kontroliere, NVO atstovais ir ekspertais bei vaikų globėjais sakė Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.
Pasak prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kuriose dėl suaugusiųjų smurto ir atsakomybės stokos nukenčia įvairaus amžiaus vaikai, netgi kūdikiai.
Šalies vadovės teigimu, dalis institucijų, privalančių pasirūpinti šių vaikų gerove, savo pareigą atlieka formaliai ir rūpinasi tik savo išlaikymu, o žmonės, norintys vaikus globoti ar įsivaikinti, ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.
Įstatymų pataisos įpareigos Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti operatyviai – ne vėliau kaip per vieną dieną, net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena, perkelti vaiką į saugią aplinką: apgyvendinti jį su motina krizių centre, perduoti šeimynai arba profesionaliam globėjui.
Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė numatomas pataisas sveikino ir vylėsi, kad tai pradės kurti vardan vaiko veiksiančią sistemą. Iki šiol esą daug kam kelią užkerta teisinis statusas.
„Kiekvienas vaikas yra unikalus atvejis ir vaiko tėvai turės įpareigojimą per du mėnesius pradėti bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tai dabar sunku pasiekti (...). Užtikrinsime, kad terminai nesitęstų neribotą laiką. Tiek įtėviai, tiek biologinė šeima, tiek visa sistema bus tiesiog apsukta vaiko labui. Labai džiaugiamės, kad ir mokyklos, ir darželiai, ir dienos centrai, ligoninės bus įpareigotos informuoti apie situaciją, nes iki šiol tą informaciją reikėdavo „gaudyti“ ir rinkti, to įpareigojimo nebuvo“, – žurnalistams po susitikimo sakė L. Pakalkaitė.
Vaikų saugumas – ne tik VTAT atsakomybė, todėl šiomis pataisomis išplečiamas ratas tų institucijų, kurios privalo pranešti VTAT apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus, jiems keliamą grėsmę arba nederamą elgesį jų atžvilgiu. Pilietinės atsakomybės laukiama ir iš visuomenės – kaimynų, bendruomenių, visų neabejingų žmonių.
Pataisomis apibrėžiami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką.
Jeigu per 2 mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia – jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises.
Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių.
Per šį laiką su tėvais, negebančiais rūpintis vaikais, bet norinčiais juos susigrąžinti, būtų nuolat aktyviai dirbama – teikiama socialinė ir psichologinė pagalba.
Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti sugrąžinti anksčiau, nei pasibaigs 12 mėnesių terminas.
Jei per šį laikotarpį tėvai nepradeda rūpintis vaiku, VTAT suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį, taip atveriant kelią įvaikinimui.
Prezidentė siūlo, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimoms arba giminėms, jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką.
Taip pat įteisinama galimybė, vykstant įvaikinimo procesui, vaiką iš globos įstaigos perkelti į šeimą anksčiau, nei bus sutvarkyti įvaikinimo dokumentai.
Globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, numatyta užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atleisti nuo žyminio mokesčio.
Vaiką apleidusiems biologiniams tėvams turi būti atimta iki šiol galiojanti teisė sužinoti būsimų įtėvių asmens duomenis.
Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Tai turėtų paskatinti įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus.
Įstatymų pataisose numatoma centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įsivaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai.
Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, bus draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Be kita ko, pataisomis įteisinamas profesionalus globėjas, kuris įsipareigoja bet kuriuo paros metu nedelsiant priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į biologinę šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą. Tokie globėjai gaus atlygį. Globėjams penkeriais metais – nuo 50 iki 55 – pratęsiamas amžius.
Prezidentūros duomenimis, šiuo metu šalyje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga 18 664 vaikai. Pernai smurtą patyrė per 2 tūkst. vaikų, iš viso globa nustatyta daugiau kaip 9 tūkst., iš jų globos įstaigose auga per 3 tūkst. vaikų, kiti – šeimose ir šeimynose.
Siūloma, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d.